Valstybinė įstaiga – Norvegijos vaikų apsaugos tarnyba „Barnevernet“ apmokėjo verslininko sąskaitą, kuri per keturis metus davė 52 mln. kronų pelno.
Norvegijos dienraštis „VG“ papasakojo, kaip Norvegijos mokesčių mokėtojų pinigais buvo sumokėtos milijoninės algos bei priedai ir kaip buvo finansuojama verslininko veikla užsienio šalyse, tarp kurių yra ir Lietuva.
Pirmą straipsnio dalį skaitykite čia.
Milijoniniai mokesčiai Estijai
Norvegijos „Žiburys“ moka metinį nario mokestį skėtinei organizacijai Taline, kur P. Salströmas-Leyhsas yra kasdieninis valdytojas ir vietos valdybos narys.
Šiais metais organizacija nurodė, kad sumokėjo 4,6 mln. kronų nario mokesčio. Bendra suma yra 15,5 mln. kronų per ketvertą metų.
Verslininkas turi ir daugiau verslų Estijoje, bei keletą nekilnojamojo turto objektų.
Akcinių bendrovių pirkimas
2015 metais pelno nesiekianti organizacija „Žiburys“ už 2,9 milijonus kronų Fredrikstade nusipirko akcinę bendrovę „Toldbodbrygga 1“. „Žiburys“ iš šios bendrovės nuomoja biurus, taip pat suteikė bendrovei 4,2 mln. kronų paskolą.
„Toldbodbrygga 1“ valdybos nariai yra tie patys, kaip ir „Žiburio“. Vykdomasis vadovas yra taip pat organizacijos vadovas.
Piniginė pagalba kitoms pelno nesiekiančioms organizacijoms Europoje
Europos pelno nesiekiančių organizacijų nuostatuose aiškiai pasakyta, kad jie finansuos naujų organizacijų įkūrimą.
Per du pastaruosius metus, pelno nesiekianti organizacija „Žiburys“ paskolino keletą milijonų tokioms pat organizacijoms kitose šalyse įkurti. Didžiausios paskolos buvo suteiktos Švedijai ir Suomijai. Suomijos organizacija moka nulines palūkanas už paskolą, kuri pernai siekė 1,6 mln. kronų.
2015 metais Švedijos pelno nesiekianti organizacija „Žiburys“ mokėjo tik 49 tūkst. kronų palūkanų už 3,7 mln. kronų paskolą.
Tais pačiais metais 230 tūkst. kronų paskola buvo panaikinta „Žiburio“ fondui Lietuvoje.
Milijoninės algos
Nuo „Žiburio“ tinklo įkūrimo pradžios, pelno nesiekiančios organizacijos vadovybė sunaudojo 13,8 mln. algoms ir premijoms. Kaip teigia Norvegijos registrų centras („Brønnøysundregistrene“), organizacija iki pernai metų rugsėjo turėjo tris vykdomuosius vadovus.
P. Salströmas-Leyhsas yra vienas iš vadovų, tačiau teigia negavęs algos. Pernai metinis 4,1 mln. kronų atlyginimas buvo padalintas tarp dviejų asmenų.
Pirkinys iš P. Salströmo-Leyho kompanijos Estijoje
Pelno nesiekianti organizacija „Žiburys“ teigia, kad ji naudoja lėšas logotipams, IT paslaugoms ir kelionių agentūros paslaugoms. Šias paslaugas ji perka iš akcinės bendrovės „Elukaar“, kuri įsikūrusi Taline, Estijoje. „Žiburys“ nepateikė informacijos kiek už tai sumokėjo.
Nekilnojamasis turtas vertas 21 milijono
Pakaitinių vaikų namų milijonai taip pat buvo naudojami perkant šešis nekilnojamojo turto objektus. Juos pirko pati pelno nesiekianti organizacija ir jos antrinės įmonės. Patalpos yra naudojamos kaip „Barnevernet“ institucijos. Derybose 2015 metais „Budfir“ pažymėjo, kad nuomos kaina, kurią pelno nesiekianti organizacija sau moka, buvo „gan aukšta“.
Pusės milijono donacija pelno nesiekiančiai organizacijai „Žiburys“ Lietuvoje.
Verslininkas paaiškina
Pasak P. Salströmo-Leyhso, organizacija nupirko akcinę bendrovę „Toldbodbrygga 1“, kadangi jiems reikėjo būstinės. Norėdami nupirkti pastatą, kuriame buvo įsikūrusi bendrovė, pelno nesiekianti organizacija „Žiburys“ turėjo nupirkti visą įmonę, kuriai šis pastatas priklausė. „Žiburys“ anksčiau minėjo „Budfir“ direkcijai, kad nekilnojamojo turto investicijos sudaro palankias sąlygas jų darbui vystytis.
Toliau P. Salströmas-Leyhsas aiškina, kad namo nuoma kurią jie ima, yra rinkos kainomis, o dovanos tinklo organizacijoms kitose Europos šalyse yra skiriamos laikantis Norvegijos teisės aktų. Vadovų algos taip pat skiriamas laikantis bendro algų lygio, kuris nustatytas pelno nesiekiančiose organizacijose.
Algų pavyzdžiai iš kitų pelno nesiekiančių organizacijų, kurios teikia pakaitinius namus vaikams rodo, kad vadovybės alga ir premijos tokiose organizacijose yra nuo 630 tūkst. kronų iki daugiau kaip milijono.
„Tuletorn“ arba Estijos „Žiburys“
Talino pakraštyje stovi pilkšvas mūrinis namas su dideliais langais ir balkonu, iš kurio atsiveria vaizdas į jūrą.
Kieme plevėsuoja trys vėliavos - Europos Sąjungos, Vokietijos ir Estijos. Kitoje greitkelio pusėje pajūriu vaikštinėja turistai.
