Statybos įmonės bosas susuko gudrią schemą: partneriai buvo priblokšti

2017 m. birželio 14 d. 15:50
Ar gali būti, kad bankrutavusi didžiausia Šiaulių regiono statybos bendrovė „CCM Baltic“ buvo tik iki šiol negirdėtos finansinės piramidės dalis? Per ją siekta rangovų pinigus perpumpuoti į kitas šeimos kompanijas? Tai bando aiškintis teisėsauga.
Daugiau nuotraukų (2)
Dėl bendrovės „CCM Baltic“ ir su ja susijusių asmenų veiklos ekonominė policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, o bankroto administratorius nutarė kreiptis į teismą, kad bankrotas būtų pripažintas tyčiniu.
Aiškėja, kad buvusio Lietuvos statybininkų asociacijos prezidiumo nario Stanislovo Valiaus ir jo artimų giminaičių vadovaujama „CCM Baltic“ laimėdavo didelius konkursus siūlydama mažesnes už savikainą kainas, o pastatus statydavo nemokėdama darbus atliekančioms įmonėms.
Vietoj pinigų S.Valius atsiskaitydavo asmeniniais vekseliais, nors pats dar 2014 m. Latvijoje
pradėjo asmeninio bankroto procedūrą.
Tuo pačiu metu, kai bendrovė artėjo prie bankroto, ypač suklestėjo kitos S.Valiaus šeimos nariams priklausančios įmonės.
Įteikė asmeninį vekselį
Vienas pirmųjų S.Valiaus triukus demaskavo statybų kompanijos „Adista“ direktorius Robertas Janavičius.
Prieš dvejus metus daugiabučių namų renovavimo konkursus Ventoje ir Jonavoje laimėjusi S.Valiaus „CCM Baltic“, kuriai oficialiai vadovavo jo žentas Adomas Andriejauskas, darbams atlikti pasamdė „Adistą“.
Statybininkai dirbo pagal grafiką ir numatytas sutartis, tačiau užmokesčio taip ir nesulaukė.
Kai skola už vieną objektą perkopė 50 tūkst. eurų, „Adista“ kreipėsi į teismą ir areštavo užsakovo sąskaitas. Po mėnesio buvo pateiktas dar vienas, taip pat 50 tūkstančių, ieškinys.
Skolai išaugus iki 100 tūkstančių eurų S.Valius ėmė prašyti, kad areštas būtų panaikintas, žadėjo netrukus padengti skolą.
Norėdamas įrodyti, kad ketinimai rimti, verslininkas net pasirašė asmeninį vekselį, asmeniškai laiduodamas už įmonę.
Patikėję pažadais „Adistos“ statybininkai sudarė taikos sutartį, panaikino areštus ir toliau tęsė darbus.
Tačiau ir toliau niekas nesiruošė mokėti, o skola vis augo, kol pasiekė beveik 300 tūkst. eurų.
Turtinga – tik žmona
„Pabandžiau išieškoti skolas tiesiai iš vekselius pasirašiusio ir asmeniniu turtu garantavusio S.Valiaus, bet paaiškėjo, kad jis – visiškas bėdžius, o turtinga tik jo žmona“, – sakė R.Janavičius.
Pasirodo, dar 2014 metais S.Valius Latvijoje pradėjo savo, kaip fizinio asmens, bankrotą.
Rygos Žiemgalos rajono teismą jis apgavo pareiškęs, kad ne tik neturi jokio turto, bet ir nėra vedęs, nėra pasirašęs jokių povedybinių sutarčių ir turi tiktai vieną kreditorių.
Būtent tokių sąlygų reikėjo norint pradėti fizinio asmens bankrotą.
Tačiau iš tiesų S.Valius dar 2010 metais su savo žmona buvo sudaręs povedybinę sutartį, pagal kurią visas nekilnojamasis turtas atitenka sutuoktinei. Bet skyrybų atveju santuokos metu įgytas turtas jau dalijamas pusiau.
Nemokėjo ir už nuomą
Netrukus paaiškėjo, kad tokių apgautųjų kaip R.Janavičius – keli šimtai.
Ne vienam jų S.Valius kaip garantą pasirašydavo asmeninius vekselius. Iš viso S.Valius jų pasirašė už maždaug 1,1 milijono eurų sumą.
Nukentėjo ne tik statybininkai, prekių tiekėjai, bet net ir kaimo turizmo sodybų savininkai.
