Miškinguose Bulvikio ir Birštvyno kyšuliuose tris vasaras žolę rupšnojusios ožkos ir avys neatpažįstamai pakeitė šių vietovių kraštovaizdį – krūmynais, eglių ūgliais anksčiau apžėlusios smiltpievės nuganytos atrodo kaip golfo laukai.
Draustinyje ganėsi iš kito Kuršių marių kranto atgabenta avių ir ožkų banda, priklausanti naminių gyvulių augintojui klaipėdiečiui Antanui Miežanskui.
Kraštovaizdžio atkūrimo projektą finansavo vienas Norvegijos fondas. Šią vasarą parko aplinkosaugininkai lėšų projektui tęsti negavo, bet rankų nenuleidžia.
A.Miežanskas neatsisako ir toliau ganyti avis draustinyje, tačiau norėtų, kad papildomos išlaidos prižiūrint bandą būtų atlygintos.
Ieškodami išeities aplinkosaugininkai sumanė į projektą įtraukti visuomenę – žmonėms siūloma įsigyti avių arba ožkų, kurios vasarą ganytųsi apžėlusiose pievose.
Rudenį savininkams bus grąžinti jau sumitę gyvuliai.
Bandos prižiūrėjai galėtų paskersti gyvulius ir patys į nurodytas vietas atvežti skerdieną. Numatoma ėriuko kaina – 100, ožkos – 80 eurų. Tas pačias avis arba ožkas susitarę gali įsigyti ir keli asmenys.
„Jei žmonės pageidautų, rudenį atgabentume jiems išdarinėtą ir supakuotą skerdieną tiesiog iki namų slenksčio. Tuomet avis su visomis paslaugomis kainuotų 275 eurus“, – aiškino A.Miežanskas.
Aplinkosaugininkų skaičiavimais, šiuo metu draustinyje galėtų ganytis iki 200 avių ir ožkų.
Visi žmonių įsigyti gyvuliai būtų pažymėti specialiais įsagais ausyse su jų duomenimis. Šeimininkai jiems galėtų suteikti ir vardus.
Kuršių nerijoje nėra vilkų ir nelaksto palaidi sulaukėję šunys, tad gyvuliams pavojus negresia. Savininkai gali nesijaudinti, jeigu avis nugaištų dėl ligų - ganytojai jiems atlygintų nuostolius..
A.Miežanskas siūlo dar vieną naujovę – nekenksmingais dažais nuspalvinti avių kailį: „Tokia margaspalvė banda pagyvintų Kuršių nerijos kraštovaizdį, džiugintų naminių gyvūnų nemačiusius vaikus.“
Nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser su vienu bendraminčiu jau yra įsigijusi avelę, tačiau rudenį jos skersti neketina. Pasak jos, tokių žmonių yra ir daugiau.
"Bandos bendrasavininkiai taptų ne tik Kuršių nerijos bičiuliais, bet ir naminių gyvulių augintojų klubo nariais. Kviestume juos į sambūrius, vaišintume gardžiu avienos plovu“, - remti ekologinį projektą ragina A.Feser.
Neįprastu gyvulininkystės projektu jau susidomėjo keli stambesni avis auginantys ūkininkai, žinias gaudo Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos viešojo maitinimo įstaigų šeimininkai.
Kuršių nerijos žvejai anksčiau augindavo avis, ožkas, net ir stambius raguočius. Vasarą jie ganydavo gyvulius pamiškėse, palvių laumymėse, kurėnais atsipludydavo šieno iš kito marių kranto.
Kai pasiasalio teritorija įgijo UNESCO globojamos pasaulio gamtos ir kultūros vertybės statusą, Neringoje laikyti naminius gyvulius ir paukščius buvo uždrausta.
Prieš keliolika metų viena Pervalkos gyventoja, nustekenta parko aplinkosaugininkų baudų už naminių gyvulių laikymą, su ašaromis akyse atsisveikino su savo paskutiniąja karvute Marta – perleido ją vaikų namams.
Naminius gyvulius draudžiama gabenti per Kuršių marias Smiltynės perkėlos keltais. Išimtis taikoma tik kinkomajam transportui - arkliams, traukiantiems karietas, kuriomis vasarą naudojasi Lietuvos jūrų muziejaus lankytojai.
Į Kuršių neriją sugrąžintos gyvosiomis žoliapjovėmis vadinamos avys ir ožkos žolę rupšnoja aplinkosaugininkų nurodytose vietovėse - ganiava aptvaruose akylai stebima ir kontroliuojama.