Atliktas tyrimas atskleidė: Lietuvoje maisto produktai daug prastesni nei Vokietijoje

Net 8 iš 10 apklaustųjų mano, kad Lietuvoje vartotojai yra diskriminuojami. Ir, ko gero, ne veltui, nes Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. 

Laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. 

Produktai tyrimui buvo atrinkti Vilniuje ir Berlyne ir lyginti laboratorijose Lietuvoje.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas šią situaciją vadina „neskania“ ir ketina kartu su kitomis analogiškus tyrimus atlikusiomis valstybėmis ir Europos Komisija siekti, kad maisto produktų rinka būtų bendra ir kokybės atžvilgiu.

„Jei vartotojas perka visoje Europos Sąjungoje žinomą produktą, jis natūraliai viliasi, kad ragaus tą patį nuo Vilniaus iki Lisabonos, ir gamintojai turi tai užtikrinti“, – sakė B. Markauskas.

Lietuvoje parduodamų produktų kokybė ir ženklinimas skyrėsi nuo parduodamų Vokietijoje, mat ten galima įsigyti natūralesnės sudėties produktų – mažiau maisto priedų, saldiklių ir kt.

„Gaila, kad turime tą problemą. Mūsų ir kitų šalių priekaištus girdėjo ir Europos Komisija. Daugeliu aspektų produktų kokybė skiriasi, nes siekiama produktą atpiginti, bet manau, kad tai – tik pasiteisinimas. Yra pažadas, kad 2018-aisiais Europos Sąjunga pradės tyrimą, ir tikimės, kad bus uždrausta tiekti skirtingos sudėties produktus į skirtingas rinkas. Lietuva jau įsitraukė į tokią kovą“, – sakė B.Markauskas.

Pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjo pavaduotojos Loretos Mačytės, nebesame ta šalis ir tie vartotojai, kurie negalėtų įpirkti kokybiško produkto

„Vartotojas pirmiausia mato ženklinimą, sudėtį, todėl mūsų specialistai įvertino, kuo skiriasi ženklinimas ir produktų sudėtis. Taip pat norėdami platesnio tyrimo, atlikome ir laboratorinius tyrimus, buvo tirti 28 jutikliai. Tyrimai buvo ir jusliniai. Taip pat buvo tirti ir tokie dalykai, kurių vartotojai šiaip nemato. Pavyzdžiui, kofeino kiekis, ar yra sojų ir panašiai.

Žiūrint į laboratorinius tyrimus, palyginus sudėtis, tyrimai buvo gana geri, galima sakyti, kad produktai saugūs ir kokybiški, bet buvo rasta ir skirtumų. Pavyzdžiui, „Activia“ jogurtas – iš pirmo žvilgsnio galima matyti, kad Vokietijoje parduodamas jogurtas yra geresnis, nes jame daugiau uogų. “, – komentavo L.Mačytė ir pridūrė, kad visi produktai, parduodami Lietuvoje, yra saugūs, tačiau daugiau kalbama apie vartotojų lūkesčius.

Kodėl Rytų Europoje pardavinėjami produktai yra prastesni, ministras pasakyti negalėjo.

„Tiksliai atsakyti – sunku. Mes galime tik spėlioti. Matome pagal rezultatus, kad skirtumai, kurie rasti, parodo, kad naudojami pigesni maisto komponentai. Gaila, kad nėra ir kainų palyginimo, nes matytume aiškesnį vaizdą. Kitas dalykas – net tuo atveju, jei skiriasi kaina ir yra prastesnis produktas, tai vartotojų pasitikėjimo klausimas“, – sakė B.Markauskas.

„Pagal VMVT vykdytą apklausą, net 8 iš 10 apklaustųjų mano, kad Lietuvoje vartotojas diskriminuojamas. Pabrėžiu, kad formaliai teisiškai visi šie produktai atitinka jiems keliamus sudėties ir ženklinimo reikalavimus. Tačiau, tai, kad beveik 70 proc. tirtų produktų buvo nustatyta skirtumų, rodo, kad šis klausimas privalo būti ir toliau nagrinėjamas, o tyrimai plečiami“, – sakė VMVT direktorius Darius Remeika.

