Netoli Maskvos esančio Žukovo oro uosto teritorijoje įsikūrė tradicinis Tarptautinis aviacijos ir kosmonautikos salonas.
Šioje parodoje dalyvauja 180 bendrovių iš 36 pasaulio šalių.
Tai nėra mažai. Bet dar 2013 metais tame pačiame salone dalyvių buvo 277.
Šioje srityje niekas negali prilygti parodai, kasmet vykstančiai Prancūzijos mieste Le Buržė, – į ją paprastai susirenka per pustrečio tūkstančio įmonių.
Ateitis – amerikiečiams
Vis dėlto svarbiausia ne skaičius, bet kokybė. O šiųmetė Žukovo paroda iš esmės tapo tiktai aviacijos verslo sambūriu, nes kosmosas jos dalyvius domina vis mažiau.
Nieko stebėtino, nes Rusija pamažu netenka kosminės valstybės vardo. Pasigirdo spėjimų, kad šiai valstybei atitenkanti skrydžių į kosmosą rinkos dalis netrukus susitrauks iki 10 procentų.
Kodėl? Neseniai JAV Senate amerikiečių kompanijos „SpaceX“ viceprezidentas Timas Hughesas pristatė tikrai nekuklius įmonės planus. Jau šiais metais garsaus verslininko Elono Musko įsteigta kompanija planuoja atsiriekti 45 procentus komercinių skrydžių už Žemės ribų rinkos.
Maždaug 40 procentų turėtų atitekti Europos „Arianespace“, o Rusijai liktų tik 15 proc.
Bet jau kitais metais „SpaceX“ savo dalį planuoja išauginti iki 65 proc., europiečiams užleisti apie 30 proc., o Rusijai liktų trupiniai.
„Jau dabar „SpaceX“ tvarkaraštyje numatyta apie 70 skrydžių, kurių vertė viršija 10 mlrd. JAV dolerių (8,76 mlrd. eurų). Tai – jau pasirašytos sutartys“, – kortas atskleidė T.Hughesas.
Viską nulemia kaina
Rusijai tokios žinios – itin nemalonios. Mat dar prieš keletą metų kosminių skrydžių rinką ši valstybė dalijosi su ES, o JAV, Indijos, Kinijos ar Japonijos dalis buvo sunkiai įžiūrima.
Tačiau jėgų pusiausvyra smarkiai pasikeitė būtent dėl kompanijos „SpaceX“ ambicijų.
„Scanpix“ nuotr.
Ši amerikiečių įmonė staigiai šovė į viršūnę, o skrydžius ji atkovojo daugiausia būtent iš Rusijos.
Priežastis yra visiškai paprasta – kaina. Amerikiečiai tiesiog skraidina pigiau.
Antai 2014-aisiais iškelti į geostacionarinę orbitą ryšių palydovą su rusiška vienkartine raketa „Proton-M“ kainavo apie 90–100 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – 78,8–87,6 mln. eurų).
Tačiau „SpaceX“ per pastaruosius trejus metus atliko dvi dešimtis sėkmingų skrydžių savo sukurta raketa „Falcon 9“, o vieno jų kaina siekė tik 62 mln. dolerių (54,3 mln. eurų). Kad neliktų be užsakovų, rusai buvo priversti 2015 metais vieno skrydžio „Proton-M“ kainą numušti vos ne trečdaliu – iki 70 mln. dolerių (61,3 mln. eurų).
Laukia lemtingas kirtis
Vis dėlto tikras smūgis žemiau juostos Rusijos kosmoso pramonės laukia artimiausiu metu. Mat „SpaceX“ sukūrė raketą, kurios pirmąją pakopą galima naudoti kelis kartus.
„Scanpix“ nuotr.
O juk ši pakopa paprastai sudaro apie 30–40 proc. pačios raketos vertės.
„SpaceX“ įkūrėjas E.Muskas apskaičiavo, kad naujovė padės sumažinti skrydžio išlaidas mažiausiai trečdaliu, arba apie 20 mln. dolerių (17,5 mln. eurų).
Tuo metu „Roskosmos“ raketas su daugkartinio naudojimo pirmąja pakopa ketina paleisti tik 2031 metais.
Rusijos kosmonautikos akademijos narys Aleksandras Železniakovas įspėjo, kad šalis tvirtas savo pozicijas praranda dėl nepakankamo finansavimo ir keleto nesėkmingų skrydžių.
Mat rusiškos raketos dažnai būna su broku. Antai pernai birželį „Proton-M“ negalėjo pakilti dėl antžeminės elektros tiekimo sistemos trikdžių.
Gruodį skrydis atidėtas dėl variklyje aptiktų šiukšlių.
Šių metų sausį buvo nuspręsta pakeisti Voroneže pagamintus antros ir trečios pakopų variklius.
Pasirodo, gamintojai nusprendė pataupyti ir pagailėjo lydiniams reikiamų brangiųjų metalų.
Taip pat juose buvo aptikta pašalinių daiktų. O to finansinėmis bėdomis jau nepateisinsi.
