Europos Komisija (EK), įvertinusi vykdomą atsakingą fiskalinę politiką, Lietuvai projektuoja vieną sparčiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) ir didesnį, nei prognozuota šių metų pavasarį, ekonomikos augimą. EK nuomone, 2017 m. mūsų šalies ekonomika augs 3,8 proc. BVP, 2018 m. – 2,9 proc. BVP.
„Palankus Europos Komisijos vertinimas – žinia mums, kad šalies finansai valdomi teisinga linkme. Tai sako, kad Vyriausybės pasirinkta kryptis padės mažinti skurdą, didinti saugumą, skatinti investicijas, o vykdoma atsakinga fiskalinė politika – užtikrins tvarų šalies gerovės augimą“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Be to, pasak jo, šiuo metu svarbu ne tik išlaikyti sveiką šalies ekonomikos augimą, bet ir visomis įmanomomis fiskalinėmis priemonėmis išvengti ekonomikos perkaitimo. Dėl šios priežasties perteklinę kitų metų pajamų dalį būtina atidėti į rezervą.
Europos Komisijos vertinimu, Lietuva prognozuojamu laikotarpiu (2017–2019 m.) išlaikys biudžeto perteklių. Komisijos manymu, prognozuojami viešųjų finansų rodikliai bus dar geresni, jei Vyriausybė per daug neišlaidaus.
Europos Komisijos vertinimu, infliacija Lietuvoje 2017 m. sieks 3,8 proc., o 2018 m. sumažės iki 2,9 proc. Be to, numatoma, kad nedarbas šalyje ir toliau mažės – nuo 7,3 proc. šiemet iki 6,8 proc. 2018 m.
2017 m. spartų Lietuvos ekonomikos augimą lėmė augančios investicijos ir didėjančios eksporto apimtys, kurioms įtaką darė pagerėjusios pagrindinių Lietuvos rinkų eksporto raidos perspektyvos.
Viešieji finansai 2017 m. turėtų pasiekti balansą ir tikimasi, jog prognozuojamu laikotarpiu išliks pertekliniai. 2017 m. infliacija turėtų siekti 3,8 proc. prieš sulėtėdama iki 2,9 proc. 2018 m. ir 2,5 proc. 2019 m. 2017 m. infliacijos augimą lėmė tokie veiksniai kaip padidėję akcizų mokesčiai ir ūgtelėjusios naftos kainos.
Pagal šiandien paskelbtą rudens ekonominę prognozę, Europos Komisija tikisi, kad šiais metais euro zonos ekonomikos augimas bus sparčiausias per pastarąjį dešimtmetį – prognozuojama, kad realusis BVP augs 2,2 proc. Šis rodiklis yra gerokai didesnis, negu tikėtasi pavasarį (1,7 proc.).
Numatoma, kad lūkesčius pranoks ir visos ES ekonomika – jos augimas šiemet sudarys 2,3 proc. (palyginti su 1,9 proc. pavasario prognoze). Prognozuojama, kad tiek euro zonos, tiek ES ekonomika toliau augs 2,1 proc. 2018 m. ir 1,9 proc. 2019 m. (pagal pavasario prognozę – 2018 m. 1,8 proc. euro zonoje, 1,9 proc. ES).
Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams, taip pat atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą, Valdis Dombrovskis sakė: „Apskritai ES ekonomikos rodikliai yra geri. Ekonomika stabiliai auga, kuriamos darbo vietos, didėja investicijos, o valdžios sektoriaus deficitas ir skola palaipsniui mažėja.
Taip pat yra požymių, kad vėl prasideda realiųjų pajamų konvergencijos procesas. Tačiau tarp valstybių narių esama didelių skirtumų – kai kuriose darbo rinka tebėra labai silpna.
Turime toliau griežtai laikytis politikos, kuria siekiama tvaraus ir įtraukaus augimo. Todėl turime vykdyti makroekonominę politiką, kuria siekiama stabilumo, ir reformas, kuriomis didinamas produktyvumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, ir užtikrinama, kad augimo teikiama nauda pasiektų visą visuomenę.“
