Europos Komisija ragina federalinę vyriausybę „panaudoti biudžeto galimybes“ investicijoms skatinti ir vidaus paklausai didinti, rašo portale „welt.de“ Andre Tauberis. Visa tai kyla iš vadinamųjų rekomendacijų atskiroms šalims.
Šiuos pasiūlymus dėl reformų kasmet skelbia Europos Komisija. Jie turi pasitarnauti ES šalių narių ekonominei ir biudžeto politikai koordinuoti ES mastu. Ši komisija jau ne pirmą kartą kritikuoja Vokietiją dėl didelio pertekliaus einamųjų mokėjimų balanse. Jau keletą metų Vokietija kaltinama dėl makroekonominio disbalanso, kuris susidaro dėl didelių perteklinių lėšų, kurios neatitinka nei Vokietijos, nei Europos Sąjungos interesų.
Reikalavimai iš Prancūzijos, JAV ir TVF
Šiuos pasiūlymus dėl reformų kasmet skelbia Europos Komisija. Jie turi pasitarnauti ES šalių narių ekonominei ir biudžeto politikai koordinuoti ES mastu. Ši komisija jau ne pirmą kartą kritikuoja Vokietiją dėl didelio pertekliaus einamųjų mokėjimų balanse. Jau keletą metų Vokietija kaltinama dėl makroekonominio disbalanso, kuris susidaro dėl didelių perteklinių lėšų, kurios neatitinka nei Vokietijos, nei Europos Sąjungos interesų.
Reikalavimai iš Prancūzijos, JAV ir TVF
Per pastarąsias savaites ši kritika skambėjo gerokai garsiau. Tarptautinis valiutos fondas pastaruoju metu reiškė susirūpinimą, iš JAV sulaukta kaltinimų, susijusių su Vokietijos eksportu. Naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rinkimų kampanijos metu paragino Vokietiją padidinti vartojimą ir investicijas ir taip paremti Europos ekonomiką.
AFP/Scanpix nuotr.
Europos Komisija jau seniai pasisako už tai, kad valstybės, kurios gali sau tai leisti, dėtų daugiau pastangų ekonomikai remti. Didindamos investicijas jos turi pastūmėti konjunktūrą (čia: pagerinti produkcijos realizavimo sąlygas. – Red.) Europoje ir tuo pačiu suteikti silpnesnėms valstybėms daugiau galimybių pertvarkyti savo ekonomiką ir sanuoti biudžetą.
Europos Komisijos nuomone, Prancūzijai ir Italijai tokia parama reikalinga. Prancūzija, anot Europos Komisijos, vėl negalės įvykdyti Briuselio reikalavimų dėl biudžeto. Nauja skola, kaip rodo EK duomenys, šiais metais bus 3 proc. ekonomino pajėgumo vietoj nustatytų 2,8 procento. Komisija primena, kad „Prancūzija turi būti pasirengusi imtis tolesnių priemonių“.
AFP/Scanpix nuotr.
Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) nori sumažinti mokesčius, SPD – daugiau investicijų
Vokietijos vyriausybė galiausiai parodė, kad yra atvira diskusijoms dėl biudžeto pertekliaus. Ekonomikos ministrė Brigitte Zypries (SPD) neseniai pareiškė, kad sieks dvigubai – iki 4 procentų – sumažinti esamą perteklių. Vyriausybė tikisi, kad šis perteklius sumažės nuo 8,3 proc. 2016 metais iki 7,3 proc. 2018 metais dėl vidaus paklausos ir naftos kainų padidėjimo. Ši tema turėtų vaidinti svarbų vaidmenį ir per artėjančių rinkimų į Bundestagą kampaniją.
Dėl perteklinio biudžeto pastaruoju metu politikams kyla nemažai pageidavimų. CSU jau pareiškė, kad eis į rinkimus reikalaudama „stipriai“ mažinti mokesčius. Tuo tarpu SPD iškeltas kandidatas Martinas Schulzas pasisako už investicijų didinimą, pavyzdžiui, į nemokamas ikimokyklines įstaigas, taip pat į pailgintos dienos mokyklas. Europos Komisiją tai turėtų pradžiuginti. Ji savo pranešime reikalauja didinti investicijas į „visas vyriausybines sritis“.
Konkrečiai, Komisija įvardija tokias sritis kaip švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovių diegimas. Be to, reikia taip pat užsiimti konkrečiu investicijų į infrastruktūrą planavimu. Turi būti padidintas šios mokesčių sistemos veiksmingumas ir atvirumas investicijoms, atvirumo taip pat reikia saugomoms profesijoms ir paslaugoms.
