35 metų ukrainietis Denisas Kučerenka Lietuvoje dirba jau metus. Jis – statybos darbų vadovas. Į mūsų šalį šis vyras atvyko su savo surinkta brigada – dvidešimčia statybininkų.
Per pastaruosius dvejus metus gyventi ir dirbti Lietuvoje leista apie 12 tūkstančių ukrainiečių.
Kaip sakė jų įdarbinimu užsiimančių įmonių atstovai, tarp priežasčių vykti dirbti pas mus yra ir tai, kad Lietuva palaiko Ukrainą, kovojančią su Rusijos agresija.
Nejunta kalbos barjero
D.Kučerenka, dirbęs ir Lenkijoje, ir Čekijoje, pirmenybę šį kartą teikė Lietuvai ir dėl to, kad pas mus, kaip ir Latvijoje, galima susikalbėti rusiškai. Tiesa, jis jau šiek tiek pramoko lietuviškai.
„Aš pats kalbu ir angliškai, man lengva mokytis kalbų, tačiau mano kolegoms dažnai lengviau kalbėti rusiškai, o Lietuvoje, Latvijoje, skirtingai nei Lenkijoje, tai kur kas paprasčiau.
Žinau, kad jauni lietuviai nemoka rusiškai, bet jie juk, kaip ir mes, išvykę į užsienį dirbti statybose. Tik lietuviai dirba Anglijoje, Norvegijoje“, – kalbėjo šiuo metu Kaune brigadai vadovaujantis ukrainietis.
Algos kyla ir Ukrainoje
Į Lietuvą D.Kučerenką su bendradarbiais atviliojo ir atlyginimas. Kaip pasakojo ukrainietis, pernai ir užpernai Lenkijoje atlyginimas siekė 600–700 eurų, o Lietuvoje – 1000–1200 eurų.
Tad aiški priežastis, kodėl iš šių dviejų šalių statybininkams patrauklesnė pasirodė mūsiškė.
Tiesa, šiais metais padėtis pasikeitusi: lenkai, pajutę darbo jėgos stygių, statybininkams jau moka tiek pat, kiek ir lietuviai.
„Lietuvoje dirbsiu, kol bus darbo ir kol bus naudinga. Visi juk norime gyventi ten, iš kur esame. Be to, ir Ukrainoje statybų sektoriuje pradėjo kilti algos. Dabar jos siekia 700, net 800 eurų.
Daugeliui tai gali būti argumentas niekur nebevažiuoti. Žinoma, jei Ukrainoje atlyginimai dar kils, galbūt ir Lietuvoje užsakovai daugiau mokės, antraip vėl katastrofiškai trūks statybininkų“, – svarstė D.Kučerenka.
Vykti uždarbiauti į Estiją jis net nesvarstė – algos ten didesnės, bet brangesnis pragyvenimas, didesni mokesčiai.
Lietuvos darbdaviai ir įdarbinimo agentūros negaili pagyrų ukrainiečiams, bet D.Kučerenka neskuba mėgautis šlove: „Visur visokių žmonių yra, tarp ukrainiečių ir lietuvių – taip pat. Tačiau mes tikrai stengiamės.“
Pažymų reikia nemažai
Bendros Ukrainos ir Lietuvos įmonės „Nautilus LT“, ketverius metus užsiimančios ukrainiečių įdarbinimu, vadovas Vytautas Babušis sakė, kad mūsiškių darbdavių rankos į ukrainiečius itin noriai tiesiasi pastaruosius dvejus metus.
„Iš pradžių lietuviai dar atsargiai žiūrėjo į atvykėlius, o paskui padėtis pasikeitė.
Dabar jau juntamas pakilimas, poreikis tikrai didelis“, – pasakojo V.Babušis.
Lietuvoje stinga daugelio sričių specialistų – virėjų, statybininkų, tolimųjų reisų vairuotojų, baldininkų. Itin paklausūs elektrikai.
Ukrainiečiai Lietuvoje dirba ir operatoriais gamybos sektoriuje.
„Tačiau nėra lengva atsivežti ukrainiečių.
Kartą per mėnesį Ukrainoje organizuojame darbo muges, į jas vyksta Lietuvos darbdaviai, sukviečiame vietos darbininkus. Tenka atlaikyti didelę konkurenciją – darbo jėgos trokšta ir Lenkija, Čekija, Kroatija, netgi Rusija.
Atlyginimai visose šiose šalyse gal ir panašūs, tačiau Lietuvoje ilgiau užtrunka įdarbinimo procesas.
Lenkijoje tai galima padaryti per dvi savaites, o čia dokumentams tvarkyti prireikia ir dviejų mėnesių. Nors Darbo birža tikrai labai stengiasi padėti, vis tiek reikia daug pažymų, ilgai viskas užtrunka“, – kalbėjo „Nautilus LT“ vadovas.
Tiesa, Darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė teigė, kad nuo šių metų įdarbinti užsieniečius tapo lengviau, nes įsigaliojo šią tvarką reguliuojančio įstatymo pataisos. Atsirado daugiau atvejų, kai iš užsieniečių nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti.
