„Nacionalizavimas“, „taip gali nutikti tik trečiojo pasaulio valstybėje“, „jie tyčiojasi iš dirbančių žmonių“, – tai žodžiai, šiomis dienomis skambantys iš bendrovės „Liumeksis“ direktoriaus Ričardo Armonavičiaus lūpų.
Įmonė Maironio gatvėje, prie Bernardinų sodo vartų, jau šią žiemą ketino atidaryti kavinę, tačiau planus sujaukė savivaldybė. Jos iniciatyva nutraukus jungtinės veiklos sutartį „Liumeksiui“ neleista net užkonservuoti objekto.
Savivaldybės atstovai verslininkams paaiškino, kad sutartį teko nutraukti apsižiūrėjus, jog paskutinėmis buvusios valdžios dienomis buvo sudarytas jos papildymas.
Esą juo vadovaujantis miestas vietoj prestižinėje vietoje turėto pastato dalies būtų likęs prie suskilusios geldos.
Jokių priekaištų nesulaukė
Statybos Maironio gatvėje sustabdytos – atviras pastatas be stogo ir langų paliktas griūti neapibrėžtam laikotarpiui.
Bet R.Armonavičius sakė tikįs, kad triumfuos teisingumas, nes investuotojai griežtai laikėsi visų įsipareigojimų, apibrėžtų sutartyje tarp „Liumeksio“ ir savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus parkai“.
R.Armonavičius vardijo: „Atlikome archeologinius tyrimus, su visomis reikiamomis institucijomis suderinome projektą, pradėjome statybas, į jas jau spėjome investuoti 1,2 milijono eurų. Jokių pretenzijų nei iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, nei iš Kultūros paveldo departamento nesulaukėme, nes dirbome preciziškai, laikydamiesi galiojančių teisės aktų.
Puikiai suprantame vietos jautrumą ir reikšmę miestui, todėl planavome ir statėme itin atsakingai, tikėdami, kad naujas pastatas, padedant talentingų dizainerių komandai iš Estijos, papuoš istorinio sodo prieigas ir taps mėgstama vilniečių apsilankymo vieta.“
Iškelia ne vieną klausimą
Anot R.Armonavičiaus, „Vilniaus parkų“ sprendimas nutraukti pačių pasirašytą sutartį, ir dar baigiantis statyboms, trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Savivaldybės įmonė sudarė sutartį su investuotoju, kuris įsipareigojo savo lėšomis atstatyti pastatą, o dalį patalpų perleisti „Vilniaus parkų“ reikmėms.
„Bet pasikeitus valdžiai, kai statybos artėja į pabaigą, kažkam šauna į galvą, kad sutartis miestui nenaudinga ir būtina ją skubiai nutraukti!
O ką daryti su pastatu? Ignoruoti milijoninę investiciją?
Apsimesti, kad statybos nevyko ar kad toks pastatas ir buvo prieš sutarties sudarymą? Ar imti ir tiesiog užvaldyti privataus investuotojo turtą?“ – klausė „Liumeksio“ vadovas.
Tokie savivaldybės žingsniai, jo nuomone, kenkia ir valstybei: į darbą nepriimti žmonės, nesumokėti mokesčiai, kurie jau galėjo papildyti biudžetą, toliau tęsiamas teisinis nihilizmas.
Apdovanojo buvusi valdžia
„Liumeksiui“ atstovaujantis advokatas Liudas Paltanavičius minėjo, kad šiuo metu teismuose dėl savivaldybės bei verslininkų ginčų nagrinėjamos 5 bylos.
O anksčiau statybas Maironio gatvėje sustabdė teismai, tenkinę „Vilniaus parkų“ prašymą. „Liumeksis“ sprendimą nesėkmingai mėgino skųsti.
Savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė paaiškino, kad į teismą dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nuspręsta kreiptis paaiškėjus, jog ji savivaldybei nenaudinga.
