Paskelbė, kiek lietuviai suvartoja alkoholio, – 18 litrų siaubas bliūkšta Ministrui Aurelijui Verygai skaičiai nesvarbu: jie nieko nekeičia

Statistikos departamentas paskelbė, kiek vidutiniškai praėjusiais metais lietuviai suvartojo alkoholio. Šie skaičiai gerokai skiriasi nuo tų, kuriais dažniausiai remiasi pasisakantys už alkoholio kontrolės griežtinimą. 

Statistikos departamentas pateikia mažesnius skaičius, nei PSO<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Statistikos departamentas pateikia mažesnius skaičius, nei PSO<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Statistikos departamentas pateikia mažesnius skaičius, nei PSO<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Statistikos departamentas pateikia mažesnius skaičius, nei PSO<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 30, 2017, 11:03 AM, atnaujinta May 30, 2017, 3:56 PM

18 litrų absoliutaus alkoholio per metus – tokius skaičius esame įpratę girdėti, kai kalbama apie lietuvių išgeriamą alkoholį. Neseniai paskelbti dar naujesni PSO duomenys. Pagal juos, lietuviai išgeria 16 litrų gryno alkoholio per metus. 

Tiek išmaukdami 16 pirmaujame jau ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. 

Statistikos departamentas, apskaičiavęs, kiek praėjusiais metais lietuviai suvartojo alkoholio, pateikia kiek kitokius skaičius. 

Tačiau ministras Aurelijus Veryga laikosi savo: jis pabrėžė, kad ir 5 litrais mažesnis skaičius nieko nekeičia – alkoholio prieinamumą reikia riboti.

Naujausi duomenys 

Naujausiais duomenimis, 2016 metais vienas lietuvis vidutiniškai suvartojo 13,2 litro gryno alkoholio – tai 0,8 litro mažiau nei 2015 metais.

Šiemet Statistikos departamentas alkoholio suvartojimą apskaičiavo pagal naują metodiką. Iš bendro legalaus alkoholio pardavimo skaičiaus atimamas alkoholis, kurį Lietuvoje išgėrė užsienio turistai, bei gėrimai, nusipirkti „Duty Free“ parduotuvėse. Tiesa, į skaičiavimus įtrauktas ir alkoholis, kurį lietuviai išgeria užsienyje.

Atnaujinus metodiką duomenys nuo 2010 metų buvo perskaičiuoti. Pagal naują metodiką apskaičiuotas alkoholio suvartojimas kasmet buvo mažesnis, nei skelbta anksčiau. 

Skaičiai vis tiek dideli 

Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,4 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 199 tūkst. dekalitrų (5,5 proc.) mažiau nei 2015 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 5,2 mln. dekalitrų, arba 628 tūkst. dekalitrų (10,9 proc.) mažiau.

Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 25,3 mln. dekalitrų, arba 1,5 mln. dekalitrų (5,6 proc.) mažiau nei 2015 m.

Pastebėtina, kad kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2016 m. mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 37 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse – 76 proc. 

A.Veryga laikosi savo: skaičiai nesvarbu

Lietuva yra probleminis kraštas pagal bet kokią alkoholio suvartojimo statistiką, sako sveikatos apsaugos ministras. Pasak Aurelijaus Verygos, saugi riba, kai vienas gyventojas per metus suvartoja iki 7 litrų alkoholio.

Anot ministro, Statistikos departamentas pateikia kur kas mažesnę alkoholio suvartojimo statistiką nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – atitinkamai 13,2 ir 18,2 litro, nes Lietuvos statistikoje atsispindi tik legalus alkoholis.

„Šių duomenų net nereikia lyginti, nes PSO įskaičiuoja į apskaitą neįtrauktą alkoholį, o Statistikos departamentas suskaičiuoja legalaus alkoholio suvartojimą“, – antradienį žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras.

Jis pabrėžė, kad ir 5 litrais mažesnis skaičius nieko nekeičia – alkoholio prieinamumą reikia riboti.

„Saugi riba yra ne daugiau kaip 7 litrai, bet kokiu atveju, kad ir kokią statistiką žiūrėtume,  pagal visas statistikas, mes vartojame per daug. Ir nevertinama vien pagal suvartojimą, tenkantį vienam gyventojui, yra vertinama pagal pasekmes – mirtis, savižudybės, kiek  turime su alkoholiu susijusių įvairiausių problemų, ir ten mes esame tarp lyderių, palyginti su ES valstybėmis, Europos regionu. Mes esame probleminis kraštas be diskusijų, to vieno skaičiaus nereikėtų sureikšminti“, – pabrėžė A.Veryga.

Statistikos departamentas antradienį paskelbė, kad vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 13,2 litro absoliutaus legalaus alkoholio – 0,8 litro mažiau nei 2015 metais (14 litrų).

Legalaus alkoholio vartojimo rodikliai parengti atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį, taip pat įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Tuo metu naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) duomenimis, pernai Lietuvoje vienam žmogui nuo 15 metų teko vidutiniškai 18,2 litro absoliutaus alkoholio – 2 litrais daugiau nei 2015 metais. Antrojoje vietoje esančią Baltarusiją Lietuva lenkia 1,8 litro, o tradiciškai dideliu alkoholio vartojimu pasižyminčią Rusiją – net 4,3 litro.

