Lenkijos žiniasklaida atskleidė vyriausybės planą 100 tūkst. AKM užsikrėtusių kiaulių perdirbti į konservus ir juos tiekti iš biudžeto išlaikomoms įstaigoms, gal net ir mokyklų valgykloms.
Pasklidus šiai žiniai Seimo narys Piotras Liroy-Marzecas kreipėsi į premjerę Beatą Szydlo, kad ji pasiaiškintų, kodėl slepia tokią informaciją nuo visuomenės.
Anot seimūno, siekdama taupyti biudžeto lėšas vyriausybė slapta nusprendė sunaikinti skirtas kiaules perdaryti į konservus, neleisdama tautiečiams patiems nuspręsti, ar jie pageidauja valgyti tokią mėsą.
Nauja valstybės paslaptis
Apie tokius planus jau prieš metus buvo prasitaręs žemės ūkio ministras Krzysztofas Jurgielis.
Ministras tvirtino, jog aukštesnėje nei 80 laipsnių temperatūroje apdorota kiaulių, sergančių AKM, mėsa tampa visiškai saugi, ir paragino verslininkus ją supirkinėti.
Į tokį kvietimą neigiamai atsakė 16 didžiausių mėsos perdirbimo įmonių, o ministras tokį jų elgesį apibūdino kaip „blogą valią“. Tuomet su šiais verslininkais sudaromas sutartis buvo nutarta priskirti prie valstybės paslapčių, kad įmonių produkcijos neimtų boikotuoti pirkėjai.
Manoma, kad tokios sąlygos ir gerokai mažesnės nei rinkoje mėsos kainos suviliojo kai kuriuos verslininkus rizikuoti savo įmonės įvaizdžiu ir pirkti perdirbti AKM užsikrėtusius gyvulius.
Konservai negalės patekti į viešą prekybą, o bus tiekiami kariuomenei, kalėjimams, ligoninėms, mokykloms.
Spėjama, jog bus perdirbta gerokai daugiau nei 100 tūkstančių sergančių kiaulių, nes AKM virusas Lenkijoje vis labiau plinta.
Neseniai buvo nustatytas jau 70-asis jo židinys šalyje, o Žemės ūkio ministerijos valdininkai pripažino neįstengiantys pažaboti ligos plitimo.
Nebe pirmas skandalas
Varšuvos žiniasklaida priminė, jog ir ankstesnės vyriausybės slėpė nuo visuomenės informaciją apie į prekybą patekusį įtartinos kokybės maistą.
Greičiausiai tai buvo daroma siekiant, kad tokia informacija nepakenktų maisto importui, kuris yra vienas pagrindinių biudžeto pajamų šaltinių.
Taip buvo prieš penkerius metus, kai paaiškėjo, jog kelios sukčių įmonės kaip maistinę pardavinėjo pramoninę druską.
Pastaroji yra gerokai pigesnė, skirta barstyti keliams ir chemijos bei odos pramonei, o žmogaus sveikatai pavojinga, galinti sukelti net vėžį.
Nors tokią druską pirko daugybė maisto perdirbimo įmonių, vyriausybė nusprendė įslaptinti informaciją apie jas, kad lenkiškų produktų neišsigąstų užsienio pirkėjai.
Juos tada laikinai įvežti uždraudė vien Čekija, pasipiktinusi, kad Varšuva nuslėpė informaciją apie užterštus produktus ir jų gamintojus.
Slapukauja jau seniai
Prieš ketverius metus Vakarų Europoje kilo skandalas dėl mėsainių, kuriems gaminti vietoj jautienos naudota arkliena. Lenkijos vyriausybė taip ir nepaskelbė, kurios vietos įmonės tokiu būdu apgaudinėjo užsakovus.
Panašiai buvo ir paaiškėjus, jog mėsos perdirbėjai supirkinėja kritusius gyvulius ir tiekia gaminius prekybininkams.
Dienraštis „Fakt“ atskleidė, jog kelios tokios skerdyklos veikė Suvalkų rajone, o mėsos gaminiai iš kritusių kiaulių ir karvių buvo eksportuojami ir į Lietuvą.
Tiek Lenkijos vyriausybė, tiek Žemės ūkio ministerija tada taip pat atsisakė įvardyti tas perdirbimo įmones bei konkrečius gaminius iš kritusių gyvulių mėsos.