Stebint iš išorės, viduje nesimato jokios veiklos. Beveik visi langai pirmame aukšte užtraukti. Per mažą tarpelį pro kurį galima pažvelgti į namo vidų, matosi tik baltai nudažytas tuščias koridorius su daugybe durų.
Šiame name vykdomas pagrindinis Europos pakaitinių namų darbas. Čia yra P. Salströmo-Leyhso visa apimantis verslas Estijoje. Trejetas iš keturių nuomininkų yra susiję su savininku.
Šį pastatą 2013 metais Estijos akcinei bendrovei „Žiburys“ („Tuletorn“) už maždaug 11 mln. kronų pardavė Estijos Olimpinis komitetas .
Per šį norvegiško „Žiburio“ projekto filialą Estijoje, 63 metų verslininkas iš Vokietijos pradėjo pakaitinių vaikų namų verslą. Dabar ši veikla yra perkelta į organizaciją tuo pačiu vardu „Tuletorn Fond“, o „Tuletorn Projekt“ firmos pagrindinė veikla yra nuomoti nekilnojamąjį turtą.
Čia yra registruota skėtinė organizacija „Interpharus“.
Ne pelno siekianti organizacija „Žiburys“ moka 4,6 mln. kronų narystės mokestį šiai „Interpharus“ organizacijai, kuri jau nėra pelno nesiekianti. P. Salstömas-Leyhsas yra vienintelis valdybos narys ir ima algą kaip vykdomasis valdytojas.
Norvegijos pelno nesiekianti organizacija taip pat turi akcijų šioje organizacijoje, kuri buvo sukurta 2013 metais ir kuri rūpinasi vadinamąja ne pedagogine veikla, tokia kaip IT paslaugos, juridinė konsultacija ir kelionių organizavimas.
Kiti šios Europos organizacijos padaliniai moka narystės mokesčius. Pernai 65 proc. pelno, tai yra 7,4 mln. kronų, buvo gauta iš Norvegijos.
Estijos buhalterija pateikia mažai detalių apie tai, kur pinigai buvo panaudoti. Bet organizacija „VG“ dienraščiui teigė, kad trečdalis sąnaudų buvo panaudoti mokant algas iš viso devyniems darbuotojams.
15 proc. kaštų buvo panaudoti patalpų nuomai ir transportui, o 23 proc. buvo panaudoti draudimui, buhalterijai, juridinėms konsultacijoms ir IT paslaugoms.
Byla teisme
Menkai apšviestoje svetainėje netoli pasienio su Latvija sėdi estės Pille Meriroos ir Ilse Lehter.
Mažas namelis idiliškai stovi nedideliame miškelyje netoli Europos greitkelio, kuris dalina Estiją išilgai. Už dešimt minučių kelio automobiliu yra rajono centras Valga, kuriame gyvena 12 tūkst. gyventojų.
Būtent tokių kaimietiškų vietovių ir ieškojo estiškas „Žiburys“ („Tuletorn“), kai žvalgėsi pakaitinių namų vaikams iš Vokietijos. Skelbimuose, kuriuos „Žiburys“ patalpino Estijos laikraščiuose, buvo žadamas didesnis užmokestis, nei vidutinis Estijoje.
Nuo 2000 m. iki 2006 m. dvi jau minėtos pakaitinės mamos turėjo rūpintis dviem jaunuoliais iš Vokietijos. Pasak šių moterų, joms atiteko jaunuoliai, kurie perėjo visą vaiko gerovės ir apsaugos „Barnevernet“ sistemą Vokietijoje, kol galiausiai atsidūrė Estijoje.
Pakaitinės šeimos gavo mažai informacijos apie tai, iš kur paaugliai atvyko. Vienas jaunuolis, 13 metų berniukas, papasakojo, kad tai buvo jo trylikti namai.
Pagal 2008 metų oficialius teismo dokumentus, šios šeimos iš Estijos nurodė, kad už kiekvieną vaiką per mėnesį jos gavo apie 532 eurų.
„Mes nežinojome iš kur ateina pinigai. Vieno vaiko biologiniai tėvai mums sakė, kad Vokietijos valdžia moka Estijos „Žiburiui“ („Tuletorn“) 6000 eurų per mėnesį už vieną vaiką,“ - sako P. Meriroos.
Sužinojusios, kad jos regis gavo tik dešimtadalį sumos, jos sunerimo. Pasak moterų, „Žiburys“ („Tuletorn“) atsisakė atskleisti kiek pinigų jie gaudavo už kiekvieną vaiką iš valdžios. Jie taip pat nesidalino patirtimi, kaip su pakaitinėmis šeimomis buvo elgiamasi kitose šalyse.
Kai kontraktai pasibaigė, abi pakaitinės motinos P.Meriroos ir I. Lehter padavė „Žiburio“ („Tuletorn“) fondą į teismą, kad joms būtų išmokama tiek pinigų, kiek jos, jų manymu, nusipelnė.
P. Salströmas-Leyhsas nenurodė sumų, bet teigė, kad sumos, kurias pakaitinės šeimos iš Estijos nurodė, neatitinka tiesos.
Abi moterys teisme pralaimėjo.
„Jeigu paaiškės, kad su Estijos pakaitinėmis šeimomis buvo pasielgta neteisingai ir kad lėšos, kurios buvo skirtos joms, nebuvo išmokėtos, mūsų manymu, projektas „Žiburys“ („Tuletorn“), turėtų tai pripažinti. Pinigai, kurie buvo mums skirti, bet kurių mes negavome, turėtų būti paaukoti labdarai,“ - sako estės.
Pagal „VG“ parengė žurnalistė Maria Mikkelsen
Kitą dalį skaitykite rytoj
