Suskaičiavo, kiek lieka už legalią kambarių nuomą pajūryje

Daugelis mano, kad Palangoje ar kitose pajūrio vietovėse patalpas poilsiautojams nuomojantys gyventojai per vasarą susikrauna tiek, kad gali be rūpesčių gyventi visus metus. Tačiau sumokėjus visus privalomus mokesčius kartais lieka ne taip ir daug.

Palangiškis V.Čepulis tikino, kad jam kartais lieka vos dešimtadalis pajamų.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Palangiškis V.Čepulis tikino, kad jam kartais lieka vos dešimtadalis pajamų.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė ("Lietuvos rytas")

Aug 14, 2017, 6:17 AM, atnaujinta Aug 14, 2017, 2:22 PM

Poilsiautojus priimantis 76 metų palangiškis Vitoldas Čepulis nusprendė tiksliai išsiaiškinti, ar tokia veikla jam apsimoka.

Pasirodo, nuo uždirbtų dešimties eurų pačiam lieka tik vienas. Bent jau taip tvirtino kruopščiai pajamas ir išlaidas skaičiuojantis Palangos gyventojas.

Įrengė svečiams kambarį

„Abu su žmona esame pensininkai. Daugybę metų gyvenome Klaipėdoje, kol ten dirbau. O prieš 15 metų nusipirkome nediduką namą Palangoje ir persikėlėme.

Per sunkmetį, kai valdžia dirbantiems pensininkams buvo apkarpiusi pensijas, senieji Palangos gyventojai patarė nuomoti svečiams kambarį. Esą gautume pajamų ir būtų lengviau sudurti galą su galu“, – pasakojo V.Čepulis.

Tuo metu jis į šį pasiūlymą nekreipė dėmesio. Bet prieš porą metų, kai atgavo kompensaciją už nurėžtą pensiją, ją skyrė vienam kambariui taip įrengti, kad jame būtų patogu gyventi svečiams. Ir pernai porai vasaros mėnesių įsigijo verslo liudijimą – tam prireikė 100 eurų.

Tą patį vyriškis padarė ir šiemet, tačiau liudijimą pirko tik rugpjūčiui – juk birželį ir liepą Palanga alko be poilsiautojų.

Suskaičiavo išlaidas

„Prisiregistravome prie Booking.com sistemos. Jai tarpininkaujant esame sulaukę svečių iš Rusijos, Latvijos, Estijos. Čekijos. Už tai, kad gauname gyventoją, turime sumokėti 12 proc. dydžio įmoką nuo pajamų už apgyvendintą poilsiautoją“, – sakė V.Čepulis.

Legaliai svečius priimantys palangiškiai miesto savivaldybei moka euro dydžio pagalvės mokestį.

„Keistas tas mokestis, – svarstė pašnekovas. – Juk mano patalynė, mano skalbyklė, vanduo, skalbimo milteliai, elektra. Ir vis tiek tą eurą moku miesto valdžiai.

O rudenį, kai baigia galioti verslo liudijimas, Mokesčių inspekcija netrunka atsiųsti signalo, kad turiu sumokėti 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM).“

Pyksta dėl šiukšlių

Tačiau labiausiai, anot V.Čepulio, palangiškius nervina sąskaitos už šiukšles, kurias jie paprastai gauna sausį.

„Už tuos porą mėnesių, kai galiojo verslo liudijimas, turėjau sumokėti 30 eurų. Tai mokestis, kuris nėra susijęs nei su mūsų pačių mokama įmoka už buitines atliekas, nei su vasarojusių žmonių skaičiumi.

Jų gali nė nebūti, o mokėti per mėnesį tenka 15 eurų. Esą tie žmonės Palangoje šiukšlino, ir tai neva mūsų rūpestis“, – aiškino V.Čepulis.

Jo teigimu, poilsiautojai juk ir taip Palangai palieka šūsnį pinigų – pirkdami maistą, valgydami kavinėse bei restoranuose, pramogaudami.

„O aš dar turiu ir už juos sumokėti po 0,5 euro kas dieną, nors pats su žmona ir taip už komunalines atliekas moku po 7 eurus kas mėnesį. Be to, tai nelygybė.

Bepigu tiems, kurie apgyvendina kelias dešimtis žmonių. Jie vis tiek moka fiksuotą pusės euro mokestį už dieną“, – piktinosi pašnekovas.

Pelnas – vos euras

Pasak V.Čepulio, žmogui nakvynė jo namuose kainuoja 10 eurų. Tad jei svečiuojasi keturiese, paros pajamos sudaro 40 eurų.

„Nuomos kaina šiek tiek svyruoja atsižvelgiant į orus. Tačiau pabranginti apgyvendinimo paslaugos neįmanoma – konkurencija.

Nors yra ir tokių, kurie už nakvynę plėšia ir 70, ir 100 eurų. Pavyzdžiui, kai buvo automobilių lenktynės, kainas buvo pakėlę net iki 100 eurų“, – sakė pašnekovas.

Jis suskaičiavo ir tai, kaip pasiskirsto mokesčiai už nakvynę gavus 10 eurų.

Booking.com sistemos administratoriui reikia sumokėti 1,2 euro.

Mokesčių inspekcijai tenkanti PVM dalis – 2,1 euro. Už svečių šiukšles savivaldybei – 0,5 euro. Verslo liudijimo dalis – 1,8 euro. Pagalvės mokestis – 1 euras (nors formaliai jį moka poilsiautojas, vis tiek jį tenka įskaičiuoti į nuomos sumą). Mokestis už vandenį bei elektrą – apie 2 eurus.

„Tie svečiai prausiasi ir prausiasi. Vanduo nuolat bėga.

Bėga ir pinigai. Tai kas lieka? Kartais vos euras.

Juk tokia situacija skatina nelegalią nuomą. Tie žmonės užrakina vartelius ir neįsileidžia mokesčių inspektorių.

Palangoje daug tokio nelegalaus verslo“, – pasakojo V.Čepulis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.