Per neįtikėtinai karštą Žilvino Šilėno ir Tomo Tomilino akistatą – tiesa apie Darbo kodeksą

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisoms. Galutinis balsavimas numatomas kitą savaitę, o Darbo kodeksas turėtų įsigalioti liepos 1 d. Kokie svarbiausi pokyčiai laukia darbuotojų?

 Ž.Šilėnas (kairėje) ir T.Tomilinas negaili vienas kitam kritikos.<br> lrytas.lt montažas.
 Ž.Šilėnas (kairėje) ir T.Tomilinas negaili vienas kitam kritikos.<br> lrytas.lt montažas.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 31, 2017, 6:26 AM, atnaujinta May 31, 2017, 6:47 AM

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentu Žilvinu Šilėnu bei Seimo Socialinių reikalų komiteto vicepirmininku Tomu Tomilinu.

– Pone Tomilinai, jūs pasiūlėte Seime užblokuoti Laisvosios rinkos instituto siunčiamus laiškus. Jūs rimtai?

– (T.Tomilinas) Ne. Aš taip nepasiūliau. Aš pasiūliau Seimo nariams nuimti makaronus nuo ausų ir nustoti remtis vien LLRI informacija, kuri nuolatos ateina į Seimo narių paštus. Seimo nariams pasiūliau panagrinėti kitus šaltinius. Papasakosiu, apie kokius šaltinius kalbėjau. Yra nerašyta taisyklė, kad ekonominiais klausimais Seimo nariai remiasi LLRI tyrimais, logika, nuomone. Nes kur tik pažiūri viešoje erdvėje, ten dominuoja šio instituto pateikiama medžiaga. Tai yra tam tikra viešosios erdvės ir Seimo narių matymo lauko kontrolė. Tiesiog norėjau jį praplėsti, o ne blokuoti. Kiekvieno asmeniškai paprašiau: pasidomėkit kita informacija, angliškai paskaitykit.

– Gal ne visi angliškai skaito

– (T.Tomilinas) Tada paprašykit vertimo. Seimo vertimų biuras dirba puikiai, gali išversti nemokamai.

– Pone Šilėnai, gal jūs paaiškintumėte, kas čia yra? Reiktų suprasti, kad jūs kažkokį spaudimą darote?

– (T.Tomilinas) Tai normalu, kiekvienas spaudžia, tiesiog reikia atsilaikyti spaudimui.

– (Ž.Šilėnas) Čia yra du dalykai. Visų pirma, matyt, ponas Tomilinas nesupranta, kur yra išrinktas, kad yra tautos atstovas ir privalo įsiklausyti į visuomeninių organizacijų nuomonę, žmones, kurie su jais nesutinka ar turi kitą nuomonę. Šitas vaikiškas autoritarizmas yra visiškai ne vietoje. Antra, dėkui, kad pasakėte, ką turėjote galvoje. Čia tradicinis kiemo padaužos ar „laido riterio“ elgesys. Iš pradžių pasiūlo užblokuoti, po to: ne, aš to nesiūliau, aš siūliau kažką kitą. Specialiai pasižiūrėjau, kiek šiais metais esame išsiuntę laiškų Seimo nariams – 6. Ir yra 30 analizių nusiųsta per dokumentų derinimo periodą. 

– Bet jeigu jūsų laiškuose yra informacija, kuri gali tam tikru būdu suformuoti Seimo nario nuomonę apie vieną ar kitą klausimą, tai nėra labai gerai?

– (T.Tomilinas) Norėčiau paprieštarauti jums. Tai yra labai gerai. Tiesiog tai yra banalus lobizmas. Labai aišku, kas remia šį institutą, reiktų tiesiog pasidomėt, pats institutas savo puslapyje viską deklaruoja. Tai yra banalus lobizmas, kur bandoma ekspertizės skraiste prisidengti, kad mes ekspertai, mokslininkai. Čia banalus vienos šalies interesas. Tai yra kraštutinio liberalizmo stūmimas Lietuvoje, kuris vyksta net neprisidengiant. Pasiūliau Seimo nariams pasidomėti pasauliniais tyrimais, praktika, kitokiu požiūriu. Tai laisvo žmogaus, laisvos visuomenės išraiška. Aš pasakiau, kad tiesiog reiktų pasidomėti savo šaltiniais.

– Bet vienas toks institutas Lietuvoje yra, pone Tomilinai?

