Valstybinė įstaiga – Norvegijos vaikų apsaugos tarnyba „Barnevernet“ apmokėjo verslininko sąskaitą, kuri per keturis metus davė 52 mln. kronų pelno.
Norvegijos dienraštis „VG“ papasakojo, kaip Norvegijos mokesčių mokėtojų pinigais buvo sumokėtos milijoninės algos bei priedai ir kaip buvo finansuojama verslininko veikla užsienio šalyse, tarp kurių yra ir Lietuva.
Pirmąją dalį skaitykite čia.
Antrąją dalį skaitykite čia.
Neigiamas atsakymas
Norvegijoje „Žiburys“ teikė paslaugas viešajam sektoriui daugiau nei porą metų, kai pasigirdo pirmieji pavojaus signalai.
Kai 2014 m. pavasarį Oslo savivaldybė ketino pasirašyti sutartį dėl pakaitinių vaikų namų su pelno nesiekiančia organizacija „Žiburys“, pastebėjo, kad organizacija turėjo surašytas sąlygas, kuriose numatyti atlyginimų priedai. Iki 30 tūkst. kronų buvo skirta ir darbuotojams, ir pakaitinėms šeimoms.
Pelno nesiekianti organizacija ir savivaldybė vis tik pasirašė sutartį, kai po savivaldybės spaudimo, atšaukė sutarties punktą apie priedus.
Po poros metų savibaldybė vėl sunerimo. Naujojo konkurso metu savivaldybė pastebėjo, kad priedų prie algų punktas buvo pakeistas į gan aukštas vadovų algas.
Bendrovės valdybą, kurią sudarė Kjell Hauge, Mortenas Hauge ir P. Salströmas-Leyhsas, 2014 metais, sau, t.y. vykdomiesiems direktoriams skyrė 2,2 mln. kronų dydžio atlyginimus. Po metų šios algos išaugo iki 4 mln. kronų.
P. Salströmas-Leyhsas liudijo teisme. Jis teigė, kad algos jis neėmė ir kad minima suma buvo padalinta tarp dviejų darbuotojų.
Negana to, bendrovės tarybos honorarai siekė 280 tūkst. kronų. Tačiau „Žiburys“ informavo „Budfir“, kad šie honorarai buvo skirti pelno nesiekiančios organizacijos tarybai.
Savivaldybė reikalavo iš pelno nesiekiančių organiacijų, kad visas pelnas būtų panaudotas veiklai. Pasak Oslo vaiko ir šeimos žinybos („BFE“), šio reikalavimo „Žiburys“ nepaisė.
„80 proc. išaugę atlyginimai, kurie ir taip nebuvo maži, atrodo tiesiog neįtikėtini. Augimo tempas - relatyvus ir nominalus - rodo, kad kalba eina arba apie premijas, arba apie pelną,“ – rašė „BFE“ savo kontrakto atmetimo laiške, kurį pasirašė 2016 metais rugsėjo14 d.
„Žiburys“ nesutiko su sprendimu ir paprašė Oslo civilinio teismo imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Pelno nesiekianti organizacija „Žiburys“ argumentavo, kad algos buvo konkurencingos ir veikla tikrai dėl to nenukentėjo ir joje nieko netrūko.
Savivaldybė laimėjo bylą ir teismas pripažino, kad organizacija „Žiburys“ turėjo „komercinių požymių, kurie yra nesuderinami su pelno nesiekiančios organizacijos apibėžimu, kaip to reikalaujama konkurse.“
Iš karto po sprendimo, Oslo savivaldybė pasirinko nutraukti esančią sutartį su „Žiburiu“.
„Susirašinėjimas su pelno nesiekiančia organizacija parodė, kad algų kilimas buvo susijęs su tuo, kad organizacija pakėlė savo apyvartą ir pasiekė gerų ekonominių rezultatų. Tada savivaldybei pasidarė aišku, kad ši organizacija negerbė ir nepaisė vienos svarbiausių taisyklių ir reikalavimų, kurie yra taikomi pelno nesiekiančiai organizacijai, o būtent, kad užmokestis iš viešojo sektoriaus turi įgyvendinti visuotinai naudingus tikslus, o ne nusėsti savininkų ar vadovų kišenėse,“ - sako savivaldybės advokatas Tomaszas Edsbergas.
