Birželio 1-ąją Maskvoje oficialiai paskelbta maudynių sezono pradžia, tačiau dėl vėsaus oro iki šiol į vandenį išdrįso lįsti nebent užsigrūdinę sveikuoliai.
Kol rusai spėliojo, ar pagaliau į centrinę šalies dalį užsuks normali vasara, konsultacijų bendrovės „FBK Grant Thornton“ suburtas Ekonomikos ekspertų klubas pateikė itin liūdną išvadą: valstybės ūkiui kol kas negresia ne tik vasara, bet ir pavasaris.
O kalčiausias dėl to prezidentas Vladimiras Putinas.
Pajamos tik mažėja
Iš Kremliaus jau senokai sklinda raminimai, kad šalies ekonomika išsiropštė iš recesijos duobės ir jau pradėjo augti.
Bet realiosios gyventojų pajamos mažėja jau ketvirtus metus iš eilės.
Pernai jos sumenko 5,9 proc., per penkis pirmuosius šių metų mėnesius – dar 1,8 proc.
Be to, keičiasi pačių pajamų struktūra: socialinėms išmokoms jau tenka 19,2 proc. – daugiausia nuo sovietmečio. Savo ruožtu pajamos iš verslo, 1993 metais siekusios 18,6 proc., dabar smuko iki 7,8 proc.
„Iš esmės žmonės darosi vis labiau priklausomi nuo valstybės malonės nei nuo savo pastangų. O jei augant ekonomikai gyvenimo lygis nekyla, tai tas augimas nieko vertas“, – teigė Strateginės analizės instituto direktorius Igoris Nikolajevas.
Savo ruožtu Globalizacijos instituto ekspertas Michailas Deliaginas tvirtino, kad „vargingųjų infliacija“ tikrąją lenkia net 10,5 karto.
Rusijos statistikos tarnybos duomenimis, gegužę kainos šalyje buvo vidutiniškai 0,4 proc. didesnės negu prieš metus. Tačiau minimalus maisto produktų krepšelis pabrango net 4,2 procento.
Valstybę rems pensininkai
Kada žmonės pradės gyventi geriau? Vyriausybė atsakymo neturi. O nedidelį ekonomikos augimą iš esmės lemia šiek tiek pakilusios (palyginti su praėjusiais metais) naftos kainos.
Neatrodo, kad esminių pokyčių bus ir artimiausiais metais. Neseniai paskelbtos 2018–2020 metų biudžeto gairės, bet jose nieko naujo, apie ką nebūtų kalbėta anksčiau.
„Finansų ministerija toliau planuoja pagal nusistovėjusias taisykles. Dėl artėjančių rinkimų reformos atidedamos, nes jos gali pasirodyti nepopuliarios“, – aiškino brokerių kompanijos BKS ekonomistas Vladimiras Tichomirovas.
Naujiena tik tokia, kad ministrų kabinetas paskelbė karą biudžeto deficitui ir ketina jį sumažinti nuo 3 trilijonų rublių (dabartiniu kursu – 43,27 mlrd. eurų) iki pusantro trilijono rublių (21,63 mlrd. eurų). Tačiau niekur nenurodoma, kas turės sumokėti už tokį stebuklą.
Pirmiausia turėtų nukentėti dirbantys pensininkai, kuriems ir vėl nebus indeksuotos išmokos, nors pagal įstatymą tai privaloma. Taip pat svarstoma persvarstyti motinystės išmokas.
Tačiau jei bus rėžiamos išlaidos, ypač susijusios su socialine sritimi, žmonių kišenėse daugiau pinigų neatsiras. Atitinkamai vartojimas nedidės, o ekonomika irgi vargu ar augs.
Tuo metu investicinė aplinka Rusijoje sparčiai vėsta. Per pirmąjį pusmetį iš šalies buvo išgabenta 4,7 mlrd. JAV dolerių (12,9 mlrd. eurų) kapitalo. Tai net 1,7 karto daugiau nei prieš metus.
Paskelbs prieš rinkimus?
Jau ne tik ekonomistai, bet ir visuomenė pradėjo garsiai klausti, kodėl Kremlius nesiima reformų, apie kurias šalies valdžia kalba net keletą metų.
Kartkartėmis pasklinda žinios, kad ekonomikos pertvarkymo planas, kurį rengia buvusio finansų ministro Aleksejaus Kudrino vadovaujama ekspertų komanda, jau sukurtas, bet trūksta tik politinės valios ir V.Putino parašo. Jo kaip nėra, taip nėra.
Akademikas Aleksandras Dynkinas pripažino, kad nė vienoje sunkumų patyrusioje šalyje nebuvo pasiūlytas toks platus visuomenės ir ekonomikos reformų spektras, kaip sukurtas A.Kudrino. „Jis siekia pakeisti šalies raidos kelią, bet be radikalių sukrėtimų“, – tvirtino su planu susipažinęs akademikas.
Tačiau prezidentas tyli. Politologai spėlioja, kad reformos gali prasidėti tuomet, kai prasidės trumpa, bet audringa jo rinkimų kampanija. Tokiu atveju visuomenė nespės nusivilti nei pokyčiais, nei senu nauju kandidatu į prezidentus.
Blogiausia, kad laikas eina, o gyventojų pajamos menksta. Ir tai – oficiali statistika.