Tiriant konkrečius skirtumus tarp Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų produktų, nustatyta, kad, tarkim, sausainiai „Milka Choco cookies“ su pieninio šokolado gabalėliais Vokietijoje parduodami su 35 proc. šokolado gabalėliais, o Lietuvoje – su 32 proc. šokolado gabalėliais. Šaltojoje persikų arbatoje „Nestea“, kuri parduodama Vokietijoje, yra cukraus, o Lietuvoje arbatos sudėtį sudaro cukrus, fruktozė, steviolio glikozidas.

Bulvių traškučiuose „Lays salted“ Vokietijoje sudėtyje yra saulėgrąžų aliejaus, o Lietuvoje - palmių ir saulėgrąžų. Juodojoje arbatoje „Lipton Yellow Label tea“ Vokietijoje nėra kvapiųjų medžiagų, o Lietuvoje yra.

Skiriasi ir „Nutella“ su lazdynų riešutais, Vokietijoje parduodamoje prekėje yra 7,5 proc. nugriebto pieno miltelių, o Lietuvoje – 6,6 proc. nugriebto pieno ir išrūgų miltelių. O štai tirpiojoje kavoje „Nestle Nescafe gold“, kuri yra parduodama Vokietijoje, kofeino kiekis reikšmingai skiriasi nuo parduodamos Lietuvoje.

Iš 33 atrinktų tyrimui produktų šeši buvo gyvūninės kilmės, o kiti - 27 negyvūninės kilmės. Buvo tirti 5 sausų pusryčių pakuotės, kava, arbata, kakava – 7 kompanijos pakuotės, sausainiai, šokoladai – 5 rūšys, gaivieji gėrimai – 4, majonezai, padažai – 3 įmonių produkcija, bulvių traškučiai, kūdikių maistas ir šokoladinis kremas – po 1 prekę.

Paskelbus atlikto tyrimo rezultatus, į susiklosčiusią situaciją suskubo reaguoti „Coca-Cola Baltics“ viešųjų reikalų ir komunikacijos vadovė Nele Normak. Jos teigimu, „Nestea“ šaltosios arbatos visose šalyse gaminamos pagal tą patį receptą.

„Coca-Cola“ yra įsipareigojusi gaminti ir visiems vartotojams tiekti tik aukštos kokybės saugius gėrimus. Be to, visa mūsų produkcija Europos Sąjungoje ir daugiau nei 200 pasaulio šalių gaminama laikantis itin griežtų standartų bei gamybos ir tiekimo procesų. Nors tam tikrais atvejais turime pritaikyti mūsų gėrimų receptus pagal vietos vartotojų skonį, vietinius ingredientus ar atsižvelgiant į vietinį reguliavimą, naujus produktus pristatome tik įvertinę vartotojų pageidavimus ir laikantis aukštų standartų.

Mūsų „Nestea“ šaltosios arbatos visose šalyse gaminamos pagal tą patį receptą, nežymiai gali skirtis tik pavieniai ingredientai, naudojami atsižvelgiant į konkrečios šalies vartotojų poreikius ir pomėgius. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse „Nestea“ arbatose yra sumažintas pridėtinio cukraus kiekis pasitelkiant natūralios kilmės saldiklius (steviją), tuo tarpu Vokietijoje naudojamas tik pridėtinis cukrus.

Galime užtikrinti, kad mūsų įsipareigojimas tiekti aukštos kokybės, saugius, vartotojams prieinamus ir jų mėgstamus gėrimus yra tvirtas ir ilgalaikis“, – sakė N.Normak.

sausainiai „Milka Choco Cookies“,

sojų gėrimas „Alpron Soya original“,

šaltoji persikų arbata „Nestea“,

gėrimas „Lipton“,

spragintų auksinių kukurūzų dribsniai „Kellogg's corn Flakes“,

bulvių traškučiai „Lays salted“,

mažiau saldūs dribsniai su šokoladu „Vitalis“,

„Nutella“ su lazdynų riešutais,

padažas „Uncle Ben's sweet and sour“,

jogurtas „Activia“ su braškėmis,

tuno pjausnys „Rio mare“,

tirpioji kava „Nestle nescafe gold“,

juodoji arbata „Lipton Yellow label tea“.