Kaip rašo „Nezavisimaja gazeta“, prieš šešerius metus Rusija Kiprui suteikė lengvatinę 2,5 mlrd. eurų paskolą – tuomet tai sudarė kiek daugiau nei dešimtadalį Kipro bendrojo vidaus produkto.
Po trejų metų Maskva pasiūlė Kiprui naujų lengvatų – penkeriems metams atidėjo paskolos grąžinimą ir beveik dusyk sumažino palūkanas.
Tuomet skelbta, kad Kipras išgyvena bankų krizę ir dosni Rusija privalo jam padėti.
Dabar Rusija susikeitė su Kipru vietomis. Rusija netenka pajamų užsienio valiutomis, ekonomika įstrigusi, biudžetą graužia deficitas, o Kipre – atvirkščiai: biudžete skylių nebėra, reitingai kyla, o ekonomika auga 3 ir daugiau procentų. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis į Kiprą ir toliau teka Rusijos pinigai ir, galima sakyti, nereikalaujama jų grąžinti.
Veikia mainų sistema
Europos Sąjunga tiesiai šviesiai Kiprą vadina Rusijos lengvatinio apmokestinimo zona. Tarp bankų investuotojų – daug rusų. Britų laikraščio „Financial Times“ duomenimis, indėlių suma, priklausanti Rusijos piliečiams, Kipro bankuose sudaro 8–35 mlrd. eurų.
Tarptautinės reitingų agentūros „Moody’s“ duomenimis, kai Kiprą stekeno finansų krizė, Rusijos korporacijos Kipro bankuose laikė beveik 19 mlrd. dolerių (16,3 mlrd. eurų). Dar 10 mlrd. eurų 2012 metais sudarė Rusijos bankų pinigai.
Dabar tokie duomenys slepiami nuo pašalinių akių, tačiau abi šalys sutarusios dalytis šia informacija. Kitaip tariant, didelių sumų savininkai su Kremliaus sutikimu gali naudotis Kipro teikiamais pranašumais lengvatinio apmokestinimo įmonėms. O sala mainais gali naudotis pigiomis Rusijos teikiamomis paslaugomis.
Pagal susitarimą Kipro skola į Rusijos biudžetą turėjo sugrįžti dar 2016-ųjų vasarą. Tačiau Dmitrijaus Medvedevo vyriausybė nutarė atsisakyti pirminių sąlygų ir geraširdiškai pasiūlė Kiprui grąžinti skolą iki 2021 metų pabaigos. Drauge Kiprui buvo sumažinti ir paskolos tvarkymo mokesčiai – nuo 4,5 iki 2,5 proc. metinių palūkanų.
Tapo turtuolių rojumi
Kipras – Rusijos turtuolių užsieninis rojus. Manoma, kad saloje gyvena apie 40 tūkst. rusų, tarp jų nemažai nelegalių migrantų.
Praėjusių metų pabaigoje Limasolio uoste prisišvartavo 143 metrų ilgio jachta, priklausanti Rusijos milijardieriui Andrejui Melničenkai. Tai pati didžiausia burinė jachta pasaulyje.
45-erių A.Melničenkai priklauso 90 procentų bendrovės „EuroChem“ akcijų, taip pat po 92,2 proc. Sibiro akmens anglių energetikos ir Sibiro energetikos kompanijų akcijų. Šio ruso turtas vertinamas 12 mlrd. eurų.
Dažnai Kipre atostogauja ir šios šalies pilietybę turintis Rusijos milijardierius Dmitrijus Rybolovlevas.
Dar vienas itin turtingas Kipro gyventojas – Rusijos verslininkas Aleksandras Svetakovas, kuriam priklauso įmonių grupė „Absolut“.
Rusiškame „Forbes“ sąraše jis užima 33 vietą, jo turto vertė – 2,6 mlrd. dolerių. A.Svetakovas netgi paaukojo 8,2 mln. eurų technologijų universiteto Limasolyje statyboms.
Stiprins draugystę
Neseniai Kremliuje susitikęs su Kipro prezidentu Niku Anastasiadžiu Vladimiras Putinas pareiškė, kad bendromis pastangomis per pastaruosius aštuonis mėnesius tarpusavio prekyba išaugo 36 procentais, nors Rusijos ekonominiai ryšiai su kitomis Europos šalimis dėl sankcijų smarkiai trūkinėja.
„Su Kipru mes susitarėme dėl bendradarbiavimo energetikos, inovacijų, medicinos ir farmacijos srityse, taip pat dėl galimybių tiekti iš Rusijos aviacijos ir laivų įrangą“, – kalbėjo prezidentas V.Putinas.
