Tyrimą atlikę žinomo interneto portalo Fontanka.ru žurnalistai sukėlė nemenką audrą.
Paaiškėjo, kad ketvirtadalis pinigų, gautų pardavus Sirijos režimo atkovotose teritorijose siurbiamus išteklius, gali atitekti su Kremliumi susijusiems asmenims.
Turinys – paslaptis
Dar praėjusių metų spalį Sirijos naftos ir mineralinių išteklių ministras Ali Ghanemas lankėsi Rusijoje ir derėjosi su šios šalies energetikos ministerijos vadovu Aleksandru Novaku.
Dėl ko buvo tariamasi? A.Novakas apie tai užsiminė tik Kuveito žiniasklaidai: „Kalbėtasi apie didelių Rusijos įmonių galimybes teikti saugos paslaugas vykdant naftos ir dujų paieškos ir gavybos projektus Sirijos Arabų Respublikos teritorijoje.“
Kaip išsiaiškino žurnalistai, buvo pasirašytas memorandumas su bendrove „Evro Polius“, kuri įsipareigojo atkovoti režimo priešininkų užimtas gavybos vietas ar perdirbimo gamyklas ir vėliau jas saugoti.
Sutarties trukmė – penkeri metai. „Evro Polius“ už šias paslaugas turėtų susižerti ketvirtadalį pajamų, gautų už saugomuose objektuose pumpuojamą naftą ar dujas. Be to, įmonės gynybos (tiksliau, karinės) išlaidos atlyginamos atskirai.
Fontanka.ru mėgino pasiteirauti Rusijos energetikos ministerijos, ar iš tiesų tokia sutartis sudaryta, ir gavo lakonišką atsakymą: „Šių dokumentų turinys yra korporacijos paslaptis.“
Perėjo į kitas rankas
Kalbėdamas apie „dideles Rusijos įmones“ energetikos ministras A.Novakas šiek tiek perlenkė lazdą. Mat 2016-ųjų birželį Krasnogorske (Maskvos sritis) įregistruotos bendrovės „Evro Polius“ įstatinis kapitalas siekė vos 10 tūkst. rublių (dabartiniu kursu – 157 eurus), ji neturėjo nei telefono, nei elektroninio pašto adreso, o vienintelis darbuotojas buvo jos generalinis direktorius.
Tačiau šįmet sausį padėtis ėmė keistis. Įmonei vadovauti buvo paskirtas pensininkas Olegas Jerochinas.
Anksčiau jis buvo Vidaus reikalų ministerijos ypatingasis įgaliotinis. Be to, jis – artimas Jevgenijaus Guliajevo draugas.
O J.Guliajevas vadovauja Sankt Peterburgo milijardieriaus Jevgenijaus Prigožino saugos tarnybai. Pats J.Prigožinas anksčiau garsėjo kaip restoranų verslo banginis, bet ir iki šiol jo įmonės teikia maitinimo paslaugas Rusijos vyriausybei, taip pat aptarnauja prezidentūros renginius. Ne veltui turtuolis vadinamas prezidento Vladimiro Putino virėju.
Be to, J.Prigožino įmonės, anot žiniasklaidos, yra kone monopolininkės vykdant Rusijos kariuomenės užsakymus.
Todėl nieko nuostabaus, kad tokiose rankose atsidūrusios bendrovės „Evro Polius“ kapitalas jau gegužę išaugo iki 3 mln. rublių (47 tūkst. eurų), o skiltyje apie veiklos pobūdį buvo nurodyta naftos ir dujų gavyba bei su ja susijusios sritys.
Sukasi milžiniški pinigai
Vargu ar gali būti sutapimas, kad iš Pelenės princese virtusi kompanija šįmet oficialiai įregistravo ir savo filialą Sirijos sostinėje Damaske.
Iš esmės tai vos ne privati armija, padedanti B. al-Assadui atsikovoti gavybos vietas ir gaunanti iš to didžiulės naudos. Tiesa, apie jos pasiekimus bei finansines įplaukas galima tik spėlioti.
Vis dėlto gegužę Sirija per dieną išgaudavo apie 8 tūkst. barelių naftos ir 9 mlrd. kubinių metrų dujų. Apskaičiavus pagal pasaulines kainas, atmetus vyriausybei mokesčių pavidalu atitenkančius 10–15 procentų ir padalijus šiuos pinigus iš keturių (mat tokia dalis priklauso samdiniams), per mėnesį „Evro Polius“ Sirijoje teoriškai gali uždirbti iki 100 mln. JAV dolerių (89,5 mln. eurų). Neskaičiuojant karinių išlaidų, kurios atlyginamos papildomai.
Fontanka.ru duomenimis, „Evro Polius“ Sirijoje nėra vieniša, nes nuo birželio 3 dienos įsigaliojo sutartis, pagal kurią teikti dujų transportavimo, gavybos ir saugos paslaugas įgijo teisę kita Rusijos įmonė „Stroitransgaz“. Gal nieko stebėtino, kad ji priklauso itin artimam V.Putino bičiuliui verslininkui Genadijui Timčenkai.