Tačiau Vaikų, jaunimo ir šeimos žinyba „Budfir“, didžiausia pelno nesiekiančios organizacijos „Žiburys“ klientė tebemokėjo milijoninius užmokesčius.
Signalai kelia rūpestį
Ilgainiui pasirodė vis daugiau pranešimų apie silpną valstybinio sektoriaus darbą pakaitinių vaikų namų srityje.
Pernai užsakyta vyriausybės ataskaita parodė, kad didžiulė paklausa suteikė privatiems veikėjams „gan didelę prekybinę ir derybinę galią“.
Tiekėjams buvo mokama kaip už didelės apimties užsakymą, nepriklausomai kokiam vaikui to reikėjo. Buvo atskleista keletas atvejų, kai privatiems paslaugų tiekėjams buvo užmokėta už daugiau paslaugų, negu vaikui reikėjo, rašė tyrimų biuras „Vista Analyse“, ir pridūrė tokį sakinį iš laiško nuo „Bufetat“ skirto nacionalinei darbdavių organizacijai „NHO“:
“Bufetat“ nežino, ką pasamdyta organizacija daro su vaiku.”
Direktoratas „Bufetat“ turi sekti kasmetinius kontraktus, kuriuos pasirašo su privačiais paslaugų tiekėjais.
Bet tik tada, kai „Žiburys“ vėl pateikė savo kandidatūrą 2015 m. „Budfir“ sureagavo.
Šį, kaip ir praėjusi kartą konkursas buvo skirtas vien tik pelno nesiekiančioms organizacijoms. Peržiūrėjęs „Žiburio“ buhalteriją direktoratas atkreipė dėmesį į sekančius punktus:
2014 metais pajamos išaugo 573 proc.
Pelno nesiekianti organizacija turėjo daug firmos automobilių, kuriuos ir nuomavo ir buvo savininkai.
Organizacija atidėjo penkis milijonus kronų nežinomam tikslui.
Organizacijos valdytojai buvo tie patys, kaip ir vykdomasis vadovas. Šie asmenys gavo ir algas, ir valdytojų honorarus.
Tačiau direktorate buvo toks sujudimas, kad 2015 m. gruodį jie nusiuntė užklausimą Pelno nesiekiančių organizacijų Inspekcijai „Stiftelsestilsynet“ ir užklausė „ką jiems daryti su šia informacija (...)“.
Pasak direktorato „Budfir“ jie gavo atsakymą, kad šiai bylai nebus suteiktas prioritetas.
Nepaisant susirūpinimo, 2016 metais jie pasirašė sutartį su „Žiburiu“ dėl institucijų verslo. Sutartis juos įpareigojo mokėti už tam tikrą vietų skaičių – nepaisant ar jos bus naudojamos, ar ne.
Didelis politinis interesas
Kai po kelių mėnesių atėjo sprendimas iš civilinio tesimo, direktoratas vėl sunerimo. Dar papildomai du kartus jie paprašė Pelno nesiekiančių organizacijų Inspekcijos „Stiftelsestilsynet“ įvertinti faktus.
„Pelno nesiekianti organizacija „Žiburys“ yra didelė paslaugų direktoratui „Bufetat“ tiekėja. „Žiburiui“ konkursuose buvo teikiama pirmenybė dėl jo statuso, kaip pelno nesiekiančios organizacijos. Pelno nesiekiančių organizacijų pirmenybė šioje srityje turėjo didelį politinį atspalvį. Todėl mums atrodo keista, kad Pelno nesiekiančių organizacijų onspekcija „Stiftelsestilsynet“ atsakė, kad šiai bylai nebus suteiktas prioritetas,“ - rašė direktoratas pernai gruodžio 19 d.
Šį vasarį, lygiai po metų kai buvo nusiųsta pirma susirūpinimą kelianti žinutė – atėjo atsakymas iš Pelno nesiekiančių organizacijų inspekcijos „Stiftelsestilsynet“.
Inspekcija atkreipė dėmesį, kad ji nėra kompetetinga įvertinti ar „Žiburys“ yra pelno siekianti ar nesiekianti organizacija.
