Apibūdinti populistą – nelengva. „Aš manau, kad tai politikas, kuris pateikia labai paprastus atsakymus į labai sunkias, kompleksines problemas“, – „Swedbank“ ekonomikos forume kalbėjo „Swedbank“ grupės ir Švedijos vyriausia ekonomistė Anna Breman.
Ji įsitikinusi, kad tikrųjų populizmo grėsmių galime dar nesuprasti, o Europoje rusena naujas židinys, iš kurio gali kilti dar viena populizmo banga.
Svarbi sąlyga
„Galbūt tikrai ekonomikai nėra labai svarbu politika“, – kalbėjo ekonomistė. Nėra labai svarbi tol, kol viskas gerai. Visiškai kitaip populizmo kontekstas atrodo krizės laikais.
„Tai, ką šiandien matome pasaulyje, galima labai paprastai paaiškinti tuo, kas įvyko po finansų krizės“, – sakė ekonomistė.
Nuo 2008 m. A.Breman kelis metus praleido JAV, Arizonoje. Visai netoli jos buvo du miesteliai tokiu pat pavadinimu – Nogales. Pasienyje įsikūrę miestai vienas priklauso JAV, kitas – Meksikai.
„Šitie miestai vienodi – tokia pat gamta, klimatas, toks pats atstumas iki didžiųjų miestų ir kitų valstybių. Bet žengiant per valstybių sieną, per penkias minutes iš Amerikos Nogales, kur vidutinės pajamos „amerikietiškos“, atsiduri Meksikos dalyje, kurioje gyventojų pajamos trečdaliu mažesnės“, – pasakojo ekonomistė.
Ji teigia, kad miestus ir valstybes turtingais padaro vienas dalykas – politinės ir ekonominės institucijos. „Amerikos Nogales verslininkai turi priėjimą prie amerikietiško išsilavinimo, amerikietiškos darbo rinkos. Tai paaiškina, kodėl Meksikos Nogales žymiai skurdesnis“, – kalbėjo A.Breman.
Kada baigiasi krizė?
Šiandien ekonominės krizės finansiniai padariniai nebėra tokie svarbūs – daugumos šalių ekonominė padėtis atsistatė į prieškrizinį lygį. Bet politinės krizės pasekmės, A.Breman nuomone, dar tik prasideda.
Krizės yra būtent tas laikas, kai iškyla populistai – tai juk žmonės, sugebantys labai sudėtingoms problemoms rasti paprastus atsakymus.
„Kai žmonės kenčia, jie nenori girdėti, kad reikia taupyti, kad situacija prasta, sudėtinga ir reikalauja konkrečių ilgalaikių sprendimų ir kantrybės. Tuomet populistiniai šūksniai žmonėms kur kas artimesni“, – sakė A.Breman.
Jaučia neteisybę
Ir jeigu ekonominė situacija jau pagerėjusi, kodėl būtent dabar pasaulis išgyvena populizmo pakilimą?
„Žmonės nesijaučia taip, lyg būtų gavę savo pyrago dalį“, – sakė ekonomistė.
Jos teigimu, daugelis tikėjosi kur kas mažesnės recesijos, nei smogė 2008 m. „Jei pažiūrėsime į rodiklius prieš krizę ir jeigu ji nebūtų smogusi, dabar situacija būtų kur kas geresnė. Negana to, nemažai žmonių nesijaučia, lyg jų gyvenimas būtų atsistatęs po krizės“, – kalbėjo A.Breman.
Šalies BVP auga, prekyba atsigauna, bet algos nekyla. Čia kaltas produktyvumas, kuris jau tapo ne vienu ekonomisto keiksmažodžiu.
„Be augančio produktyvumo atlyginimai negali tvariai augti. Tai paprasta logika. Dabar žmonės mato, kad ekonomika auga, bet jų asmeninė finansinė padėtis negerėja. Dėl to jie jaučiasi negavę savo pyrago dalies“, – pasakojo A.Bremen.
Ekonomistė teigė, kad po kiekvienos krizės pasaulyje kyla populizmo bangos, bet džiaugėsi, kad dažniausiai su laiku jos praeina.
Kur tikėtis sprogimo?
Ką daryti, kad populizmas kuo mažiau pakenktų ekonomikai? Stiprinti šalies institucijas, nepriklausomą žiniasklaidą ir visuomenę – dalykus, kurie šalis padaro turtingomis.
D.Trumpas ne vienam kelią baimę – jo sprendimai grasina rimtomis politinėmis krizėmis, dar blogiau – dažnai nėra lengvai nuspėjami.
„Vis dėlto, kol kas neatrodo, kad D.Trumpas pradėtų griauti Ameriką. Jis daug šneka, bet drastiškų veiksmų kol kas nesiima. Tai gerai, bet jis gali padaryti kitos žalos – susilpninti JAV institucijas. Tai pakenktų ekonomikai ir susilpnintų visą Ameriką“, – kalbėjo A.Bremen.
Tiesa, kol kas ji jaučiasi pozityviai: „Laisva žiniasklaida yra vaistas nuo populizmo. Kol galima kritikuoti savo vadovus, kol galima iš jų juoktis, tol sveikas protas gali užkirsti kelią populizmui“.
Europoje visi su baime stebėjo prezidento rinkimus Prancūzijoje. Marine le Pen čia nelaimėjo ir visi lengviau atsiduso. „Ar tai reiškia populizmo pabaigą? Turbūt ne, blogiausio dar nematėme. Bet gerai yra tai, kad mes jau nemažai žinome apie populistus, o svarbiausia apie tai, kad populizmas išblėsta“, – pabrėžė ekonomistė.
Tiesa, Europoje ji įžvelgia naują pavojaus tašką – Italiją: „Italija nebuvo reformuota ir čia artėja nauji rinkimai, galintis atverti duris populistams. Po 2008 m. krizės žmonės čia taip į neatsigavo – daugumos pajamos čia siekia 2000 metų lygį. Žmonės nepatenkinti ir nusvylę.
„Tai labai stagnuojanti ekonomika. Jei yra Europoje šalis, kur gali kilti nauja populizmo banga, tai – Italija“, – sakė A.Bremen.
