Baiminamasi, kad dėl pertvarkų jūrų uoste miesto centre padidėjęs sunkiasvorio autotransporto eismas užkimš gatves.
Daug metų „DFDS Seaways“ keltai į Kylį (Vokietija), Karlshamną (Švedija), Frederisiją ir Kopenhagą (Danija) plaukdavo iš pietinėje Klaipėdos uosto dalyje dar sovietmečiu pastatytos Tarptautinės jūrų perkėlos.
Galimybė visus keltus perkelti arčiau miesto centro atsivėrė prieš trejus metus, kai buvo pastatytas universalus CKT uostas su prieplaukomis, aikštelėmis vilkikams ir puspriekabėms, šiuolaikiškomis patalpomis keleiviams.
Manyta, kad CKT švartuosis keleiviniai keltai, plukdantys lengvąjį ir krovininį autotransportą. Tačiau naujų laivybos linijų neatsirado, todėl terminalu susidomėjo „DFDS Seaways“, valdanti didžiausią Baltijos jūros regione krovinius ir keleivius gabenančių „ro-pax“ keltų laivyną.
Prieš kelerius metus CKT pradėjo švartuotis maršrutu Klaipėda–Kylis plaukiojantys jūrų keltai. Išbandžius naująjį terminalą nuo spalio čia aptarnaujami ir į Vokietiją bei Švediją plaukiantys keltai.
„Dirbti dviem frontais dėl sąnaudų ir mums, ir prieplaukų naudotojams neracionalu. Sprendimas perkelti keltus į CKT pagrįstas bendru sutarimu ir ekonomine logika“, – kalbėjo „DFDS Seaways“ Rinkodaros ir ryšių su Baltijos regiono šalimis departamento vadovas Vaidas Klumbys.
Miesto valdžiai neramu
Permainomis džiaugiasi „DFDS Seaways“ keltų keleiviai, kuriems jau nebereikia belstis į miesto pakraštyje esančią Tarptautinę jūrų perkėlą. Įžengę į CKT žmonės keltų laukia šiuolaikiškoje salėje, ten įrengtos patalpos muitinės, pasienio, kitoms uosto tarnyboms.
Nauja tvarka patenkinti ir autotransporto įmonių savininkai – sutrumpėjo kelias krovinius per miestą į CKT stovinčius keltus gabenantiems vilkikams.
„Plėtojant pietinę jūrų uosto dalį senoji perkėla Smeltės pusiasalyje pasikeis. Krantinės ir aikštelės bus pritaikytos krovinius gabenantiems dideliems prekybos laivams. Jau numatytos didžiulės investicijos į šią teritoriją“, – kalbėjo CKT įrengusios kompanijos „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža.
Tačiau tokia keltų rokiruotė kelia nerimą Klaipėdos savivaldybei. Baiminamasi, kad pagrindinėse gatvėse nusidriekę vilkikų srautai gali pabloginti eismo sąlygas, nes rytais ir vakarais, kai atplaukia keltai, mieste padidės automobilių spūstys.
„Suprantame, kodėl valstybė plėtoja jūrų uostą, bet reikėtų atsižvelgti ir į miesto interesus, kad nenukentėtų žmonių gyvenimo kokybė“, – tvirtino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Kliūtis – žiedinės sankryžos
Visa tai klaipėdiečius kažin ar jaudintų, jeigu būtų rekonstruotos žiedinės Baltijos prospekto, Minijos gatvės ir Šilutės plento sankryžos.
Dar statant Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą buvo žadama jas pertvarkyti, tačiau niekas nepajudėjo iš vietos iki šiol.
„DFDS Seaways“ specialistai sutiko, kad vilkikai padidins miesto gatvių apkrovą, tačiau, pasak jų, tokie keltų terminalai veikia Kopenhagos, Kylio, Roterdamo, kitų didelių uostamiesčių centruose. Tiesa, ten dažniau švartuojami ne sunkųjį autotransportą, o keleivius plukdantys keltai..
„Keltų grafikai nelabai kertasi su miesto transporto srautais intensyviausio eismo valandomis. Sutelkus visą keltų laivyną CKT uoste, Baltijos prospektu abiem kryptimis judančio sunkiojo autotransporto srautai per parą padidėjo nuo 380 iki 500 vilkikų“, – aiškino V.Klumbys.
Be to, „DFDS Seaways“, atsižvelgdama į savivaldybės nuogastavimus, nuo spalio pradžios pakoregavo Kylio maršruto keltų grafiką – vakare iš CKT uosto jie išplaukia valanda vėliau.
Tačiau V.Grubliauskas linkęs dar labiau apsidrausti ir siūlo jūrų keltais plukdomą sunkiasvorį autotransportą iš CKT teritorijos į uostamiesčio gatves išleisti grupėmis – po keturis vilkikus su priekabomis.
Žada išjudinti projektus
CKT direktorius Karolis Grigalauskas mano, kad viską gerai apgalvojus ir sustygavus, net ir padidėjus autotransporto srautams, išskirtinių eismo reguliavimo priemonių neprireiks: „Jeigu matysime, kad terminale trūksta vietos, procesas stringa, ieškosime efektyvių variantų“.
Uostininkai tikisi, jog savivaldybė savo ruožtu pasirūpins tinkama nurodomųjų ženklų pagrindinėse gatvėse sistema. Tuomet sunkvežimių vairuotojai nesiblaškytų po miestą ieškodami kelio į CKT terminalo.
„DFDS Seaways“ vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas - ramus: „Perkėlę visus keltus arčiau Klaipėdos centro, padarėme viską, kad autotransporto srautai nevargintų klaipėdiečių“.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis situacijos irgi nedramatizuoja: „Klaipėdos žiedinių sankryžų rekonstravimo projektai nepamiršti – jie įtraukti į prioritetinių objektų sąrašą“.
Ministras aiškino, jog patikslinti sankryžų tobulinimo techniniai projektai jau baigiami, jie kainuos gerokai pigiau nei anksčiau rengti. Artimiausiu metu prasidės ir statybos.