„Konfliktas iškilo dėl to, kad reikėjo nustatyti, ar organizacija yra siekianti, ar nesiekainti pelno. Tačiau organizacija neprivalo būti pelno nesiekianti. Organizacijų įstatymas tik reikalauja, kad lėšos būtų naudojamos pagal numatytą paskirtį,“ - „VG“ laikraščiui sakė vyriausiasis „Stiftelsestilsynet“ patarėjas Karstenas Karlsenas Sunde.
Jis teigė, kad po pirmos užklausos jie pranešė, kad jie nesiims atlikti patikros, bet po trečios užklausos jie išdėstė „ką tokiu atveju turėtų daryti direktoratas „Bufetat“:
Mūsų vertinimu, šias problemas turėjo spręsti tie, kurie finansuoja šias privačias paslaugas, o būtent „Bufetat“.
Labai nustebinti
Laikraštis „VG“ ne kartą prašė P.Salströmo - Leyhso duoti interviu, tačiau jis visuomet atsako į klausimus elektroniniu paštu. 63 metų verslininkas pabrėžia, kad „Žiburys“ atitinka visus pelno nesiekiančios organizacijos reikalavimus.
„Kaip teigia Norvegijos mokesčių įstaigos „Skatt Øst” ir „Lotteri- og Stiftesestilsynet“, „Žiburys“ yra pelno nesiekianti organizacija“ -rašo jis ir nurodo laišką gautą iš „Stiftesestilsynet“, kur teigiama, kad ši mokesčių inspekcija nėra kompetetinga spręsti ar organizacija yra siekianti ar nesiekianti pelno.
„Mes nustebinti, kad Oslas mano kitaip nei kitos viešos įstaigos“ – teigia P. Salströmas-Leyhsas savo elektroniniame laiške.
„Žiburys“ užsakė auditą, kurį atliko tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų kompanija KPMG. Audito rezultatai parodė, kad, kaip pats P. Salströmas-Leyhsas pabrėžia, „Žiburys“ nepadarė nieko blogo. Paklaustas, kaip jo organizacija uždirbo tokius didelius pinigus, jis atsakė:
„Žiburio“ organizacija turi labai efektyvią struktūrą ir valdymą. „Bufetat“ politika pasikeitė 2015-2016 metais ir kainos dabar yra žemesnės. Tai paveikė „Žiburio“ rezultatus ir pelnas 2016 m. nukrito iki 6 procentų,“ - rašo jis elektroniniame laiške.
Ar pelno nesiekiančios organizacijos „Žiburys“ kainos yra per daug iškeltos lyginant su realiomis išlaidomis?
Ne. „Žiburiui“ reikia pozityvaus ir sveiko rezultato, kaip ir visoms kitoms pelno nesiekiančioms organizacijoms.
Verslininkas rašo, kad administracijos išlaidos atitinka „Budfir“ reikalavimus ir kad pakaitinių vaikų namų algos yra valstybės ir savivaldybės „Barnevernet“ atsakomybė.
„Organizacija „Žiburys“ pati nuspręs, kur remiantis savo įstatais, Norvegijos teise ir Norvegijos valdžios pritarimu panaudos savo kapitalą, . Mes norime sukurti sveiką ir gyvybingą pelno nesiekiančią organizaciją ateičiai“, – teigia verslininkas.
Toliau jis rašo, kad jis aktyviai dirba, kad išvengtų galimų interesų konfliktų, kurie gali kilti dėl to, kad jis turi tiek daug vaidmenų Europos „Žiburio“ tinkle.
Morten Hauge, kuris buvo kasdieninis valdytojas nuo pat organizacijos įkūrimo, sako, kad jis yra laikinai nušalintas nuo pareigų ir siūlo kreiptis į administraciją dėl komentarų. „VG“ nepavyko gauti jokių komentarų ir iš Kjell Hauge, kuris iki pernai metų buvo kasdieninis organizacijos valdytojas.
Sudėtinga situacija
Kol tarptautinė audito ir verslo konsultacijų bendrovė „Deloitte“ tikrino organizaciją, direktoratas „Budfir“ 2017 m. vasario pabaigoje sustabdė visus naujus pirkimus iš „Žiburio“ organizacijos.
„Deloitte“ auditas buvo užsakytas po to, kai laikraštis „VG“ pirmą kartą susisiekė su direkcija dėl bylos. Auditas kainavo pusę milijono kronų įskaitant PVM ir rezultatai turėjo būti paskelbti gegužės viduryje.
