Vyrui darbe plyšo plautis: nelaimės aplinkybės ir priežastys - ginčų verpete

Jau porą metų  baldų dažytoju įmonėje „Siguldos baldų gamyba“ Maišiagaloje dirbantis Dimitrijus Coj į darbą ryte ruošėsi kaip įprastai, tačiau diena, anaiptol, įprasta nebuvo.

M.Patašiaus asociatyvioji nuotr.
M.Patašiaus asociatyvioji nuotr.
„Dėl to kaltos netinkamos darbo sąlygos“, – atvirai sako nukentėjusiojo žmona ir teigia, kad minėta įmonė privalo prisiimti atsakomybę.<br>V.Balkūno nuotr.
„Dėl to kaltos netinkamos darbo sąlygos“, – atvirai sako nukentėjusiojo žmona ir teigia, kad minėta įmonė privalo prisiimti atsakomybę.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 28, 2017, 5:58 PM, atnaujinta Sep 13, 2017, 10:24 AM

Jam paskambinusi žmona  išgirdo keistą vyro balsą, tik tada dar nė neįtarė, kad vyrui diena baigsis ligoninėje su plyšusiu plaučiu.

„Dėl to kaltos netinkamos darbo sąlygos“, – atvirai sako ji ir teigia, kad minėta įmonė privalo prisiimti atsakomybę.

Ryte jautėsi gerai

„Į darbą jis išvažiavo sveikas. Vėliau paskambinau jam, o jis jau nebegalėjo kalbėti, sakė, kad jautėsi blogai, bet paskui užsiminė baigsiąs dažyti, gal praeis. 

Jis pasakojo, kad jam bloga pasidarė tik atidarius dažus ir pradėjus juos maišyti“, – apie lemtingą įvykį pasakojo jo žmona Teresa. 

Po kiek laiko, pasak jos, vyras namo grįžo visas pamėlynavęs.

„Nežinau, kaip jį tokį buvo galima išleisti važiuoti. Juk galėjo baigtis dar blogiau. Tada jam iškviečiau greitąją, greitoji atvažiavo ir jį išsivežė. Aš negalėjau važiuoti, namuose likau su mažu vaiku“, – įvykių eiga pasakojo moteris.

Šuo metu Dimitrijus – ligoninėje. Kaip pasakojo jo žmona, jam dėl plyšusio plaučio įvestas drenas.

„Tikriausiai, kad net pasveikęs negalės dirbti šio darbo ir išvis – jokio sunkaus“, – sakė Teresa. 

Kaltos netinkamos darbo sąlygos?

Dimitrijaus žmona įsitikinusi: nelaimę išprovokavo tai, kad įmonėje nebuvo laikomasi saugių darbo sąlygų. 

„Kaltos yra netinkamos darbo sąlygos. Jis niekada su plaučiais neturėjo jokių problemų. Laikantis reikalavimų turėtų duoti respiratorius, turėtų būti ventiliuojama sistema, dažnai keičiami filtrai, nors jam jie buvo keičiami labai retai. Jam tekdavo nuolat prašyti kaukių, o kai prašydavo, būdavo, kad dar niekas ir neduodavo arba atnešdavo po savaitės“, – priežastis vardijo moteris. 

Nors moteris į darbovietę dar nesikreipė, ji stebisi įmonės abejingumu.

„Mums atsitiko nelaimė, o niekas net nekrustelėjo, kad kažką padėtų, padarytų. Galima pagalvoti, kad viskas čia normalu. Aš manau, kad jei bus trauma ir pasekmės, juk darbovietė turės atsakyti už tai, kad joje yra netvarkingai atliekami darbai ir žmogus susižaloja. 

Dabar alimentus reikės mokėti jo buvusiai žmonai, kuri turi tris vaikus, mes turime vieną trijų mėnesių kūdikį ir dar mano du vaikai, o jis buvo mūsų šeimos maitintojas. O kas už viską mokės? Norėčiau, kad visas gydymas būtų apmokėtas įmonės“, – sakė ji. 

Priežastys kitos?

Susisiekus su įmonės „Siguldos baldų gamyba“ direktoriumi Dariumi Karkliu, šis prisipažino apie įvykį žinąs, tačiau situaciją komentuoti atsisakė, tiesa, „Siguldos baldai“ direktorius Kęstutis Markevičius, turėjo kitą paaiškinimą.

„Praeitą pirmadienį ryte atvykęs į darbą tiesioginis D.Coj vadovas Liudas Ramelis  jo darbe nerado, pasak kitų darbuotojų, jis pasijautė blogai ir išvažiavo namo, Liudas Ramelis skambino jam į namus ir sužinojo, kad  D.Coj iš namų buvo išvežtas į ligoninę, diagnozės oficialaus patvirtinimo neturiu. 

Liudas Ramelis minėtam darbuotojui skambino ir praeitą penktadienį, Dmitrij Coj pokalbio metu paminėjo, kad  jau pirmadienį  tikisi  grįžti į darbą.

Pasidomėjau dėl ko įvyksta plaučių (plaučio) plyšimas, kiek man pavyko pasiaiškinti šiam momentui, tai gali atsitikti dėl chroniškų įpročių ar traumų, kadangi darbuotojas dirba mūsų įmonėje tik nuo 2016 m. 02 mėn., darbo sąlygos, mano manymu, negalėjo padaryti įtakos tokiam staigiam sveikatos pablogėjimui. Įmonė dirba nuo 2009 metų ir neturėjo nė vieno atvejo kai darbuotojo sveikata sutriko dėl netinkamų darbo sąlygų“, – sakė „Siguldos baldai“ direktorius Kęstutis Markevičius.

Kreipėsi į Darbo inspekciją

Nors į vyro darbdavius moteris dar nesikreipė, Teresa užsiminė informaciją perdavusi Valstybinei darbo inspekcijai. 

„Kreipiausi į Darbo inspekciją, kuri turėjo iškart sureaguoti, važiuoti patikrinti įmonę, bet jie man aiškina, kad skundą nagrinėti pradės per 20 dienų. Juk viską reikia daryti staigiai, tai yra nelaimingas atsitikimas, čia negalima vilkinti, reikia vykti į vietą staigiai, o čia bandoma vilkinti ir slėpti viską“, – piktinosi ji.

Pradėjo tyrimą

Valstybinės darbo inspekcijos komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė patvirtino, kad pormadienį toks skundas buvo gautas ir nukreiptas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, o tyrimas dėl įmonės jau yra pradėtas. 


„Patiksliname, kad 20 darbo dienų terminas pagal Viešojo administravimo įstatymą yra nustatytas pateikti atsakymą pareiškėjui, tačiau ne tyrimui atlikti. Taip pat – tai maksimalus terminas, todėl atsakymas, atlikus tyrimą, gali būti pateikiamas ir greičiau.
 
Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Kiekvienas darbdavys atsako už šio įstatymo vykdymą ir nustato, kokios sąlygos ir priemonės būtinos jo vykdymui.
 
Jei šio reikalavimo nėra paisoma, atlikus įmonės patikrinimą, gali būti surašomi privalomi reikalavimai nustatytiems pažeidimams pašalinti. Jei šių reikalavimų nėra paisoma, tada yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Baudos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų pažeidimą gali būti nuo keliasdešimties iki kelių tūkstančių eurų", - pasakojo M.Čereškevičiūtė.
 
Jos teigimu, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar asmeniui susirgus profesine liga, jei asmuo yra apdraustas privalomu nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos jo netektos pajamos 100 proc. mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.