Žinia iš Kaliningrado: Kuršių neriją Rusija apsmaigstys naftos gręžiniais TYLA. Nei naujas platformas planuojanti „Lukoil“, nei Rusijos valdžia apie savo ketinimus su Lietuva net nepasitarė

Lietuvos pašonėje dygstanti Astravo atominė elektrinė – tikrai ne vienintelis grėsmę keliantis objektas. Netoli Kuršių nerijos naujus naftos gręžinius Baltijoje jau planuoja Rusijos energetikos kompanija „Lukoil“.

Naftos platforma D6, matoma nuo pakrantės Kaliningrado srityje, Baltijos jūroje veikia nuo 2004-ųjų. Joje šeimininkaujanti Rusijos kompanija „Lukoil“ ketina tokių įrenginių pastatyti dar bent tris.
Naftos platforma D6, matoma nuo pakrantės Kaliningrado srityje, Baltijos jūroje veikia nuo 2004-ųjų. Joje šeimininkaujanti Rusijos kompanija „Lukoil“ ketina tokių įrenginių pastatyti dar bent tris.
Naftos platforma D6, matoma nuo pakrantės Kaliningrado srityje, Baltijos jūroje veikia nuo 2004-ųjų. Joje šeimininkaujanti Rusijos kompanija „Lukoil“ ketina tokių įrenginių pastatyti dar bent tris.<br>D.Umbraso nuotr.
Naftos platforma D6, matoma nuo pakrantės Kaliningrado srityje, Baltijos jūroje veikia nuo 2004-ųjų. Joje šeimininkaujanti Rusijos kompanija „Lukoil“ ketina tokių įrenginių pastatyti dar bent tris.<br>D.Umbraso nuotr.
A.Feser: „Jūroje, kurioje pučia stiprūs vėjai, tokie atstumai yra niekiniai. 70 kilometrų yra labai mažai.“<br>„Scanpix“ nuotr.
A.Feser: „Jūroje, kurioje pučia stiprūs vėjai, tokie atstumai yra niekiniai. 70 kilometrų yra labai mažai.“<br>„Scanpix“ nuotr.
„Mes neturime detalios informacijos apie Rusijos ketinimus statyti papildomas naftos platformas Kaliningrado srities pakrantėje“, – sakė ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.
„Mes neturime detalios informacijos apie Rusijos ketinimus statyti papildomas naftos platformas Kaliningrado srities pakrantėje“, – sakė ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.
Daugiau nuotraukų (4)

Indrė Vainalavičiūtė, LR korespondentė

Sep 7, 2017, 12:19 PM, atnaujinta Sep 7, 2017, 3:14 PM

Prieš 13 metų šalia Kuršių nerijos Kaliningrado teritorijoje pradėjusi veikti naftos gavybos platforma D6 sukėlė daug nerimo aplinkosaugininkams ir politikams, mat Rusija netgi nesiteikė dėl šio projekto pasitarti su kaimynais.

Jokių konsultacijų nevyksta ir šiuo metu, nors naftos gavyba užsiimanti bendrovė „Lukoil“ ketina jos dar daugiau pumpuoti iš Baltijos jūros gelmių.

Laimė, iki šiol čia neįvyko nė viena techninė avarija. Bet grėsmė išlieka, nes „Lukoil“ planuoja statyti dar dvi platformas – D18 ir D19.

Tiesa, šių objektų tiksli vieta kol kas nenurodoma.

Užtat jau viešai paskelbta, kad dar viena platforma D41 turi būti pradėta statyti jau kitąmet, – ji bus prie Kulikovo kaimo, nuo Lietuvos sienos nutolusio apie 70 kilometrų.

Tad iš viso ties Kaliningradu turėtų atsirasti keturios naujos naftos platformos. Kokie „Lukoil“ planai dėl jų, kompanija neatskleidė – į „Lietuvos ryto“ klausimus tiesiog neatsakė.

Pasitarti rusai nepanoro

Krascovskojės naftos telkinys kodiniu pavadinimu D6 atrastas 1983 metais. Jis yra Baltijos jūros žemyniniame šelfe labai arti Lietuvos: nuo Kuršių nerijos nutolęs per 22 kilometrus, o nuo Lietuvos ir Rusijos jūros sienos – vos per penkis kilometrus.