Prieinamumą mažinti reikia, bet ne vien draudimais 

Statistikų duomenys rodo, kad alkoholio suvartojimas pastaraisiais metais mažėja, tačiau tai nereiškia, kad šalyje nebėra problemų dėl alkoholio, todėl jo prieinamumą reikia riboti, teigia ekonomistai. Tačiau tiek Nerijus Mačiulis, tiek Marius Dubnikovas sako, jog problemą reikia spręsti ne vien draudimais – reikia pasiūlyti žmonėms darbo ir aktyvios veiklos galimybių.

„Jei žiūrime į neblaivių asmenų nusikaltimus, avarijas, žmogžudystes, ligas dėl alkoholio, tai neleidžia sakyti, kad viskas gerai ir galima šitą klausimą uždaryti. Galbūt galime pasidžiaugti, kad nesame daugiausia alkoholio išgerianti tauta, bet su alkoholio vartojimu ir su tuo susijusių problemų turime nemažai ir su jomis reikia kovoti. Jei yra nemaloni statistika, akivaizdu, kad alkoholio prieinamumas yra per didelis ir jo populiarinimą reikia apriboti“, – BNS sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tačiau, pasak jo, alkoholio prieinamumo problemą reikia spręsti ne vien  draudimais, bet ir pasiūlant kompleksinį veiksmų priemonių planą.

„Žinome, kad pagrindinė problema yra nusivylusi visuomenės dalis, neturinti darbo, daug perspektyvų, ir ten nei reklamos ribojimas, nei lauko kavinių darbo ribojimas neturės jokio poveikio. Reikia kalbėti apie priemonių kompleksą, kur reklamos ribojimas turės ilgalaikės įtakos vaikams neskatinant vartoti, parduotuvių prekybos laiko ribojimas mažina spontanišką vartojimą, o akcizų kėlimas mažina įperkamumą“, – tvirtino N.Mačiulis.

Jis pateikė Islandijos pavyzdį, kur kartu su akcizų didinimu ir prekybos bei reklamos ribojimu buvo investuojama į sporto infrastruktūrą, laisvalaikį, socialiai remtinoms šeimoms suteikiama lėšų, kurias jos galėjo skirti tik sportui, kultūrai ir sveikatingumui.

„Jaunimui atsirado alternatyvų. Poveikis buvo greitas ir milžiniškas, nes gerti alkoholį tapo nepopuliaria veikla, o daugelis pasuko į sportą ar kultūrą“, – sakė ekonomistas.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas taip pat pripažino, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje išlieka didelis, reikia kontrolės priemonių, tačiau jos turi būti nukreiptos į problemines žmonių grupes.

„Reikėtų atsižvelgti į tyrimų duomenis, kad didžiąją alkoholio dalį išgeria 15–20 proc. populiacijos, kuri yra žemo išsilavinimo ir gyvena provincijoje (...) Problema realiai yra tuose regionuose, kur didelis nedarbas, mažas įvairių kultūros ir sporto renginių prieinamumas, kur žmonių aplinka gana depresyvi ir stumia į tą liūną. Į tai reikėtų daugiau kreipti dėmesio, o ne muges ar festivalius reguliuoti“, – BNS teigė M.Dubnikovas.

Statistikos departmento duomenimis, vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 13,2 litro  legalaus alkoholio – 5 litrais mažiau, nei skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (18,2 litro).

Pasak N.Mačiulio, natūralu, kad abiejų organizacijų duomenys skiriasi, nes Statistikos departamentas skelbia tik oficialiai parduotą alkoholio kiekį, o Pasaulio sveikatos organizacijos teikiama statistika – įvertinus ir nelegalią prekybą.

„Yra daug prielaidų nelegaliam vartojimui – kai kurie atsiveža iš Baltarusijos, kai kurie iš Lenkijos, kai kurie pasigamina, prieš penkmetį buvo ir baisesnių dalykų, kai buvo įvežamas denatūruotas alkoholis ir Lietuvoje išvalomas, o tada pardavinėjamas kaip degtinė. Dabar manau, kad nelegalaus alkoholio vartojimas  sumažėjęs ir galbūt tos prielaidos, kurias turi Pasaulio sveikatos organizacija, truputėlį yra agresyvios ir to nelegalaus vartojimo Lietuvoje nėra tiek daug, kiek skelbiama“, – sakė N.Mačiulis.

Anot M.Dubnikovo, PSO duomenys rodo, kad Lietuvoje yra didelė šešėlinė alkoholio rinka, tačiau kiti šaltiniai to nepatvirtina.

„Jei darytume prielaidą, kad abiejų organizacijų duomenys yra teisingi, turime kalbėti apie Lietuvoje didėjančią nelegalaus alkoholio rinką, tačiau anksčiau iš Statistikos departamento buvo informacija, kad tarp lietuvių daugėja rūšinio vyno ir brangių stipriųjų alkoholinių gėrimų, pavyzdžiui, aukštesnės kokybės viskio ar degtinės pirkimas. Kaip žmonių pajamos didėja ir jie perka geresnės kokybės produktus, atsisakoma nekokybiškų nelegalių produktų“, – tvirtino M.Dubnikovas.

Be to, anot jo, 2016 metais PSO ataskaitoje teigta, kad nepaisant didėjančio alkoholio vartojimo jo sukeliamų ligų ir mirčių skaičius mažėjo.

„Tai arba lietuviai įgauna kokį nors imunitetą nuo alkoholio, kurio likęs pasaulis neturi, arba kas nors negerai su skaičiais“, – svarstė M.Dubnikovas. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.