Stringių šeima džiaugiasi moderniu ūkiu

Šeimos ūkis yra populiariausias Europos Sąjungos (ES) valstybėse funkcionuojantis modelis, „Eurostat“ duomenimis, sudarantis daugiau nei 90 proc. Europos ūkių. Jų egzistavimas žemės ūkio politikai ir kaimo bendruomenės kultūrai yra itin reikšmingas, todėl siekiama šį verslą skatinti, taip pat – palengvinti darbą, modernizuojant ūkininkavimo procesus.

Stringiai.<br>Mano ūkis nuotr.
Stringiai.<br>Mano ūkis nuotr.
Shutterstock nuotr.
Shutterstock nuotr.
Stringių šeimyna.<br>Ligitos Juodvalkienės nuotr.
Stringių šeimyna.<br>Ligitos Juodvalkienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 4, 2017, 7:00 AM

Vienas lietuviškų tokio tipo ūkių priklauso Pabaisko rajone gyvenančiai Stringių šeimynai. Ten apsilankius, akį iš karto patraukia technikos gausa – dešimt traktorių, keli kombainai, naujutėlaitė sėjamoji bei kita įranga kuria modernaus, prižiūrėto, produktyvaus ūkio įvaizdį. Ūkininkai džiaugiasi, kad atsinaujinti techniką ir sėkmingai susitvarkyti ūkį padėjo parama, gauta pagal ES finansuojamą Lietuvos kaimo plėtros programą (KPP), ir laiko tai vienu geriausių savo įgyvendintų su verslu susijusių sprendimų.

Šeima dirba vieningai

Stringiai, žemę dirbti pradėję iširus kolūkių sistemai, tuo užsiima jau daugiau nei ketvirtį amžiaus. Iš pradžių turėję apie 20 ha, vaikams paaugus, teritoriją ėmė po truputį plėsti. Laikui bėgant, atžalos įsitraukė į tėvų veiklą ir nuo jos nė vienas taip ir nenutolo – šiuo metu Algimantas, Rima bei du sūnūs su žmonomis ūkininkauja drauge. Apie 800 ha užimanti teritorija yra padalinta į keturis atskirus sklypus, didžiausias jų priklauso vyresniajam sūnui Regimantui Stringiui.

Taip pat šeimoje suskirstytos ir pareigos – vieni atsakingi už trąšas, grūdus, kiti už sėją, žemės paruošimą. Apie 60 ha ūkyje užima pievos, visa likusi dalis yra dirbama žemė, kurioje auga kviečiai, miežiai, žirniai, rapsai bei kitos kultūros. Visi su produkcija ir prekyba susiję sprendimai daromi drauge. „Kai planuojame, pavyzdžiui, sėją, visi susėdame kartu ir tariamės, ką sėti, kad kiekvienos rūšies užsiaugintume pakankamai“, – pasakoja Rima Stringienė.

Šiuo metu nieko netrūksta

Per 10 metų ūkininkai parašė net 7 sėkmingus projektus paramai gauti, tačiau pripažįsta besigailintys, kad nepradėjo to daryti anksčiau. „Labai apmaudu, kad tiek laiko nepasitikėjome savo jėgomis, nedrįsome pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis“, – atviravo Rima. Pirmąjį kartą išbandyti savo jėgas šeima pasiryžo 2007 metais, kai vyresnysis sūnus Regimantas įregistravo dalį žemės savo vardu ir pateikė paraišką paramai pagal 2007–2013 metų KPP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Ją gavę ūkininkai įsigijo traktorių.

Šiais metais šiuolaikiškos technikos gretas papildė dar vienas traktorius bei sėjamoji. Išsvajotą mašiną A. Stringis įsigijo už 10 tūkst. eurų, suteiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Dirbant su nauja, modernia įranga, Stringių gyvenimo kokybė stipriai pagerėjo. „Viskas, ką turėjome anksčiau, buvo pasenę, dažnai gesdavo – vieną kombainą remontuojant, kitas stovėjo garaže, nes buvo reikalingos jo dalys, – pasakoja R. Stringienė. – Darbo našumas tapo kur kas didesnis, juokaujame, kad žemės tik daugėja, o dirbti baigiame anksčiau.“ Artimiausiu metu daugiau projektų rašyti šeima neketina – ilgam turimos technikos sąrašui nieko nebetrūksta.

Galimybę turi ir kiti

Paraiškų pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ laukiama iki spalio 31 dienos. Jos turėtų būti teikiamos elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema (ŽŪMIS).

Teikti paraiškas gali fiziniai asmenys, turintys savo vardu registruotą ūkininko ūkį ir žemės ūkio valdą, arba juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą. Vienam projektui skiriamos paramos suma negali viršyti 50 tūkst. eurų, taip pat bendram 2014–2020 metų laikotarpiui nustatytas 400 tūkst. eurų limitas. Iš viso šiam etapui numatyta skirti 30 mln. eurų.

Daugiau informacijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 programą bei pagal ją remiamas priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.