Ar tai reiškia, kad ir kiti prekybos tinklai tas pačias prekes pirkėjams Lietuvoje parduoda brangiau negu daugelyje kitų užsienio šalių?
Ekspertai ragino šia situacija nesistebėti, nes tokio paties gaminio skirtingai kainai pagrįsti galima surasti gausybę objektyvių priežasčių ir nederėtų prekybininkų iškart kaltinti lupikavimu.
Stulbinamų pokyčių nematyti
„Pagrindinis tokio reiškinio veiksnys – mažos rinkos fenomenas ir masto ekonomijos nebuvimas“, – mano DNB banko analitikas Povilas Stankevičius.
Pasak jo, Jungtinė Karalystė, Vokietija ar Nyderlandai yra labai didelės rinkos, kuriose vyrauja didelė prekių paklausa. Tai skatina pardavėjus investuoti į infrastruktūrą, kurioje pritaikoma gausybė automatizuotų procesų, lemiančių mažesnę galutinę prekės kainą.
„Sąžiningiau būtų lyginti tos pačios prekės kainą Lietuvoje ir Latvijoje ar Estijoje, kurių rinka yra panašaus dydžio“, – kalbėjo P.Stankevičius.
Kita vertus, gamintojams nėra poreikio pigiau parduoti prekę, jeigu ji yra paklausi ir gali būti nupirkta už didesnę kainą. Tai susiję su menka konkurencija kai kuriose srityse Lietuvoje.
Situaciją galėtų pakeisti naujas rinkos dalyvis, galintis pasiūlyti pigesnių gaminių.
DNB banko analitikas P.Stankevičius tokią galimybę sieja su technologijų pažanga, pirmiausia – distribucijos srityje. Visi kiti veiksniai bus mažiau palankūs galimybei Lietuvoje mažinti kainas.
„Vartotojų skaičius šalyje artimiausiais metais neturėtų didėti, tačiau auga darbuotojų atlyginimai, o kartu su jais – kaštai“, – aiškino P.Stankevičius. Tokiomis sąlygomis verslininkams belieka kelti kainas. Šio reiškinio pasekmė – didžiausia infliacija tarp visų euro zonos šalių.
Tinkančių paaiškinimų – galybė
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas visiškai nesistebi, kad panašių ar net identiškų prekių kainos įvairiose šalyse dažnai skiriasi.
„Tiesą pasakius, lengviau rasti situacijų, kuomet ta pati prekė skirtingos šalyse kainuoja skirtingai, negu atvejų, kai identiškos prekės kainuoja vienodai. Net skirtinguose Lietuvos miestuose tie patys produktai dažnai kainuoja skirtingai“, – kalbėjo LLRI vadovas.
Kodėl taip nutinka?
Ž.Šilėnas išskyrė dvi priežasčių grupes. Pirma – tai pasiūlos veiksniai: transportavimas, gamybos kaštai, mokesčiai.
„ Antra – paklausos veiksniai: už kokią pinigų sumą vartotojai prekę perka. Paprasčiau kalbant – jei vartotojai už prekę pasiruošę mokėti du eurus, kodėl ją reikėtų pardavinėti už vieną eurą? Ir atvirkščiai: savikaina gali būti du eurai, bet jei vartotojai neperka, gali tekti pardavinėti už eurą“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.
Gali pasitaikyti situacijų, kuomet konkretus prekinis ženklas Vakaruose taiko į vidurinįjį pirkėjų sluoksnį, o Lietuvoje – į prabangos segmentą. Tuomet tikrai gali nutikti, kad įmonė pasirenka prekę Lietuvoje pardavinėti net brangiau negu Vakarų šalyse.
„Svarbiausias dalykas, ką gali padaryti valdžia – užtikrinti, kad vartotojai turėtų pasirinkimo laisvę. Jei vartotojas gali rinktis iš daugybės produktų ir gausybės prekybos vietų, tai konkrečios įmonės kainodaros sprendimai bus nereikšmingi“, – įsitikinęs LLRI prezidentas Ž.Šilėnas.
Ekspertas pateikė paparastą pavyzdį: kai sportinius batelius žmogus gali nusipirkti visuose prekybos centruose, visose sporto prekių parduotuvėse ir dar turguje, o vienos parduotuvės šeimininkai sugalvoja pakelti jų kainas, pirkėjas tiesiog nueina į kitą prekybos tašką.
Įmonių kainodara tampa nacionaline problema tik tada, kai tai yra vienintelė įmonė, pardavinėjanti vienintelį produktą, kuris neturi veiksmingų pakaitalų.
Surikiavo esminius veiksnius
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas mano, kad kiekvienos prekės galutinei kainai įtaką daro daugybė veiksnių, būdingų tik tos šalies rinkai. Jie ir lemia tų pačių prekių kainų skirtumus tarp skirtingų šalių.
Žmonėms labiausia suprantami ir akivaizdūs veiksniai yra rinkos dydis (pirkėjų skaičius), mokesčių dydžių skirtumai, darbo jėgos kaštai, transportavimo ir energetinių resursų kaštai, statybos ir remonto kainos ir kiti veiksniai. Nereikėtų užmiršti įvertinti ir konkurencijos lygio skirtingose šalyse.
„Kuo didesnė konkurencija, tuo vartotojui geriau, jis gali tikėtis palankesnės kainos. Kuo prekybininkas turi daugiau parduotuvių, tuo jis gali pasiūlyti žemesnę kainą“, – aiškino L.Vilimas.
Pasak asociacijos vadovo, negalima lyginti rinkos, kurioje tas pats prekybos tinklas turi 2000 parduotuvių ir rinkos, kurioje jis valdo 30 parduotuvių. Pagal masto ekonomijos dėsnius, mažoje rinkoje prekybininkui yra sunku pasiūlyti tą pačią kainą nei ten, kur tos pačios prekės yra parduodama tūkstančiais daugiau.
„Kiekvienoje šalyje skiriasi darbuotojų atlygis, verslo mokami mokesčiai ir pastatų eksploatacijos kaštai bei kitos sąnaudos. Tai irgi daro įtaką galutinei kainai. Deja, dažnai dėl šių objektyvių priežasčių mūsų šalis pralaimi kitų šalių kontekste“, – pripažino L.Vilimas.
