Rusija nusprendė įsitraukti į ginklavimosi varžybas, tačiau jos gali sužlugdyti visą šalį.
Aukščiausiai šalies valdžiai artimas pirmasis parlamento Gynybos ir saugumo komiteto vadovo pavaduotojas Francas Klinčevas paskelbė, kad šalis ketina pasistatyti šešis lėktuvnešius.
Kariuomenė tik ir laukia
Dar pavasarį Rusijos karinio laivyno vadovas admirolas Vladimiras Koroliovas džiūgavo dėl ketinimų imtis tokių projektų.
„Tai kiekvieno jūrininko svajonė! Didinga jūrų valstybė negali išsiversti be lėktuvnešių, nes yra tokių regionų, kuriuose mes galime turėti savo nacionalinių interesų. Jei nėra dabar, gali atsirasti rytoj“, – rėžė admirolas.
Tačiau jis tiktai svajojo, o senatorius F.Klinčevas dabar atskleidė detales. Neregėto 330 metrų ilgio rusų lėktuvnešis turėtų vadintis „Štorm“, o jo projektas jau parengtas.
Į vandenį šį milžiną ketinama nuleisti 2030-aisiais.
Nors palyginti neseniai Rusijos jūrų pajėgų Laivų statybos skyriaus viršininkas Vladimiras Triapinčikovas teigė, jog naujas lėktuvnešis bus pastatytas 2026–2027 metais.
Tvirtinama, kad jo kovinės savybės bus ne blogesnės negu panašių JAV laivų. Lėktuvnešį varys branduolinė energija, kad jis galėtų laisvai plaukioti neieškodamas degalų. Ekipažą turi sudaryti 4–5 tūkst. asmenų, o ant denio turi tilpti iki 90 lėktuvų.
Plaukiojančios karinės bazės gynybai ir apsaugai reikės ir daugiau laivų. Pavyzdžiui, JAV lėktuvnešius saugo du raketiniai kreiseriai, trys eskadriniai minininkai, du atominiai povandeniniai laivai, jau nekalbant apie aptarnaujančius laivus.
Atsilieka nuo lyderių
Vis dėlto svarbiausias klausimas – ar Rusija įstengs pagaminti tokį milžiną ir jo palydovus? Juolab ne vieną, o šešis.
Karo analitikos žurnalo „Jane’s Defence Weekly“ duomenimis, pernai Rusija pagal išlaidas gynybai užėmė šeštąją vietą pasaulyje (48,5 mlrd. dolerių, arba 37,5 mlrd. eurų dabartiniu kursu).
Pagal žurnalo prognozes, kitąmet rusai turėtų smukti į 7-ąją vietą, užleidę į priekį amerikiečius (481,4 mlrd. eurų), kinus (162,1 mlrd. eurų), indus (43,5 mlrd. eurų), britus (41,9 mlrd. eurų), Saudo Arabiją (36,65 mlrd. eurų) ir Prancūziją (35 mlrd. eurų).
Mat pastaruoju metu prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad iki 2030-ųjų karo paskirties gamyklose bent 50 proc. apyvartos turėtų sudaryti civilinė produkcija, o ateityje gynybai bus galima skirti tik iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Beje, kol kas pagal BVP dalį, skiriamą karo reikalams, Rusija yra viena lyderių – tam 2015 metais teko 5,4 proc., pernai – 4,7 proc. BVP, arba 18,3 proc. viso šalies biudžeto.
Rusus lenkia tik Saudo Arabija (13,7 proc. BVP) ir Jungtiniai Arabų Emyratai (5,7 proc.). JAV „sutilpo“ į 3,3 proc. BVP, Indija – į 2,3 proc.
Kaina gali būti nepakeliama
Tad kaip suprasti, jei valstybė rengiasi mažiau dėmesio skirti karo pramonei, tačiau kartu ketina statyti šešis milžiniškus lėktuvnešius?
Anot ekspertų, vienam tokiam laivui iš biudžeto teks skirti mažiausiai 350 mlrd. rublių (4,5 mlrd. eurų) – tiek, kiek šių metų biudžete numatyta sveikatos apsaugai.
Tačiau tai – tik paties laivo kaina. Antra tiek turėtų atsieiti įranga. O juk dar reikia ir specialiai pritaikytų uostų.
Tad ne veltui abejojama, ar netaps Rusijai jau vienas lėktuvnešis su visa palyda nepakeliama našta, o ką jau kalbėti apie šešis.
Šiuo metu šalis turi tiktai vieną lėktuvus gabenantį kreiserį „Admiral Kuznecov“, tačiau ir jis nuo 2015-ųjų kovo stovi dokuose, nes yra kapitališkai remontuojamas. Manoma, kad šis laivas po remonto galės tarnauti iki poros dešimtmečių.
