„Beržų komplekso“, į kurį įsisuko afrikinis kiaulių maras, teritorija vakar priminė slaptą objektą – įvažiavimas užtvertas, sustatyti apie pavojų įspėjantys ženklai, budėjo policijos pareigūnai, vaikštinėjo baltais drabužiais vilkintys žmonės.
Už kelių šimtų metrų nuo įmonės ekskavatorius ketvirtadienį kasė didelę duobę, kurioje bus palaidota dešimtys tūkstančių dujomis numarintų gyvulių. Taip pat teks sunaikinti pašarus, medikamentus, net smulkius teritorijoje esančius daiktus.
Vėliau kompleksą reikės kelis kartus dezinfekuoti. Visi šie darbai užtruks 4–5 dienas.
Auginti kiaules šiose patalpose bus galima ne anksčiau kaip po keturių mėnesių.
2011 metais „Beržų komplekse“ buvo aptiktas klasikinis kiaulių maras – tąkart bendrovėje buvo sunaikinta apie 16 tūkstančių gyvūnų.
Bendrovė tuomet išliko gavusi draudimo išmoką. Kiaulės, kurias teks sunaikinti dabar, taip pat buvo apdraustos.
Negeri įtarimai pasitvirtino
„Beržų komplekso“ vadovai sunerimo, kai praėjusį savaitgalį be jokios aiškiai matomos priežasties padidėjo kritusių kiaulių skaičius – nugaišo 4 paršavedės.
Atlikus jų skrodimą ir tyrimus paskelbta, kad gyvūnus pakirto afrikinis kiaulių maras. Veterinarų atlikti papildomi tyrimai tik patvirtino blogus įtarimus.
Jonavos savivaldybės administracijos direktorius dar trečiadienį vakare dėl šio įvykio rajone paskelbė ekstremalią situaciją.
Bendrovėje sutelktos gausios įvairių sričių specialistų pajėgos – šie žmonės artimiausiomis dienomis padės tinkamai sunaikinti užkrato šaltinį.
Užkrato kilmė dar nežinoma
„Visas komplekse auginamas kiaules būtina sunaikinti“, – patvirtino Jonavos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė Diana Šutovienė. Ši procedūra pradėta jau vakar ir užtruks kelias dienas.
Veterinarijos specialistai itin atidžiai stebi situaciją kitose keturiose Jonavos rajono kiaulių fermose. Jose kol kas afrikinio kiaulių maro viruso neužfiksuota.
D.Šutovienės turimais duomenimis, „Beržų kompleksas“ yra didžiausia ferma Lietuvoje, kurioje nustatytas pavojingas užkratas. Kaip jis pakliuvo į uždarą erdvę?
„Turbūt reikėtų kalbėti apie žmogiškąjį veiksnį, tačiau tiek priežastys, tiek tiksli nuostolių suma dar nėra žinoma“, – sakė tarnybos vadovė.
Lyg ant parako statinės
Vos keturiolika kilometrų nuo Šilų kaimo yra Pauliukų žemės ūkio bendrovės valdos. Jose esančiose fermose auginama apie 12 tūkst. kiaulių.
2011 metais čia buvo nustatytas klasikinio kiaulių maro atvejis.
Tuomet teko maždaug tiek kiaulių nugaišinti, sukrauti į sunkvežimius ir išgabenti į bendrovę „Rietavo veterinarinė sanitarija“ utilizuoti.
Karčios patirties turinčios bendrovės pirmininkas Andrejus Štombergas vakar „Lietuvos rytui“ prisipažino, kad ir šį sykį dreba rankos bei kojos: „Sėdime lyg ant parako statinės. Vos už septynių kilometrų, Žeimiuose, yra dar viena „Beržų kompleksui“ priklausanti ferma. Kiek žinau, ten užkrato neaptikta.
Tačiau jeigu maras įsisuks ir tą fermą, ir mums bus visiškai prastai. Tokiu atveju tikrai patektume į trečiąją zoną ir mūsų kiaulių niekam nebereikėtų.“
Europos Komisija Lietuvą yra suskirsčiusi į tris zonas. Pirmojoje kiaulių prekybai ir eksportui netaikomi jokie apribojimai, iš antrosios, kurioje rasta užsikrėtusių šernų, draudžiama eksportuoti tik gyvas kiaules.
Iš trečiosios zonos, kurioje šiuo metu yra Biržų, Panevėžio, Kupiškio ir Pasvalio rajonai, draudžiama eksportuoti ir kiaules, ir jų mėsą. Visa tai galima parduoti tik vietos rinkoje ir produktai turi būti žymimi specialiu sveikatingumo ženklu.
Žala – milijonai eurų
– Pirmieji afrikinio kiaulių maro atvejai buvo nustatyti 2014-aisiais.
Ar esate apskaičiavę, kiek buvo patirta nuostolių dėl šio viruso protrūkio? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovo Algio Baravyko.
– Apskaičiavome, kad 2014–2015 metais žala siekė apie 12 mln. eurų. Pridėjus veterinarijos, prevencinio skerdimo išlaidas bei kompensacijas susidarė beveik 24 mln. eurų.
Nuo to laiko didelių ligos protrūkių nebuvo, tačiau pinigų reikėjo kompensacijoms. Todėl manome, kad dabar afrikinio kiaulių maro padaryti nuostoliai siekia beveik 30 mln. eurų.