Vokietijos vyriausybė galiausiai parodė, kad yra atvira diskusijoms dėl biudžeto pertekliaus. Ekonomikos ministrė Brigitte Zypries (SPD) neseniai pareiškė, kad sieks dvigubai – iki 4 procentų – sumažinti esamą perteklių. Vyriausybė tikisi, kad šis perteklius sumažės nuo 8,3 proc. 2016 metais iki 7,3 proc. 2018 metais dėl vidaus paklausos ir naftos kainų padidėjimo. Ši tema turėtų vaidinti svarbų vaidmenį ir per artėjančių rinkimų į Bundestagą kampaniją.
Dėl perteklinio biudžeto pastaruoju metu politikams kyla nemažai pageidavimų. CSU jau pareiškė, kad eis į rinkimus reikalaudama „stipriai“ mažinti mokesčius. Tuo tarpu SPD iškeltas kandidatas Martinas Schulzas pasisako už investicijų didinimą, pavyzdžiui, į nemokamas ikimokyklines įstaigas, taip pat į pailgintos dienos mokyklas. Europos Komisiją tai turėtų pradžiuginti. Ji savo pranešime reikalauja didinti investicijas į „visas vyriausybines sritis“.
Konkrečiai, Komisija įvardija tokias sritis kaip švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovių diegimas. Be to, reikia taip pat užsiimti konkrečiu investicijų į infrastruktūrą planavimu. Turi būti padidintas šios mokesčių sistemos veiksmingumas ir atvirumas investicijoms, atvirumo taip pat reikia saugomoms profesijoms ir paslaugoms.
ES reikalauja sumažinti mokesčių naštą
Be to, Europos Komisija apgailestauja, kad būtent mažas pajamas gaunantiems Vokietijos piliečiams, palyginti su kitomis ES valstybėmis, per mažai lieka lėšų po visų atskaitymų. Komisija pasisako už mokesčių naštos sumažinimą. Be to, realiųjų pajamų didėjimas padėtų pašalinti išorinę nelygybę. Kyla klausimas, ar sėkmingi bus Europos Komisijos raginimai. Pernai jai nepavyko priversti Vokietiją, Nyderlandus ir Liuksemburgą padidinti investicijas.
Komisija pristatė ES šalių finansų ministrams dokumentą, kuriame ragina pakankamą fiskalinę ir politinę erdvę turinčias valstybes didinti valstybines išlaidas. Tačiau dokumentui nepritarė ES valstybės narės. ES valstybės narės taip pat turi pareikšti savo nuomonę dėl rekomendacijų, atsižvelgdamos į atskirų šalių specifiką.
Apskritai, ankstesnių rekomendacijų balansas atrodo taip. Tik 24 proc. rekomendacijų buvo įvykdyta „visos iki vienos“ arba „didžioji dalis“, pranešė Europos Komisija. 33 proc. atvejų nebuvo pasiekta „jokios“ pažangos arba „ribota pažanga“.
43 proc. atvejų buvo užfiksuota „tam tikra“ pažanga. Apskritai kalbant, valdininkai teigiamai vertina situaciją Europoje.
„Ekonomikos augimas Europos Sąjungoje tęsiasi ir tęsis taip pat ir 2018 metais – tai yra, šeštus metus iš eilės“, – sakė ES finansų komisaras Pierre`as Moscovici per Komisijos rekomendacijų pristatymą.
Be to, Europos Komisija apgailestauja, kad būtent mažas pajamas gaunantiems Vokietijos piliečiams, palyginti su kitomis ES valstybėmis, per mažai lieka lėšų po visų atskaitymų. Komisija pasisako už mokesčių naštos sumažinimą. Be to, realiųjų pajamų didėjimas padėtų pašalinti išorinę nelygybę. Kyla klausimas, ar sėkmingi bus Europos Komisijos raginimai. Pernai jai nepavyko priversti Vokietiją, Nyderlandus ir Liuksemburgą padidinti investicijas.
Komisija pristatė ES šalių finansų ministrams dokumentą, kuriame ragina pakankamą fiskalinę ir politinę erdvę turinčias valstybes didinti valstybines išlaidas. Tačiau dokumentui nepritarė ES valstybės narės. ES valstybės narės taip pat turi pareikšti savo nuomonę dėl rekomendacijų, atsižvelgdamos į atskirų šalių specifiką.
Apskritai, ankstesnių rekomendacijų balansas atrodo taip. Tik 24 proc. rekomendacijų buvo įvykdyta „visos iki vienos“ arba „didžioji dalis“, pranešė Europos Komisija. 33 proc. atvejų nebuvo pasiekta „jokios“ pažangos arba „ribota pažanga“.
43 proc. atvejų buvo užfiksuota „tam tikra“ pažanga. Apskritai kalbant, valdininkai teigiamai vertina situaciją Europoje.
„Ekonomikos augimas Europos Sąjungoje tęsiasi ir tęsis taip pat ir 2018 metais – tai yra, šeštus metus iš eilės“, – sakė ES finansų komisaras Pierre`as Moscovici per Komisijos rekomendacijų pristatymą.
Parengė Leonas Grybauskas