Ši platforma pradėjo veikti 2004 metų liepą. Prieš tai viešai buvo skelbiama, jog naftos atsargos telkinyje siekia 21,5 mln. tonų, o išgaunamas kiekis – apie devynis mln. tonų. Tiek naftos kiekvienais metais „Lukoil“ planavo išgauti per pirmuosius 10–12 metų, o patį telkinį ketinama naudoti tris dešimtmečius.

Nors Rusija yra prisijungusi prie 1992 metais Helsinkyje pasirašytos Aplinkos apsaugos Baltijos jūroje konvencijos, pagal kurią apie bet kokius pradėtus darbus turi būti iš karto informuotos kaimyninės šalys ir pateikta ekologinės situacijos analizė, planuodama platformos D6 statybą ji nebendradarbiavo su Lietuva.

Anot ekspertų, Rusija pažeidė ir 1972 metų konvencijos „Dėl pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos“ reikalavimus, nes pradėjo platformos įrenginių statybos derinimo ir parengiamuosius montavimo darbus tuo metu, kai Kuršių nerija jau buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.

Pasekmės būtų tragiškos

Lietuvos pašonėje Rusijai pradėjus naftos gavybą aplinkosaugos ekspertai įspėjo, kad įvykus ekologinei nelaimei mūsų šalis pajustų itin skaudžias pasekmes.

Dėl šiam Baltijos jūros regionui būdingų hidrometeorologinių sąlygų avarijos tikimybė tikrai nemaža – giliosios ir paviršinės vandens srovės pietinėje Lietuvos akvatorijos dalyje 7 kartus dažniau teka į šiaurę negu į pietus. Būtent tai įvykus avarijai iki 7 kartų padidina tikimybę, kad išsiliejusi nafta pasieks Lietuvos krantus.

Meteorologai atkreipė dėmesį, kad Baltijos jūroje šiame regione štormai siaučia apie 40 dienų per metus, o blogi orai, kai būtų sudėtinga likviduoti įvairias avarijas atviroje jūroje, būna iki 200 dienų per metus.

Neguodžia ir 2004 m. bendrai Rusijos karinio laivyno ir NATO vykdytų manevrų prie D6 išvados, kuriose nurodoma, kad „Lukoil“ pasiruošusi galimą avariją likviduoti tiktai esant geram orui ir šviesiuoju paros metu.

Kompanija „Lukoil“ yra paviešinusi duomenis, kad tuo atveju, jei iš D6 išsilietų naftos, teršalai Lietuvos Kuršių nerijos pakrantę pasiektų per 12 valandų.

Būtina užtikrinti saugumą

Kad kompanijos „Lukoil“ planuose numatyta daugiau naftos gręžinių Baltijos jūroje ties Kaliningrado sritimi, Lietuvos generaliniam konsului Kaliningrade Olegui Skinderskiui nebuvo naujiena.

„Praėjusiais metais paaiškėjo, kad išties esama planų daryti naujus gręžinius šalia veikiančios platformos. Tai kelia rimtą riziką.

Jei neužtikrinama griežta technologinė kontrolė, bet kuri kompanija įsigudrina taupyti, o tai dažniausiai daroma saugumo sąskaita“, – kalbėjo O.Skinderskis.

Konsulo teigimu, kol kas iš Rusijos pusės girdimi patikinimai, kad padėtis kontroliuojama. „Tačiau Baltijos jūra ir Kuršių nerija yra mūsų bendras turtas. Baisu ir pagalvoti, kas būtų, jei įvyktų technologinė nelaimė“, – kalbėjo pašnekovas.

Vadovei tai – naujiena

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser tiktai iš „Lietuvos ryto“ sužinojo apie rusų ketinimus netoliese statyti daugiau naftos platformų.

„Mes labai nerimavome, kai buvo statoma pirmoji platforma, tačiau iki šiol viskas buvo tylu, jokių incidentų lyg ir nebūta, todėl spėjome tai primiršti.

