Prisimenate, nuo ko prasidėjo „Maxima“? Nuo trijų parduotuvių prieš 25 metus

Šventė prasidėjo „Maxima LT“ generalinės direktorės Kristinos Meidės kreipimusi į susirinkusių svečių būrį:

„Kiekviena sukaktis – proga stabtelėti. Tų stabtelėjimų tokiame versle nėra ypač daug. Nors pokyčių tarsi ir nepastebėjome, kai turėjome vos tris parduotuves ir išaugome iki geriausiai žinomo prekybos tinklo Lietuvoje. Matydami pažangą, kiek daug padarėme per 25 metus, šiandien į ateitį žiūrime su dar didesniu tikėjimu. Iš sovietinės visuomenės tapome vakarientiška visuomenė. Mes viską turėjome pradėti nuo nulio ir išmokti patys. 

Sveikiname visus mūsų pirkėjus ir dėkojame už buvimą kartu. Per šiuos metus netruko atradimų, kurie leido judėti pirmyn, bet netrūko ir klaidų, iš kurių pasimokėme“, – šventės atidaryme kalbėjo ir dėkojo generalinė direktorė K.Meidė.

„Maxima“ taip pat sveikino ir „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, papasakodama istoriją, kuri kartą Vilniuje nutiko  vežant dvi ponias iš Šveicarijos į oro uostą.

„Prieš keletą metų vežiau į oro uostą dvi ponias iš Šveicarijos. Pristojome Mindaugo gatvėje esančioje „Maximoje“. Įėjome į parduotuvę, praėjome pro sūrius, o jos man ir sako: „Pas mus ne visada tokių sūrių būna“, o praeidamos pro saldumynus pareiškė, kad mes esame išlepinti. Linkiu „Maximai“  ir toliau mus stebinti“, – sveikino ir linkėjo R.Skyrienė.

25-ąjį gimtadienį švenčianti „Maxima LT“ taip pat skelbia pradedanti jubiliejinę programą „Karta 25. Įkvėpti rinktis“. Visuomenei bus pristatomos 25-ios įkvepiančios jaunų žmonių istorijos, kurie, kaip ir pati įmonė, užaugo nepriklausomoje Lietuvoje pasirinkimų, laisvės sąlygomis.

„Norėjome „Maximos“ 25 metų jubiliejų švęsti ypatingai. Užuot tik pasakoję savo verslo sėkmės ir prekybos Lietuvoje legendą ar apsiribodami šventinėmis akcijomis, nusprendėme žvilgtelėti į savo bendraamžius.

Pasižiūrėti, kuo jie gyvena, kokį gyvenimo kelią, turėdami tokias plačias galimybes veikti, pasirinko. Kartu norėjome parodyti, kad nauja karta yra kitokia, nemažai jai taikomų stereotipų iš tiesų nelabai tinka.

Šios įkvepiančios projekto dalyvių istorijos mums primena, kiek daug priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimų, ir norėtume, kad šios kartos istorijos suteiktų daugiau pasididžiavimo mūsų šalimi, kurio mums kartais pritrūksta“, – sakė K. Meidė.

Projekto „Karta 25. Įkvėpti rinktis“ metu bus kalbinami  pasirinkimų laisvės kartos atstovai iš visos Lietuvos. Projekto herojai pristatys patys save, savo užsiėmimus, darbo ir net asmeninio gyvenimo aplinką, kas drauge atskleidžia ir jų vertybes. Įkvepiančios kartos atstovų istorijos turėtų pasiekti platesnę žmonių auditoriją skirtingas kartas sujungiančiomis komunikacijomis priemonėmis – per žiniasklaidą, socialinius tinklus, gyvais susitikimais su moksleiviais mokyklose, o galiausiai, metų gale, sugulti į riboto tiražo žurnalą.  

„Maximos“ vadovės teigimu, žvilgsnis į bendraamžių kartą ir tai, ką su savaisiais pasirinkimais jie padarė, yra gera proga įvertinti ir tai, ko per tokį patį laiką pasiekė ir kaip pasikeitė „Maxima“.  

„Šalyse, kuriose gilios šeimos verslo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą, o verslumas tarsi natūralus, gal ir sunku būtų suprasti verslo pradžioje, prieš 25 metus, Lietuvoje kilusius iššūkius – juk viską turėjome pastatyti nuo nulio.

Neturėjome tokios pasirinkimo laisvės, kokią turi dabartinė karta, tačiau lygiai taip pat rinkomės dirbti, kurti ir judėti į priekį. Kartais mums patiems sunku patikėti, kad šiuo metu daugiausia darbo vietų sukūrusi, didžiausią parduotuvių skaičių turinti įmonė, šiandien esanti ir viena didžiausių mokesčių mokėtojų, dar ne taip seniai turėjo vos keletą darbuotojų, kelias parduotuves sostinėje ir daugybę dalykų Lietuvoje apskritai darė pirmą kartą “, – džiaugėsi K. Meidė.

1992 m. tuometinė „Urdžia“, davusi pradžią šiandieninei „Maximai“, ir turėjusi vos 3 parduotuves Naugarduko, Sapiegos ir Grybo gatvėse Vilniuje, išaugo iki geriausiai žinomo prekybos tinklo Baltijos šalyse. Lietuvoje veiklą pradėjęs mažmeninės prekybos tinklas šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje turi daugiau kaip 500 parduotuvių, kuriose dirba apie 29 tūkst. darbuotojų.