„Budfir“ direktoriaus pavaduotoja Aud Lysenstøen, teigia, kad direktoratas neturi pagrindo atmesti „Žiburio“ kaip pelno nesiekiančios organizacijos.
- Reikia nepamiršti, kad rinka skirta pelno nesiekiančioms organizacijoms išsivystė pastaraisiais metais. Sunku aiškiai apibrėžti, ar esi pelno siekiančioji, ar nesiekiančioji organizacija. Mes neturime pakankamai informacijos ar pagrindo manyti, kad „Žiburys“ iškrenta iš pelno nesiekiančių organizacijų kategorijos. Mes labai patenkinti, kad Oslo savivaldybė žengė žingsnį ir gavo teismo sprendimą, kuris kartu su „Deloitte“ auditu leis sugalvoti ką daryti toliau. Teismo sprendimas nebuvo toks aiškus, kad juo vadovaujantis būtų galima atšaukti kontraktą su „Žiburiu“. Tai rodo kokia sudėtinga yra rinka šioje srityje“, – aiškino Vaikų, jaunimo ir šeimos žinybos „Budfir“ direktoriaus pavaduotoja Aud Lysenstøen.
- Kodėl reikia išorinio vertinimo?
- Tai komplikuota tema. Reikia daug išmanyti apie buhalteriją norint patikrinti ar organizacijos veikla skaidri. Norint, kad darbas būtų atliktas gerai reikia skirti jį profesionalams, pavyzdžiui tarptautinei audito bendrovei „Deloitte“. Jie turi savo revizinius padalinius, kurie susikoncentruoja vien tik ties patikra.
Kovo viduryje „Žiburio“ rastuose pakaitiniuose namuose gyveno 95 vaikai, 11 vaikų gyveno institucijose. Direktoratas pabrėžia, kad jie neturi pagrindo abejoti, ar vaikams ten yra gerai,“ - sako pavaduotoja A. Lysenstøen.
- 95 proc. „Žiburio“ apyvartos ateina iš „Budfir“. Ką rodo „Budfir“ pinigų naudojimas, kad jų samdoma organizacija pasiekia tokį didelį pelną?
- Į šį klausimą neturiu jokio atsakymo.“
- Kodėl?
- Nekomentuosiu.
- Ar manote, kad „Budfir“ teisingai naudoja pinigus, kai norėdama surasti pakaitinius namus vaikams, kreipiasi į privačius paslaugų tiekėjus?
- Neturiu ką apie tai pasakyti.
- Kodėl nenorite atsakyti į šį klausimą?
- Neturiu komentarų šiuo klausimu.“
- Kokios, jūsų manymu, sumos pakanka padengti šeimos išlaidas? Ar „Budfir“, pavyzdžiui, mano, kad tai yra gerai, jog skėtinei organizacijai Estijoje yra sumokama 4-5 milijonai?
- Į visus klausimus apie tai, kaip „Žiburys“ naudojo pinigus, turi atsakyti tarptautinė audito ir verslo konsultacijų bendrovė „Deloitte“. Viena aišku, lėšos neturi būti naudojamos komerciniams tiklsams. Tačiau jei kalbėsime apie privačią rinką apskritai ir tai, kaip jie veikia, neturime komentarų. Savo kontaraktuose turime keletą kriterijų, bet daugiau neturime ką pasakyti.
- Ar nemanote, kad visuomenė turi būti informuojama apie viešą pinigų vartojimą?
- Neturiu komentarų“, - sako A. Lysenstøen.
Direktoratas paprašė peržiūrėti tekstą po interviu. Jų reakcija, kurią jie atsiuntė laikraščiui „VG“ buvo tokia:
„Dabar matome, kad šiame kontekste nelabai tinka atsakyti į klausimus „jokių komentarų“. Mūsų atsakomybė yra sudaryti sąlygas sėkmingam „Barnevernet“ funkcionavimui su turimais resursais. Pastaraisiais metais mums gan gerai sekėsi vykdyti „Barnevernet“ veiklą sumažintomis kainomis. Ir tai yra dėl privačių paslaugų tiekėjų, iš kurių perkame paslaugas.
Pagal „VG“ parengė žurnalistė Maria Mikkelsen