– (T.Tomilinas) Yra kitų. Yra Darbo rinkos institutas, Kritinės minties institutas. Yra daugybė institutų, kurių net pavadinimų Seimo nariai nežino.

– Bet dėl alkoholio draudimų jūs irgi vadovaujatės tik vienos Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiama statistika?

– (T.Tomilinas) Ir mes tai deklaravom. Mes politinė partija, turime savo pažiūras. Mes pasidomėjome iš savo pusės. Jei liberalai domisi LLRI ideologija ir jo peršama nuomone, tvarkoje, tai jų pareiga ir teisė. Mūsų partija nėra liberali klasikine, ekonominio liberalizmo prasme. Jokiu būdu nemaišyti su liberalia demokratija.

Aš absoliučiai esu prezidento Kazio Griniaus idėjų šalininkas, tai absoliuti žodžio laisvė. Aš tiesiog nenoriu tokios primityvios LLRI doktrinos nuolatinio kišimo prieš pat svarbiausius balsavimus. Jie tuos 6 laiškus išsiunčia prieš pat svarbiausius balsavimus, kai daugelis Seimo narių tiesiog nesidomi ta tema. Dėl Darbo kodekso gal ne visi yra tiek įsigilinę, kas yra normalu – beveik 300 straipsnių, ne visi gali tinkamai pasiruošti ir tada labai profesionaliai, kaip tikri lobistai daro, išsiunčia laišką ir atranda Ameriką.

(Ž.Šilėnas) Kaip matau, ponas Tomilinas abejoja ne tik piliečių teise apsispręsti, bet ir kitų Seimo narių kompetencija suprasti, už ką jie balsuoja. Jūsų Seimas, jūsų reikalas. Galiu pacituoti vieną iš laiškų: „Gerbiamieji Seimo nariai, LLRI parengė naujo Darbo kodekso analizę pagal Pasaulio banko „Doing Business“ metodiką. Palyginome, kiek lankstesnis yra nuo liepos 1 d. įsigaliosiantis Darbo kodeksas, lyginant su galiojančiu“. Dvi pastraipos, analizė ir „Tikimės ji bus naudinga jūsų darbe“.

Mes net nesiūlome priimti, atmesti, balsuoti vienaip ar kitaip. Tiesiog gražiai pasakome, kad tikimės, kad bus naudinga jūsų darbe, suprasdami, kad pasiūlymų yra daug, nuomonių įvairių, o mes tiesiog pateikiame savo nuomonę. Jokio kišimo, lobizmo ar kažkokių dalykų, kuriais kaltinate, nėra. O net jei ir būtų, tai normalios, demokratinės, civilizuotos šalies bruožas.

– Ar tai vieno jūsų nuomonė ar daugiau Seimo narių skundėsi, kad laiškus gauna?

– (T.Tomilinas) Yra partijos, kurios remiasi LLRI suformuota doktrina, tos partijos aiškios, dalis buvusių valdančiųjų taip pat rėmėsi. Ir yra partijos, kurios nori išsilaisvinti iš šios priklausomybės. Mūsų partija taip pat viena iš jų. Tai yra bendra mūsų viešosios erdvės, žurnalistų, viešosios erdvės formuotojų liga. Tai nėra jokia naujiena, aš neatradau Amerikos, tiesiog pasiūliau nuimti makaronus.

– Gal tie makaronai yra kitokia nuomonė, kuri jums nelabai patogi?

– (T.Tomilinas) Aš už jūsų teisę siųsti laiškus. Pasiūliau individualiai Seimo nariams neskaityti ar nekreipti į juos tiek daug dėmesio, nes paskui gaunasi taip, kad galiausiai lieka tik šitas pseudotyrimas ant stalo. Pagal jūsų manipuliatyviai pateiktą tyrimą išeina taip, kad Lietuvoje griežtėja darbo santykių reguliavimas ir nieko mes per daug nepasiekėme liberalizuojant. 

– O kaip yra iš tiesų?

– (T.Tomilinas) Didžioji problema yra lyginimas su Vakarų Europa. Jūs lyginate: „Žiūrėkite, Danijoje nėra taip, ten nėra taip“. Taip, bet jūs pamirštate svarbiausią dalyką, kad Danijoje ir kitur yra talmudai susitarimų, kurie labai detaliai ir griežtai nusako konkrečius įsipareigojimus darbdavių, darbuotojų, kaip kas kiekvienoje darbovietėje yra daroma.