Vienas tokių – Trakų rajone kaimo turizmo sodybą „Dubuklis“ turintis Eugenijus Bareiša, priėmęs apsigyventi netoliese dirbusius S.Valiaus bendrovės darbininkus.
„Darbininkai pas mus gyveno beveik metus.
Iš pradžių už nuomą buvo mokama, tačiau vėliau mokėjimai baigėsi. Vietoj pinigų S.Valius pasirašė vekselį ir pradingo“, – piktinosi E.Bareiša.
Tiktai visai neseniai jis išgirdo, kad S.Valius buvo paskelbęs bankrotą ir jokio turto neturi.
Pats S.Valius „Lietuvos rytui“ teigė, jog visi jo kreditoriai žinojo, kad jis yra pradėjęs savo asmeninį bankrotą ir kad jokio turto neturi: „Jie žinojo, bet vis tiek prašė, kad parašyčiau vekselį. O aš rašiausi, nes vis dar tikėjau, kad pavyks įmonę pastatyti ant kojų.“
Minėjo įtakingas pažintis
Tuo pačiu metu, kai mulkindamas savo kreditorius S.Valius dalijo beverčius vekselius, jam ranką spaudė įtakingi veikėjai.
Vienas tokių – policijos generalinis komisaras Linas Pernavas. 2015-ųjų pabaigoje į Šiaulių areštinės atidarymą atvykęs pareigūnas ypač gyrė S.Valių, kurio vadovaujami statybininkai atliko rekonstrukciją.
Ir pats S.Valius mėgo girtis įtakingomis pažintimis Vilniuje. Savo bendradarbiams jis nuolat pabrėždavo, kad buvęs generalinis prokuroras Darius Valys – jo pusbrolis, o pavardės galūnė skiriasi, nes pokario metais per surašymą buvo padaryta klaida.
Todėl ir praėjusiais metais, kai bendrovei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, S.Valius savo pavaldiniams teigė, kad viską sutvarkys pusbrolis.
„Susitinkame trečiadienį su gen.pro. bei keliais kitais svarbiais asmenimis.
Tad labai svarbu, kad iki tol nebūtų daromi jokie kiti šalutiniai veiksmai“, – tuomet žinutę „CCM Baltic“ teisininkui, vedusiam derybas su bylą tyrusiais ekonominės policijos pareigūnais, parašė S.Valiaus žentas A.Andriejauskas.
Buvę S.Valiaus bendradarbiai taip pat teigė, kad ir pats S.Valius jiems gyrėsi, jog kartu su žentu buvo Generalinėje prokuratūroje, kur dabar tebedirbantis D.Valys supažindino su generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu. Po šio susitikimo visi esą nuvykę į prabangų D.Valio namą.
„Dabar viskas pasikeis, visos bylos bus nutrauktos“, – taip savo bendradarbiams tuomet kalbėjo S.Valius.
Pats S.Valius kategoriškai neigė, kad bandė per D.Valį paveikti tyrimą: „Buvęs generalinis prokuroras yra mano pusbrolio sūnus. Bet aš su juo nebendrauju. Nei aš, nei mano žentas pas jį nevažiavome.“
Neoficialius susitikimus paneigė ir Generalinė prokuratūra.
Paskolą suteikė vaikai
Nors bendrovė buvo ties bankroto riba ir jau nuo praėjusių metų balandžio darbuotojams nebemokėjo atlyginimų, S.Valius dar sugebėjo iš „CCM Baltic“ pasiimti 90 tūkstančių eurų paskolą.
Sprendimą išduoti paskolą praėjusių metų liepos mėnesį, prieš pat iškeliant bankroto bylą, pasirašė „CCM Baltic“ akcininkai – S.Valiaus dukra Aistė ir sūnus Šarūnas.
Pagal sutartį pirmąsias kredito grąžinimo įmokas S.Valius turėjo pradėti mokėti po 2 metų – 2018-ųjų liepą.
Klastojo įmonės duomenis
Net ir tuo metu, kai bankroto byla buvo pradėta nagrinėti teisme, S.Valius visaip stengėsi atitolinti savo įmonės bankrotą.
Norėdami teisėją įtikinti, kad bendrovės būklė gera, įmonės vadovai pateikė duomenis, jog skolos siekia vos pusantro milijono, o įmonės turto vertė – 3,5 milijono eurų. Buvo nurodama, kad bendrovė sandėliuose laiko statybinių medžiagų, kurių vertė – 1,1 milijono eurų.
