Atslinkus karščiams lauko tualetų smarvė pasklinda Raitininkų ar P.Višinskio gatvėse. Ne vieną tupyklą galima rasti visai ne priemiestyje, kur sodyboje gyvena vieniša močiutė.
Į lauko tualetus prispirti gamtinių reikalų skuba Šnipiškių, Markučių, Visorių ar Naujosios Vilnios gyventojai.
Kai dėl to Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą, paaiškėjo, kad niekas net tiksliai nežino, kiek namų Vilniuje dar neprisijungę prie vandentiekio ir nuotekų tinklų.
Skundai – į savivaldybę
Keli likę mediniai namai Raitininkų gatvėje apsupti naujų biurų ir daugiabučių pastatų.
Šalia tokios trobos Sporto gatvėje įsikūręs Jonas Gaidys nutarė nebetylėti. Anot jo, fekalijų kvapas toks baisus todėl, kad nevalyvi gyventojai nevalo lauko tualeto.
„Kyla rizika mūsų nepilnamečiams vaikams susirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis, o ir kęsti tokius kvapus baisu“, – tvirtino naujakurys.
Panašus skundas savivaldybei atskriejo iš P.Višinskio gatvės. Ten vieno namo kieme esantis lauko tualetas perpildytas.
Dėl to pikti kaimynai stebėjosi: bent ketverius metus iš to tualeto niekas neišvežė srutų!
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus vadovas Antanas Bubnelis tvirtino, kad bent jau Raitininkų ir aplinkinėse gatvėse yra nutiesti magistraliniai nuotekų tinklai. Tad jei šioje miesto dalyje dar yra namų, nesinaudojančių centralizuotais tinklais, jų gyventojai gali kreiptis į „Vilniaus vandenis“ dėl prisijungimo. Tik ar paklausys įmonės atstovo patarimo namo gyventojai, kurie daugybę metų naudojasi lauko tualetu ir nė nesistengia jo pamiršti?
Tikslių skaičių dar nėra
Paklaustas, kiek Vilniuje yra namų, kurie neprijungti prie nuotekų tinklų, A.Bubnelis prisipažino, kad tikslios statistikos nėra.
Iš viso „Vilniaus vandenų“ paslaugomis naudojasi maždaug 250 tūkst. klientų, o nuotekos į nuotekų valyklą šiuo metu teka maždaug 1,3 tūkst. kilometro ilgio vamzdynu.
„Tikslūs skaičiavimai dėl reikiamų investicijų į vamzdynų tinklą, kuris leistų pasiekti, kad 98 procentai gyventojų būtų prisijungę prie centralizuotų tinklų, dar tiktai atliekami“, – aiškino A.Bubnelis.
Tačiau preliminarūs duomenys nedžiugina – patogumams, kurie įprasti Europoje, pasiekti reikės ne tik pinigų, bet ir laiko.
A.Bubnelio žodžiais, vietas, kuriose nėra centralizuotų tinklų, būtų galima išskirstyti į dvi dalis: nedidelė dalis Vilniaus gatvių istoriškai yra likusios be geriamojo vandens ir nuotekų tinklų, tokių yra Šnipiškėse, Visoriuose, Naujojoje Vilniuje.
Taip pat ne visur centralizuoti tinklai įrengti aplink Vilnių susiformavusiuose gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose, buvusiose sodininkų bendrijose. Juose apsigyvenę vilniečiai yra įsirengę individualius gręžinius ir nuotekų tvarkymo įrenginius.
Teks dešimtmetį palaukti?
„Vilniaus vandenys“ ilgalaikiame investicijų plane yra numatę, kad 2017–2019 metais vandentiekio ir nuotekų tinklai bus plečiami Šnipiškėse, Visoriuose, Naujininkuose, sodininkų bendrijose Antakalnyje, Naujojoje Vilnioje.
Iš viso per trejus metus įmonė planuoja nutiesti maždaug 33 km naujų ir renovuoti 18 km nuotekų tinklų. Tuomet prisijungti prie nuotekų tinklų galės maždaug 3,5 tūkst. klientų.
Ir ką tai reiškia? Jei per metus vidutiniškai bus nutiesiama apie 11 kilometrų nuotekų vamzdžių, tam, kad Vilniuje nebeliktų būdelių gamtiniams reikalams atlikti, prireiks daugiau nei dešimtmečio.
Europos Komisija sutiks tiek laukti ar mokėsime per 100 mln. eurų siekiančią baudą?
Purto aplinkosaugininkai
Pasak „Vilniaus vandenų“ atstovo, nenorą prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų lemia dvi pagrindinės priežastys: gyventojai jau būna įsirengę individualius gręžinius ir nuotekų tvarkymo įrenginius, todėl nenori papildomai investuoti.
Kita dalis gyventojų apskritai įpratę gyventi be vandens ir nuotekų sistemos namuose arba neišgali investuoti į gyvenimo kokybės gerinimą ir naudojasi vandens kolonėlėmis arba šuliniais ir lauko tualetais.
Deja, sankcijų dėl neprisijungimo prie centralizuotų tinklų šiuo metu nėra numatyta.
„Manome, kad šią situaciją išspręstų ne sankcijos, o kitos dvi priemonės: griežtesnė individualių nuotekų tvarkymo įrenginių kokybės kontrolė – keliama aplinkosauginė kokybės kartelė ilgainiui skatintų jungtis prie centralizuotų tinklų.
Kita priemonė – finansinė valstybės pagalba gyventojams jungiantis prie centralizuotų tinklų, kai infrastruktūra būna atvesta iki sklypo ribos“, – tvirtino A.Bubnelis.
Vis dėlto Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai neslėpė, kad šiuo metu tikrinti gyventojus, neprisijungusius prie nuotekų tinklų teritorijose, kuriose buvo įgyvendinti centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų įrengimo projektai, yra jų prioritetas.
Už pažeidimus tokiems gyventojams praėjusiais metais Vilniaus regione skirta per 13 tūkst. eurų baudų.
Taip pat nustatyta 11 žalos aplinkai atvejų. Jai atlyginti gali tekti pakloti iki 5 tūkst. eurų.
Kaina gali skirtis
Tiksli vandentiekio ir nuotekų tinklų projektavimo ir įrengimo kaina priklauso nuo atstumo tarp prijungiamo namo ir magistralinio vamzdyno, kraštovaizdžio, kitų dalykų.
Tačiau įprastai, kai vamzdynas yra šalia namo sklypo ribos, ši kaina gali siekti maždaug 2 tūkst. eurų.
Kai atstumas iki artimiausio vamzdyno didesnis ar įrengimas technologiškai sudėtingas, kaina gali būti didesnė.
