Vartotojų teisių apsaugos tarnyba planuoja tirti, kodėl skiriasi tų pačių prekių ženklų maisto ir kitų produktų sudėtis Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Iki šiol ji tokių tyrimų neatliko.
Tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis sako, kad tyrimai parodytų, ar dėl skirtingos produktų sudėties nebuvo nesąžiningos konkurencijos. Anot jo, institucija kol kas nėra gavusi vartotojų skundų dėl skirtingos produktų sudėties.
„Nusiskundimų tikrai tokių neturėjome, o jeigu jie būtų, tyrimai būtų atliekami“, – specialioje Seimo komisijoje trečiadienį teigė pareigūnas.
Komisija aiškinasi, kodėl Lietuvos institucijos nesiaiškino, ar į rinką patenka skirtingos sudėties vienodų prekės ženklų produktai.
Teisingumo ministerijos Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė informavo, kad ministerija tokių tyrimų neinicijavo. Pasak jos, ES valstybėse juos atliko maisto saugos priežiūros, o ne vartotojų teisių gynimo tarnybos.
„Tyrimai buvo atliekami kai kuriose valstybėse tam tikru tikslu, kad paskatintų diskusijas ES lygmeniu, ar neturėtų būti priimti tam tikri teisės aktai, kad šioje srityje reikia papildomo teisinio reguliavimo“, – komisijos posėdyje kalbėjo ministerijos atstovė.
Maisto ir veterinarijos tarnyba neseniai nustatė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.
Pirmajame Seimo komisijos posėdyje praėjusią savaitę tarnybos direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas pripažino, kad nuo 2011 metų tarnyba nesėkmingai kvietė nevyriausybines vartotojų teisių organizacijas atlikti maisto produktų sudėties ir kainų tyrimus skirtingose ES šalyse.
Seimo komisija turėtų dirbti iki pavasario. Ji taip pat turėtų aiškintis, kodėl Lietuva produktų kokybės tyrimą atliko vėliau nei kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.
Gali nepripažinti išvados
Europos Sąjunga gali nepripažinti Maisto ir veterinarijos tarnybos išvados, jog Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų tų pačių prekės ženklų maisto produktų sudėtis skiriasi, teigia Teisingumo ministerijos atstovė.
Ministerijos Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė sako, kad dėl naudotos metodikos tarnybos išvadą galima tekti pripažinti tik preliminariu tyrimu, siekiant suvokti, jog Lietuvoje esama problemos įrodymų.
„Mes turime neatmesti galimybės, kad galbūt tyrimus reikės pakartoti arba įvertinti, ar sukurta vieninga Europos Komisijos metodologija atitiks tas nuostatas, pagal kurias atliktas mūsų tyrimas, kad verslas vėliau turėtų mažiau galimybių ginčyti mūsų metodologijos pagrįstumą“, - Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdyje trečiadienį sakė A. Giedraitytė.
Jos teigimu, EK iki kitų metų kovo turi nustatyti vieningą tokių tyrimų tvarką, o tai užkirstų kelią oficialiai pripažinti ir naudotis Lietuvos tarnybos tyrimo išvadomis.
A.Giedraitytės teigimu, ministerija tyrimo teisėtumo klausimo kol kas nesvarstė, nes jo rezultatus dar turi įvertinti Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Be to, anot jos, neaišku, kaip į tyrimo išvadas reaguos Vokietija, kur pirkti jam panaudoti produktai.
Pasak žemės ūkio viceministro Sauliaus Savickio, tarnyba buvo įpareigota savo veiksmus derinti su kolegomis Vokietijoje, tai tikriausiai nebuvo padaryta.
„Gausime iš Vokietijos notą ir būsime patenkinti“, - prognozavo konservatorius Kazys Starkevičius, paraginęs kuo greičiau apsispręsti dėl tyrimo legalumo, kad Lietuva „neapsijuoktų, pristatydama jo išvadas“.
Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas prieš savaitę aiškino, kad tarnyba tyrimo nelaiko oficialia kontrolės procedūra, jis į oficialias ataskaitas nėra įtrauktas.
Maisto ir veterinarijos tarnyba neseniai nustatė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi - skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.
Seimas įpareigojo komisiją iki 2018-ųjų pavasario išsiaiškinti, kodėl skiriasi maisto produktų su vienodais prekės ženklais sudėtis Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse ir kodėl Lietuva produktų kokybės tyrimą atliko vėliau nei kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.