Tačiau turint galvoje, kaip keičiasi mūsų klimatas, ši žinia nėra gera“, – teigė parko vadovė.

Paklausta, ar 70 kilometrų nuo Lietuvos sienos yra saugus atstumas vertinant galimybes užkirsti kelia ekologinei nelaimei, A.Feser kalbėjo: „Jūroje, kurioje pučia stiprūs vėjai, tokie atstumai yra niekiniai. 70 kilometrų yra labai mažai.“

Pašnekovė prasitarė, kad su Kaliningrado srities gamtosaugininkais bendradarbiauti sekasi sunkiai: sprendimai nederinami tarpusavyje, nes tenykščiai specialistai pavaldūs tiesiogiai Maskvai ir visus leidimus gauna iš jos.

„Pasikeičiame informacija apie turizmą, naujus lankytinus objektus ar įgyvendintus projektus.

Bet apie rimtas, esmines problemas mes nesikalbame“, – neslėpė A.Feser.

Ketina belstis pas ministrą

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika irgi pripažino, kad tokie koncerno „Lukoil“ planai, apie kuriuos Lietuva nėra informuota, jam yra naujiena.

Parlamentaras tikino apie tai dar šią savaitę pasitarsiantis su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku.

„Turime siekti, kad jei tokie objektai bus statomi mūsų kaimynystėje, situaciją galėtų įvertinti mūsų ekspertai. Turėtų būti atlikta poveikio aplinkai vertinimo analizė.

Mūsų specialistams turėtų būti sudaryta galimybė apsilankyti šiuose objektuose“, – teigė K.Mažeika.

Pasak Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, turi būti viešai aptartos bet kokios grėsmės į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktai Kuršių nerijai ir numatyta, kaip jų išvengti.

Apie energetikos projektus rusai nesikalba

Vygaudas Ušackas

ES ambasadorius Rusijoje

„Mes neturime detalios informacijos apie Rusijos ketinimus statyti papildomas naftos platformas Kaliningrado srities pakrantėje.

Šiuo metu nepalaikome ryšių su Rusijos valdžios institucijomis ir bendrovėmis dėl naftos ir dujų vamzdynų saugumo jūroje klausimų, todėl Europos Komisija negali įvertinti jūroje esančių įrenginių saugumo ir su ekologinėmis nelaimėmis susijusių galimų grėsmių.

Tačiau jei valstybė narė išsako pagrįstą susirūpinimą dėl galimų neigiamų pasekmių išsiliejus naftai ar atsiradus kitokiai žalai, tai gali būti dvišalių konsultacijų su Rusijos valdžios institucijomis klausimas.

Pavyzdžiui, siekiant atnaujinti įsipareigojimus ir užtikrinti naujų įrenginių aplinkos saugą, šį klausimą per susitikimą su Rusijos energetikos ministru Aleksandru Novaku gali aptarti Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius.

Tačiau nuo 2014 metų ES ir Rusijos dialogai energetikos temomis vis dar įšaldyti.“

Apdaužytą korpusą – į Kaliningradą

Kaliningrado srityje Rusija turi ir kitokių su energetika susijusių planų. Vakar paskelbta, kad kompanija „Rosenergoatom“ iš branduolinių elektrinių projektus užsienyje įgyvendinančios „Atomstrojeksport“ perims reaktoriaus korpusą, kuris buvo skirtas Astravo atominės elektrinės pirmajam blokui, ir jį rezervuos Baltijos branduolinei elektrinei Kaliningrado srityje.

Tiesa, į eksportą orientuotos 2300 megavatų galios branduolinės elektrinės statyba čia buvo sustabdyta 2013 metų gegužę, atlikus kiek daugiau nei penktadalį planuotų darbų.

Į Kaliningradą keliausiantis reaktoriaus korpusas buvo nukritęs iš kelių metrų aukščio, pernai liepą jį bandant montuoti Baltarusijoje statomoje branduolinėje elektrinėje.

Astravo elektrinę statanti Rusijos korporacija „Rosatom“ tada tvirtino, kad per šį incidentą korpusas nebuvo pažeistas, bet Baltarusijai pareikalavus jį pakeitė kitu. (BNS)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?