Beveik prieš dešimt metų Sankt Peterburgo pašonėje buvo pastatytas didelis Ust Lugos uostas, kuriame kasmet daugėja krovinių. Rusija nelabai stengėsi nuslėpti, kad ketina perimti užsakymus iš nepaklusnių Baltijos valstybių uostų.
Propagandinė šios šalies žiniasklaida nuolat stengdavosi išpūsti, kad Lietuvos, Latvijos ar Estijos ekonomika nemaža dalimi auga dėl didelio rusiškų krovinių srauto.
Griežtas Kremliaus tonas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nekart viešai yra sakęs, kad per svetimus Baltijos jūros uostus į pasaulį gabenamos rusiškos žaliavos ir produkcijos krova neturinti pildyti šiai valstybei priešiškumo neslepiančių šalių biudžetų.
Iki šiol Baltijos šalių uostais besinaudojantys rusų eksportuotojai yra verčiami savo krovinius nukreipti į Rusijos šiaurės vakarinėje dalyje esančius uostus.
Kad gerokai toliau savo krovinius turinčios gabenti įmonės nepatirtų nuostolių, Rusijos geležinkelio kompanija joms suteikia tarifų lengvatas.
Kalbėdamas apie tranzitinių krovinių gabenimą šiemet V.Putinas dar labiau sugriežtino toną ir pareiškė, kad Baltijos šalių uostus turi aplenkti ir iš kitų valstybių gabenama produkcija, jei jai gaminti naudojama iš Rusijos importuojama žaliava.
Šie žodžiai buvo taikomi Baltarusijos naftos perdirbimo įmonėms, kurių eksportuojami naftos produktai yra gaminami iš Rusijos naftos.
Rusiškų krovinių – mažai
Bet Rusijos siekis visus savo krovinius nukreipti tik per savo uostus Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui daro itin menką įtaką. Mat vos Maskvai paskelbus apie savo užmojus statyti didžiausią visoje rytinėje Baltijos jūros dalyje Ust Lugos uostą Klaipėdoje dirbančios jūrų krovos kompanijos tokį scenarijų numatė ir iš anksto pradėjo ieškoti įvairesnių krovinių tiekėjų iš kitų šalių.
Todėl rusiškojo tranzito dalies mažėjimas Klaipėdos uostui nedarė didesnės įtakos.
2000 metais mūsų šalies uoste buvo perkrauta 6,7 mln. tonų rusiškų krovinių. Prieš 6 metus jie dar sudarė iki 12 proc. visos uosto krovos.
Tačiau jau pernai rusiškų krovinių Klaipėdos uoste buvo likę vos daugiau nei milijonas tonų – 2,7 proc. visos krovos, kuri pastaraisiais metais nuolatos augo ir 2016 metais pasiekė rekordinį 40,1 mln. tonų kiekį.
Kaimynai jau kenčia
Užtat Ust Lugos uoste milžiniškais tempais didėjanti krova gerokai sumažino krovinių srautus Latvijos ir Estijos uostuose, kuriuose prekės ar žaliavos iš Rusijos iki šiol sudaro didžiąją krovos dalį.
Per pastaruosius 3 metus Ust Lugoje krova padidėjo nuo 73,8 iki 93,3 mln. tonų per metus. Per tą patį laikotarpį daugiau nei 10 mln. tonų krovinių padaugėjo ir Primorsko uoste, kuriame pernai perkrauta 64,4 mln. tonų.
Tuo metu Talino uoste krova sumažėjo nuo 28,3 iki 20,1 mln. tonų, Rygos uoste – nuo 41 iki 37,1 mln. tonų.
Ypač įspūdingai mažėja krova Ventspilio uoste, kuris labiau skirtas perkrauti naftos produktus. 2012 metais jame buvo perkrauta 30,3 mln. tonų krovinių, o pernai – tik 18,8 mln. tonų.
Latvijos uostuose rusiški kroviniai iki šiol sudaro 77 proc., o Estijos uostuose – 72 proc. visos krovos.
Prireiks daugelio metų
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vidmanto Dambrausko tvirtinimu, Rusijos planai sustabdyti savo krovinius į Baltijos šalių uostus nėra taip lengvai įgyvendinami.
„Kad kita kryptimi būtų galima pasukti milžiniškus krovinių srautus, prireiks ne vienų metų.
Dabar Rusija tam paprasčiausiai pritrūktų vagonų, nes jų prireiktų dvigubai daugiau.
Be to, Baltijos jūros šiaurinėje dalyje esantys Rusijos uostai yra užšąlantys, tad visiškai atsisakyti Klaipėdos ir Latvijos uostų ši valstybė netgi negalėtų“, – teigė asociacijos prezidentas.
Dėl trąšų – ramybė
Baltarusiškas trąšas kraunančiam Birių krovinių terminalui (BKT) vadovaujantis V.Dambrauskas nesibaimino ir dėl Rusijos ketinimų uždrausti kitų šalių produkcijos krovą, jei jai gaminti naudojamos rusiškos žaliavos.
„Mūsų įmonėje kraunamos trąšos gaminamos iš Baltarusijoje išgaunamos žaliavos, todėl Rusija baltarusiškų trąšų krovai jokios įtakos negali padaryti“, – teigė V.Dambrauskas.
Šiuo metu Klaipėdos jūrų uoste baltarusiški kroviniai siekia per 30 proc. visos krovos.
Daugiau nei pusę baltarusiškų krovinių sudaro BKT kraunamos trąšos.