Būtent to mes ir siekiame. Todėl tai yra manipuliacija: pateikti vieną pusę tiesos ir visiškai nekalbėti apie kitą pusę. Aš ir konstatuoju, kad jeigu norite vadovautis pseudotyrimais –  vadovaukitės, bet aš siūlau jums asmeniškai į tai labai stipriai nesiangažuoti, nes yra kiti tyrimai, kuriuos pristačiau.

– (Ž.Šilėnas) Man labai patinka, kai vienintelis argumentas yra „man nepatinka“ ar pavadini kažką „pseudo“. Aš jus galiu pavadinti Seimo pseudonariu ir nuo to niekas nepasikeis. Mes paėmėme Pasaulio banko metodologiją, duomenis ir pagal juos sulyginome. Yra 33 pjūviai, kuriais Pasaulio bankas matuoja. Aišku, jis nematuoja visais, todėl ir sakome, kad pagal Pasaulio banko metodologiją. Ir taip konstatavome, kad trijose yra mažas palengvėjimas. Mūsų žinutė ir buvo, kad jeigu liberalizuojama, tai labai mažai.

Antra, lyginant su kitomis šalimis, naujasis Darbo kodeksas nėra kažkoks labai liberalus. Apie kolektyvines sutartis ir Daniją yra seniai žinomi dalykai, dar prieš dvejus metus diskutavome, kol jūsų Seime nebuvo. Sakyti, kad man tyrimas nepatinka, nes man nepatinka metodologija ar tai, kas jį parašė, yra visiškai nerimta.

– (T.Tomilinas) Jūs nepasakot visos tiesos. Jūs manipuliatyviai pateikiate tyrimą ir nepasakote viso konteksto – ideologijų skirtumo, konkrečių vertybinių dalykų.

– Kur nesutampa jūsų nuomonės? Pone Šilėnai, ką jūs teigiate dėl Darbo kodekso, sakydamas, kad jis per mažai liberalus? Kur yra esminės klaidos, kas labiausiai atsilieps dirbančiajam?

– (Ž.Šilėnas) Yra keli esminiai dalykai, kurie žmogui bus naudingi. Įvedama galimybė turėti suminę darbo laiko apskaitą. Kai kuriais atvejais ir mažai dirbančiųjų ar trumpai įmonėje išdirbančių šiek tiek lengvesnis atleidimas. Taip pat atsiranda daugiau rūšių darbo sutarčių, o tai reiškia daugiau būdų legaliai susitarti.

Bet visi palengvinimai yra užkardyti. Jei norėsite sudaryti terminuotą sutartį, ją galėsite sudaryti tik su 20 proc. darbuotojų. Tai reiškia, kad jei įmonėje pas jus yra 10 darbuotojų, terminuotos sutartys galės būti tik su dviem. Jei eisite į kitas naujai atsirandančias darbo sutarčių formas, tai yra tik 10 proc. Naujomis galimybėmis galėsite pasinaudoti tik vienam darbuotojui iš 10. Per bet kurį palengvinimą eitume, jis iš karto yra apribotas ar užkardytas. Antra, yra įvedama per daug įtakos profsąjungoms ir panašioms institucijoms. Jūs net neslepiate, kad tai vienas iš jūsų tikslų.

– Jūsų manymu, Darbo kodeksas yra parankesnis darbuotojams ar darbdaviams?

– (Ž.Šilėnas) Nei vieniems, nei kitiems. Tie, kurie norėjo daugiau laisvės, galimybių susitarti, bus nusivylę, kad žadėto liberalizavimo nebus. Tie žmonės, kurie nepagrįstai tikėjo, kad juos apsaugos nuo to, kad jų gyvenime niekada neatleis, to irgi nebus. Sąžiningai prisipažinsiu, nebežinau, ar naują Darbo kodeksą reiktų priimti. Jeigu jo nepriimtų, tragedijos nebūtų.

– (T.Tomilinas) Parodysiu keliais pavyzdžiais, kaip sumanipuliuota mūsų visų nuomone. Ponas Šilėnas nepasakė apie darbo laiko ilginimą iki 52 val., kas yra labai rimta, nepasakė apie tai, kad terminuotos sutartys galios nuolatinio pobūdžio darbui, ko dabar nėra. Galima kaip nori pateikti savo vertybinę poziciją, kurią ponas Šilėnas turi labai aiškią ir dogmatiškai neoliberalią. Aš turiu visiškai kitą pasaulėžiūrą, visiškai kitaip žiūriu į tą situaciją ir mane šiandien kaltina, kad aš atstovauju ir ginu darbdavių interesus.