Bylą nagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo teisėja Rasa Bartašienė net netyrė, ar tie duomenys pagrįsti, ir labai greitai priėmė nutartį, kad įmonė yra moki. Teisėja taip skubėjo priimti sprendimą, kad kreditoriams net nepranešė, kada vyks posėdžiai.
Bet kreditoriams pateikti duomenys sukėlė abejonių. Jie pasamdė antstolius ir apsilankė sandėliuose. Paaiškėjo, kad ten beveik nieko nėra.
Tik tuomet iš naujo bylą pradėjusiam nagrinėti teismui buvo pateikti teisingi duomenys, jog statybinių medžiagų likutis – ne daugiau kaip milijono, o tik 7000 eurų vertės.
Buvo bandoma teismą apgauti ir klaidingai nurodant skolas pavienėms bendrovėms. Kai kuriais atvejais neatitikimas viršijo keliasdešimt kartų.
Pavyzdžiui, teismui pateiktuose balansuose teigiama, kad „CCM Baltic“ firmai „Nord Profil“ skolinga vos 688 eurus, nors tikroji skola – daugiau kaip 22 tūkstančiai. Bendrovei „Rebo statyba“ S.Valiaus įmonė buvo skolinga beveik 34 tūkstančius eurų, bet teismui teigė, jog skola – tik 2700 eurų.
Pats S.Valius neigė, kad specialiai galėjo būti klastojami duomenys.
„Šiais laikais darbų užsakovai tapo aršesni, esant menkiausiai galimybei jie stengiasi nemokėti, vėluoja atsiskaityti ir valstybės įmonės. Net kai kurie prekybos gigantai neatsiskaito po pusę metų. O subrangovai nelaukė – kreipėsi į teismą dėl bankroto“, – taip savo nesėkmės priežastis įvardijo nuo 1991-ųjų statybų versle dirbantis S.Valius.
Kontroliuos patys save?
Nors S.Valiaus šeimos įmonei „CCM Baltic“ dar praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbtas bankrotas, gali būti, kad visas bankroto procedūras pradės kontroliuoti patys S.Valiaus šeimos nariai.
Paskelbus bankrotą bendrovė „Talesta“ pradėjo pusvelčiui supirkinėti smulkių kreditorių skolas, o neseniai, nupirkusi reikalavimo teisę iš „Citadele“ banko, tapo didžiausia kreditore.
Taip S.Valiaus vaikai įgijo teisę daryti didelę įtaką bankroto administratoriui, išieškančiam turtą iš kitos jų pačių įmonės.
„Manome, kad taip siekiama vieno – apsaugoti savo šeimos turtą, kad bankroto administratorius nepanaikintų sandorių, pagal kuriuos turtas buvo perpumpuotas į „Talestą“, – sakė dėl savo prarastų pinigų kovojantys „CCM Baltic“ kreditoriai.
Bendrovės turtas buvo išpumpuotas
Bankroto administratoriui pradėjus išieškoti turtą paaiškėjo, jog „CCM Baltic“, be 7000 eurų vertės statybinių medžiagų likučio, turi tik bankui įkeistą butą Nidoje ir žemės sklypą. Tuo metu skolos kreditoriams, kurių buvo net 214, viršijo 3,5 milijono eurų.
Nors dar 2013 metais bendrovė garsėjo savo turtais. Vertingiausia įmonės turto dalis buvo 100 procentų kompanijos „Titano ranga“, valdžiusios milijoninės vertės nekilnojamąjį turtą, akcijų paketas.
Tačiau 2013 metų lapkritį „CCM Baltic“ akcininkai Š.Valius ir A.Valytė nutarė šias vertingas akcijas parduoti įmonei „Talesta“, kurios akcininkai – taip pat S.Valiaus sūnus ir duktė.
Pagal sutartį akcijos buvo parduotos už 50 tūkstančių litų, nors vien tik „Titano rangai“ priklausęs pastatas, esantis Šiauliuose, Žalgirio gatvėje, buvo įvertintas milijonu litų.
Po dvejų metų „Talesta“ prisijungė nupirktą „Titano rangą“ ir įstatinį kapitalą pasididino nuo 41 tūkstančio iki milijono eurų.
Nuo to momento „CCM Baltic“ pradėjo smukti bankroto link, o kitos S.Valiaus šeimos narių įmonės pradėjo turtėti.
S.Valiaus žento A.Andriejausko bendrovė „A-domina“ Mažeikiuose pasistatė metalo apdirbimo gamyklą, „Talesta“ įsigijo Klaipėdos prekybos centrą „Herkaus galerija“ bei daug kitokio brangaus turto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.