„Tačiau užsieniečių, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą, darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio šalies gyventojo.
Jeigu tokio darbuotojo nėra, šių užsieniečių atlyginimas negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį darbo užmokestį pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį“, – sakė M.Jankauskienė.
Užsiminė ir apie kinus
Pasak V.Babušio, ukrainiečiai mėgsta Lietuvą dėl mūsų politinio palaikymo jų šaliai, o ir lietuviai darbdaviai jų neapgaudinėja, kaip nutinka, tarkime, Lenkijoje.
„Lietuviai sudaro jiems geras sąlygas – moka tiek pat, kiek ir saviems darbininkams. Svarbi ir kalba.
Ukrainiečiai kalba rusiškai, o ir pas mus tie, kuriems per 40 metų, moka rusiškai. Be to, dalis ukrainiečių kalba angliškai“, – sakė įdarbinimo specialistas.
Kaip rodo „Nautilus LT“ statistika, į Lietuvą atvyksta įvairaus amžiaus ukrainiečiai, tačiau daugiausia – 35-45 metų žmonės, kurie nori užsidirbti ir sugrįžti į tėvynę.
V.Babušis spėjo, jog ateityje Lietuvos darbo rinkoje padaugės kitų tautų atstovų, tarkim, kinų, filipiniečių, nepaliečių.
Jau dabar įmonių vadovai prašo įdarbinimo agentūrų rūpintis ir jų įdarbinimu.
„Žinoma, yra kultūrinių skirtumų, bet, manau, neišvengiamai teks vežtis iš ten žmones. Darbdaviai sako, kad jiems stinga 30 proc. darbuotojų“, – aiškino įdarbinimo agentūros vadovas.
Bėdos tik aštrės
Kaip prognozuoja Lietuvos bankas, artimiausiais metais darbingo amžiaus gyventojų mūsų šalyje sparčiai mažės.
Tai lems keletas veiksnių: didelis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, darbingo amžiaus gyventojų mirtingumas, nemaža emigracija ir tai, kad vis mažiau jaunimo papildys ir vis daugiau vyresnių gyventojų paliks darbingo amžiaus gyventojų grupę.
„Pastarasis veiksnys yra naujas, nes anksčiau papildančių būdavo daugiau nei paliekančių“, – sakė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis.
Jis spėjo, kad, sunkėjant naujų darbuotojų paieškoms, įmonės veikiausiai stengsis vyresnius darbuotojus išlaikyti ilgiau.
Lietuvos banko duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį darbo jėgos mažėjo gana sparčiai – 1,1 proc. per metus.
„Įmonėms vis sunkiau surasti darbuotojų.
Tiesa, jų trūkumas ne visur vienodas, pavyzdžiui, didžiausiose – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – apskrityse jis didesnis nei mažesnėse“, – aiškino T.Šiaudvytis.
Pasak ekonomisto, verta svarstyti apie lengvesnį įdarbinimą tų profesijų imigrantų, kurių darbuotojų trūksta labiausiai, taip pat skatinti šiuo metu nesančius darbo rinkoje gyventojus į ją įsitraukti. „Galiausiai darbuotojų trūkumą sušvelnintų ir investicijos į našumo didinimą“, – kalbėjo T.Šiaudvytis.
Gretos vis gausėja
Į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams gali būti išduodamos arba nacionalinės vizos, arba leidimai laikinai gyventi.
Trečiųjų šalių piliečiams leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu nuo 2015 metų iki 2017 m. lapkričio 7 d. buvo išduota 20 273 (2015 m. – 5028, 2016 m. – 6615, 2017 m. iki lapkričio 7 d. – 8630). 2016 m. išduota 11 512, o šįmet iki lapkričio 7 d. – 18 908 nacionalinės vizos. Dauguma šių dokumentų išduota Ukrainos piliečiams.
Lietuvos darbo birža 2017 m. I–III ketvirčiais leido beveik 4,4 tūkst. užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių) atvykti ir dirbti Lietuvoje.
Daugiausia leidimų užsieniečiams buvo išduota dirbti paslaugų (56 proc.), statybos (33 proc.), pramonės (9 proc.) ir žemės ūkio sektoriuose (2 proc.). Užsieniečiai atvyko iš 49 šalių.
Daugiausia užsieniečių šiemet atvyko iš Ukrainos – 2561, Baltarusijos – 1005, Kinijos – 143, Moldovos Respublikos – 139, Rusijos Federacijos – 105, Indijos – 93, Nepalo – 91, Gruzijos – 28 ir kitų šalių.
Lietuvoje šiemet įdarbinti 1346 tarptautinių krovinių gabenimo transporto priemonių vairuotojai iš užsienio, 365 mūrininkai, 272 betonuotojai, 261 suvirintojas, 188 restorano virėjai, 120 virėjų, 114 tinkuotojų, 88 plytelių klojėjai, 79 staliai, 77 elektrikai, 71 mėsos išpjaustytojas ir t.t.