Aš to visiškai nedarau. Mano pagrindinis tikslas įgalinti Trišalę tarybą, realias derybas. Šiandien pradedam nuo Darbo kodekso, toliau eisim į konkrečias profesijas – ar tai žurnalistas, ar prekybos centro darbuotojas. Turime tartis dėl algų tuose konkrečiuose sektoriuose, bet neįgalinę Trišalės tarybos to padaryti negalėsime. Taip, mums reikia saugiklių. Atsiprašau, bet prieš pat rinkimus jūs puikiai suprantate, kokioje padėtyje buvo Lietuva. Socialinio teisingumo jausmo išvis nė vienas neturėjo.

– Bet prieš rinkimus jūs kritikavote Darbo kodeksą. Kuo naujas dabar skiriasi nuo to, kurį kritikavote? 

– (T.Tomilinas) Paradoksas, kad ponas Šilėnas skundžiasi, kad mes jį per daug pataisėm, per daug draudimų ir reguliavimų įdėjom. Tai yra pasaulėžiūrų skirtumai ir mes niekada nesutarsim. 

– Koks bus efektas, patvirtinus Darbo kodeksą?

–  (Ž.Šilėnas) Jokio. Iš esmės jokio proveržio nebus.

– (T.Tomilinas) O mano požiūriu, proveržis bus tame, kad įvedėm visiškai naują madą ir žaidimo taisykles. Šiandien darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės trišalis formatas turi didelę galią. Jų sutarimas yra reikšmingas ir Seimas net jo laikosi. Mes tai darom sąmoningai. Mes galime pakeisti kodeksą kaip norime, gavome didelį mandatą, bet diegiame labai sunkų, svarbų principą tam, kad jis galiotų ir darbovietėms, ir konkretiems sektoriams. Norime parodyti pavyzdį, kaip reikia derėtis iš tikrųjų.

Aš manau, kad mūsų nauja tvarka, kuria stebisi tokie patyrę Seimo nariai, kaip A.Sysas ar R.J.Dagys, yra išėjimas iš komforto zonos. Tai paskatins realias derybas darbo vietose, realų algų augimą ir mes pradėsime nuo viešo sektoriaus. Ten, kaip sako Šilėnas, reiktų labai nemažai atleidimų, efektyvumo didinimo. Čia mūsų nuomonės sutampa, bet tai reikia daryti derantis su profesinėmis sąjungomis.

– (Ž.Šilėnas) Pagrindiniai pokyčiai: įgaus daugiau galių įvairios tarybos, profsąjungos. Jei taip esame už žmogų, tai leiskime žmogui individualiai tartis. Kodėl jis turi eiti tartis per kažkokį tarpininką – profsąjungą? Jeigu kas nors nori tartis per profsąjungą – puiku, teisė, laisvė, bet jei žmogus nori tartis individualiai, jis turi turėti teisę tartis be tarpininkų. Šios teisės nei praeitame Darbo kodekse nebuvo, nei šitame.

– (T.Tomilinas) Mes įvedėme, kad jei darbo vietoje gauni dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio sumą, tau negalioja dalis Darbo kodekso apsaugos. Tai toks liberalizavimas, kuris kartais prasilenkia su Konstitucija. Jums ypatingai turėtų patikti ir būti naudingas. Mes darome prielaidą, kad tie žmonės, kurie daugiau uždirba, turi daugiau laiko ir gali vieni pirmųjų susivienyti ir pradėti gintis kolektyviai. Noriu pacituoti vieną tyrimą. Čia parodytas Europos Sąjungos profesinių sąjungų tyrimas apie Rytų Europą, kodėl Rytų Europoje reikia kelti atlyginimus ir staigiai, nes Rytų Europa nuolat struktūriškai atsilieka nuo Vakarų Europos.

– Jūs teigiate, kad naujas Darbo kodeksas lems atlyginimų kilimą?

– (T.Tomilinas) Žinoma. Jeigu mes įtvirtinsime principą, kurį dabar propaguojame, kad lygiavertės derybos yra prasmingos ir jų laikosi net Seimas. 