Mat paskutinėmis buvusios miesto valdžios kadencijos dienomis tarp bendrovių buvo sudaryta papildoma sutartis. Pagal ją „Vilniaus parkai“ po rekonstrukcijos nuosavybės teise gautų vos 12 procentų viso patalpų ploto.
Be to, „Liumeksis“ iš esmės neatlygintinai būtų gavęs didžiąją dalį pastatų, kartu ir geroje miesto vietoje esančios valstybinės žemės nuomos teises.
Taikys apsaugos priemones
Pirmosios instancijos teismas jungtinės veiklos sutartį ir papildomą susitarimą pripažino negaliojančiais.
O Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų pabaigoje paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį taikyti laikinosios apsaugos priemones „Liumeksiui“ dėl valstybinės žemės subnuomos ir patalpos nuomos sutarčių.
Teismuose „Liumeksio“ atstovai mėgino aiškinti, kad sustabdžius statybos darbus jie yra priversti mokėti papildomas pinigų sumas rangovams bei kitiems paslaugas teikiantiems asmenims.
Tačiau teismai pripažino, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra perteklinės.
Pastatus sunaikino gaisras
Veiklą greta Bernardinų sodo „Liumeksis“ vykdo nuo 1994 metų – čia anksčiau veikė jo iš savivaldybės nuomojama vasaros kavinė ir prekybos kioskas. Jie sudegė 2002 metais.
Po šešerių metų įmonė ir „Vilniaus parkai“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria sutarta suprojektuoti ir rekonstruoti pastatus.
2015-aisiais sutartis papildyta susitarimu, kuriuo nustatyta, kad po rekonstrukcijos savivaldybės įmonei atiteks 12 procentų objekto ploto, o likusi 88 procentų dalis – „Liumeksiui“.
Atitinkamai buvo padalytos ir valstybinio sklypo nuomos teisės. Iki tol bendrovė buvo pastatų nuomininkė iki 2100 metų ir sklypo subnuomininkė iki 2099 metų pabaigos.
Iškraustė vienintelį kulinarijos muziejų
Į panašią padėtį praėjusių metų pabaigoje pakliuvo ir verslininkas, restorano „Ida Basar“ vadovas Vaclovas Kontrauskas (nuotr.).
Savivaldybė nutarė aukcione parduoti pastatą Bokšto gatvėje, kurį prieš porą metų išnuomojo V.Kontrausko Kulinarinio paveldo muziejui.
Ankstesnė valdžia V.Kontrauskui dvidešimčiai metų 319 kvadratinių metrų patalpas buvo išnuomojusi už simbolinę kainą – 29 centus už kvadratinį metrą.
Tiesa, per trejus metus verslininkas į pastatą turėjo investuoti apie 580 tūkst. eurų ir sukurti Lietuvos kulinarinio paveldo muziejų. Šie pinigai dar nebuvo investuoti.
Paklaustas, kodėl pats nenori dalyvauti aukcione ir įsigyti pastato Bokšto gatvėje, V.Kontrauskas sakė įtariąs, kad vyksta nesąžiningas žaidimas.
Sutartyje nebuvo numatyta, kad savivaldybė gali kelti nuomos kainą. Todėl V.Kontrauskas atsisakė mokėti didesnę nuomą, nei buvo nurodyta sutartyje, ir iškėlė sąlygą: tegu jam grąžina 120 tūkst. eurų, kuriuos išleido pastatui remontuoti, bei 80 tūkst. eurų prisiimtų finansinių įsipareigojimų.
Tada V.Kontrauskas pažadėjo mokėti nuomos mokestį komercinėmis kainomis. Savivaldybė neprieštaravo ir nieko nesakiusi įtraukė šį pastatą į privatizuojamų objektų sąrašą. Mat nuomos sutartyje buvo sąlyga, kad ji nustoja galioti, jei pastatas privatizuojamas per aukcioną.