Žinoma, neskaičiuojant dabar „Beržų komplekso“ patirtos žalos.
– Ši liga iš Lietuvos nesitraukia jau kelinti metai.
Galbūt ne visi kovos su ja būdai, kurių buvo imtasi, yra tinkami?
– Klaidų pasitaikė gerokai anksčiau. Pavyzdžiui, dar 2013 metais buvo aišku, kad afrikinis maras anksčiau ar vėliau pasieks Lietuvą, nes jis aptiktas Baltarusijoje. Tuomet siūlėme statyti tvorą per visą pasienį – ji būtų galėjusi sulaikyti nemažai šernų.
Tačiau visi tik šaipėsi iš tokios idėjos. Dabar, kai tvora statoma pasienyje su Kaliningrado sritimi, niekas nebesijuokia.
Aišku, šimtu procentų tvora nebūtų apsaugojusi, nes užkratas gali patekti net ir su dešra. Tačiau tai galėjo būti viena apsaugos priemonių.
– Smulkieji ūkininkai buvo raginami skersti kiaules, už tai mokėtos kompensacijos. Ar tai padėjo?
– Tokia ūkių struktūra yra didžiausia bėda.
Pažiūrėkite – visi maro protrūkiai užfiksuoti ten, kur laikomos 1–5 kiaulės. Pasitaiko net ir tokių ūkininkų, kurie nedeklaruoja laikomų kiaulių, nors už tai numatytos baudos.
Iš stambių ūkių iki šiol buvo tik „Idavang“ atvejis Ignalinos rajone, o dabar – „Beržų komplekso“.
Apskritai pastarasis įvykis yra keistas, nes Jonavos rajone nėra nė vieno smulkaus kiaulių augintojo, bent jau oficialiai. Veikia tik keli stambūs ūkiai.
Tačiau ten yra užsikrėtusių šernų. O kaip virusas pateko į fermą, čia jau sudėtinga nuspėti.
Yra 78 darbuotojai, kuris nors iš jų galėjo jį pernešti, o kelių būna įvairių. Kažkuriame taške įvyko nelemtas kontaktas. Be to, neaišku, kada virusas atsidūrė komplekse – galbūt prieš kelias dienas, o gal prieš savaitę ar dvi.
– Ar komplekso savininkai ateityje ketina tęsti veiklą?
– Apie tai turbūt dar per anksti kalbėti. Išgirdę naujieną žmonės buvo labai sukrėsti: būta ir streso, ir ašarų, todėl dėlioti tolesnius planus labai sudėtinga.
Skaičiavo nuostolius
Kiaulių augintojų asociacijos vadovo A.Baravyko manymu, „Beržų kompleksas“ gali patirti 4–5 mln. eurų nuostolių.
Nukentės ir kiti rajono kiaulių augintojai, nes tikėtina, kad Europos Komisija rajoną įtrauks į griežčiausią – trečiąją afrikinio kiaulių maro zoną.
„Beržų komplekso“ vadovė Virginija Gudauskienė vakar BNS sakė, kad įmonė dar nėra apskaičiavusi, kiek nuostolių patirs, bet pabrėžė, jog verslas yra apdraustas: „Draudėjai jau informuoti. Dabar viską skaičiuojame.“
Anot V.Gudauskienės, tikimasi, kad kitose įmonės fermose afrikinio kiaulių maro židinių nėra.
Didžiausi „Beržų komplekso“ akcininkai – Ukrainoje gyvenantys Radyslavas Tkačenka ir Andranikas Kazarianas, Armėnijos pilietis Andranikas Manukianas (po 19,6 proc. akcijų) ir Lentvario gyventojas Artūras Danilovas (19,4 proc.).
Afrikinis kiaulių maras: skaičiai ir faktai
2014 metais Lietuvoje nustatytas afrikinis kiaulių maras yra virusinė kiaulių ir šernų liga, kuria galima užkrėsti ne tik tiesioginio, bet ir netiesioginio kontakto būdu – per drabužius, transportą, pašarus, maisto produktus.
Žmonėms ši liga nepavojinga, užsikrėsti neįmanoma net suvalgius maru sergančio gyvūno mėsos. Nuo to laiko, kai Lietuvoje buvo aptiktas šis užkratas, tiek didžiulių kompleksų savininkai, tiek savo reikmėms kiaules auginantys gyventojai privalo du kartus per metus deklaruoti jų skaičių.
Aptikus užkratą kiaulės gaišinamos, o vėliau deginamos arba užkasamos ne mažiau kaip 2 metrų gylio duobėse. Taip pat naikinamas ir visas menkos vertės turtas, ūkyje esantys pašarai. Tvartai ir kiti pastatai bent tris kartus turi būti dezinfekuojami, o kai kuriais atvejais gali būti priimtas sprendimas sunaikinti ir juos.
2014 metų liepą Ignalinos rajone esančiame bendrovės „Idavang“ komplekse dėl viruso buvo sunaikinta beveik 20 tūkst. kiaulių. Iš viso tais metais ūkiuose aptikti 6 afrikinio kiaulių maro židiniai, 2015-aisiais – 13, pernai – 19.
Šįmet aptiktas virusas aštuoniose kiaulių laikymo vietose. „Beržų kompleksas“ – jau devintoji.