– Pasirodė nauji Statistikos departamento duomenys apie tai, kiek lietuviai suvartoja alkoholio. Tai, ką teigia lietuviai statistikai, yra 5 litrais mažiau, nei skelbė Pasaulio sveikatos organizacija. Pone Tomilinai, kaip jūs tai aiškinate? Ar ketinate šiais duomenimis remtis, kai vyks galutinis balsavimas dėl alkoholio draudimų?

– (T.Tomilinas) Žinoma. Mes remsimės neseniai atlikta apklausa, kuri pasakė, kad absoliuti dauguma žmonių remia tuos draudimus. Mes remiamės daugumos, ne vilniečių ar Ž.Šilėno nuomone, kuris nenori būti solidariu su visuomene. Statistikos departamentas neparodė jokio stebuklo. Mes padidinome akcizus ir sumažėjo vartojimas. Labai gerai, mūsų priemonės veikia. 

– Kaip jūsų priemonės veikia, jei alkoholio suvartojimas šalyje krinta? Krito 2013, 2014, 2015 metais?

– (T.Tomilinas) Aš tikrai gerbiu poną Verygą, kuris sako, kad iki tos saugios ribos mums dar labai toli, dėl to mums reikia iki jos eiti. Aš manau, kad yra labai mažai žmonių, taip gerai išmanančių alkoholio kontrolės niuansus, kaip ponas Veryga. Aš juo visiškai pasitikiu.

– Pone Tomilinai, mes kalbame ne apie išmanančius ar neišmanančius žmones. Kalbame apie statistiką, kuri yra skirtinga. Vienokia tokių, kurie siūlo draudimus. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos statistika, o Lietuvos statistika rodo, kad alkoholio suvartojimas šalyje metai iš metų mažėja. Jūs dar nežinia iš kur ištraukėte skaičius, kad 8 iš 10 žmonių Lietuvoje miršta nuo ligų, kurias sukelia alkoholis, kai Higienos institutas visai kitokius skaičius pateikia. Kaip tai suprasti?

– (T.Tomilinas) Politika visada yra statistikos ir šaltinių kova. Yra vertybinis vertinimas ir tam tikra retorika. 8 iš 10 miršta nuo svarbiausių ligų, o svarbiausių ligų sukėlėjų vienas iš esminių faktorių yra alkoholis. Aš pasakiau, kad nuo tų ligų miršta 8 iš 10, o tų ligų pagrindinis sukėlėjas yra alkoholis.

– O čia ne manipuliacija?

– (T.Tomilinas) Aš jums ką tik įrodinėjau, kad ponas Šilėnas visokiais Pasaulio bankais nuolat manipuliuoja ir Seimo nariams siunčia.

– O jūs manipuliuojate Pasaulio sveikatos organizacija.

– (T.Tomilinas) Aš turiu teisę lygiai taip pat, kaip ir ponas Šilėnas, kuris bandė įrodyti, kad čia demokratija, laisvas žodis. Ir aš tą darau – iš savo vertybinės pozicijos ginu savo nuomonę. Ir turiu į tai teisę, lygiai taip pat, kaip ponas Šilėnas turi tą teisę ginti savo nuomonę – šališką, neobjektyvią.

– Pone Šilėnai, jūs šiandien pateikėte dar kitokią statistiką. Europos vidurkis yra virš 10 litrų ir Europos Sąjungoje nėra nė vienos šalies, kurioje suvartojama mažiau nei 7 litrai alkoholio.

– (Ž.Šilėnas) Čia paprastas dalykas. Kai ponas Veryga pasakė, kad nereikia žiūrėti į skaičius, jūs turbūt irgi vadovaujatės ta pačia logika, kad tik tie skaičiai mums tinka, kurie mums patinka. Deja, mokslas ir statistika tuo neveikia. Ponas Veryga pasakė, kad kiekviena šalis, kuri suvartoja daugiau nei 7 litrus alkoholio, turi problemų.

Pažiūrėjau tą pačią Pasaulio sveikatos organizaciją, kurią ponas Veryga cituoja: Europos vidurkis yra 10,3 litro. Jei pažiūrėtume į Europos Sąjungos šalis, nėra nė vienos šalies, kuri suvartotų mažiau nei 7 litrus. Pagal šitą logiką išeitų, kad kiekviena šalis Europos Sąjungoje yra arba prasigėrusi, arba turinti problemų. Man labai smagu, kad po truputį pradeda yla lįsti iš maišo. Aišku, gali nesutapti šiek tiek Pasaulio sveikatos organizacijos ir Statistikos departamento statistika, normalu.

Baisumas, kad nesutampa tendencija. Pasaulio sveikatos organizacija rodo, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje didėja, o Statistikos departamentas rodo, kad mažėja. Kai statistikos nesutampa, reiškia, ryškiai iš jų kažkas ne taip skaičiuoja. Mano galva, šioje vietoje teisesnis yra Statistikos departamentas, nes jis suskaičiuoja, o ne apskaičiuoja. Taip, šešėlis yra, ne kartą jį esme patys skaičiavę.

Bet jei yra 5 litrai, tai reiškia, kad  daugybė Lietuvos geria šešėlyje. Niekas nesiginčija, kad tikrai Lietuva ar konkretūs žmonės turi problemą, bet skaičius „18“ – ištrauktas iš konteksto ir dar nepatvirtintas, buvo reikalingas tam, kad pagrįsti pačias griežčiausias alkoholio kontrolės priemones Europoje, kas dabar yra siūloma. Jei pamatytume, kad turime problemų, bet jos iš esmės nėra niekuo ypatingos Europoje, suprastume, kad siūlomi dalykai, kurių niekas neturi.

Pavyzdžiui – alkoholis nuo 20 metų. Žmonės pradėtų klausti, ar tikrai Lietuvai reikia eiti šių drakoniškų sprendimų keliu.  Diskutavom tiek su Statistikos departamentu, tiek su kai kuriais Seimo nariais ir baisiausia bei liūdniausia, kai Seimo nariai pradeda sakyti, kad į tą statistiką, kuri mums nepatinka, nekreipsime dėmesio, išsirinksime tik tą, kuri patinka. Jūs esate valdžios išrinktas atstovas, jūs nesate šiaip žmogus, turintis savo nuomonę ir jūsų visi pašnekėjimai apie tai, kad kažką uždrausite, neleisite, yra labai liūdna arba labai baisūs.

– (T.Tomilinas) Jūs ką tik rėmėtės Pasaulio banku, manipuliavot – žiūrėkit, čia objektyvi statistika, o aš – Pasaulio sveikatos organizacija. Tai kuri organizacija yra kietesnė?

– (Ž.Šilėnas) Kalbam apie visiškai skirtingus dalykus, jei jūs nesuprantat.

– (T.Tomilinas) Kiekvienas pasirenka pagal savo vertybinę orientaciją, liniją.

– (Ž.Šilėnas) Statistika nėra vertybinė, statistika yra faktas.

– (T.Tomilinas) Jūs tai pateikiat per Pasaulio banką, o aš per Pasaulio sveikatos organizaciją. Argumentas: algų kitimas po krizės Rytų Europoje. Ir mes ten žiūrime į du labai dažnai LLRI manipuliuojamus skaičius – produktyvumą ir realų algų augimą. Per 7 metus Lietuvoje ženkliai padidėjo produktyvumas, tai reiškia, kad mes sunkiai, daugiau ir geriau dirbam, o algos pas mus sumažėjo lyginant su pokriziniu laikotarpiu. Realus pokytis skurdo, atotrūkio problemose gali įvykti tik tada, kai žmonės pradės kolektyviai, ne individualiai, kaip nori ponas Šilėnas, derėtis. Šita statistika objektyvi. Iš Briuselio man padeda argumentuoti prieš pono Šilėno vertybiškai angažuotą, labai liberalią poziciją.

– Valstiečiai jau atsitraukė nuo vieno siūlymo dėl alkoholio, kad gėrimus reikia nešti uždaroje pakuotėje. Ar jūs iki ketvirtadienio balsavimo ketinate apsvarstyti kitas siūlomas pataisas, kurios yra liberalesnės, nei dabartiniai siūlymai?

– (T.Tomilinas) Aš laikysiuosi savo komandos, frakcijos nuomonės. Kol kas negirdėjau jokių pokyčių. Mano požiūriu, tos priemonės yra vienintelės teisingos ir labai švelnios, nėra jokio drakoniškumo. Tai tiesiog solidarumo išraiška – savo laikino komforto apribojimo sąskaita mes sprendžiame didžiulę problemą. Tai yra solidarumo išraiška, o ne draudimai. Ponas Šilėnas yra pirmas draudimų šalininkas, kai kalbam apie vidaus pirkimus savivaldybės įstaigose. O tada draudimų reikia Šilėnui.


Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18 val. 40 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.