Tik pagalvojusi apie vieną dalyką Baltijos tigre vadinta Lietuva jau drebina kinkas

Jei po Nepriklausomybės atgavimo sparčiai besivystančios Baltijos šalys buvo vadinamos Baltijos tigrais, šiandien lietuviai aršių žvėrių nebeprimena – naujų verslų kuriama mažiau, o jau įsitvirtinę verslininkai plėtrą planuoja atsargiau. 

Vis mažiau lietuvių ryžtasi nuosavo verlso įkūrimui <br>M.Patašiaus nuotr.
Vis mažiau lietuvių ryžtasi nuosavo verlso įkūrimui <br>M.Patašiaus nuotr.
Vis mažiau lietuvių ryžtasi nuosavo verlso įkūrimui <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vis mažiau lietuvių ryžtasi nuosavo verlso įkūrimui <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vis mažiau lietuvių ryžtasi nuosavo verlso įkūrimui <br>T.Bauro nuotr.
Vis mažiau lietuvių ryžtasi nuosavo verlso įkūrimui <br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 15, 2017, 3:10 PM, atnaujinta Nov 20, 2017, 2:26 PM

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – tai dalykai, tikrai nepadedantys mūsų šalies verslininkams. Dėl to norinčių kurti savo verslą mažėja, o net apie tai svajojantys veiksmų imasi retai.

„Šis skirtumas tarp norų ir veiksmų yra rimtas signalas Lietuvos ekonomikos ir verslo politikai, kuris rodo efektyvios paramos verslui trūkumą, nepakankamus žmonių verslumo gebėjimus, o taip pat ir kultūrines bei socialines problemas“, - įsitikinusi Verslumo ekspertė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto docentė Austė Kiškienė.

Kažkas atsitiko

„Verslios Lietuvos“ paslaugų ir gaminių kontaktinio centro vadovo Gyčio Morkūno teigimu, šiandien Lietuvoje įkuriama vis mažiau naujų verslų. 

Eksporto rodikliai, nors ir auga, labiau yra veikiami kylančių kainų – eksportuoti tik pradedančių įmonių nėra daug. Nors galimybės verslui skolintis išlieka puikios, bendras verslo paskolų profilis nebeauga. 

Nedarbo lygis gana aukštas – apie 8 proc. - bet dirbančiųjų skaičius Lietuvoje nebedidėja. Nemažai žmonių, suvilioti sparčiai kylančių atlyginimų, nuosavo verslo idėjas iškeičia į samdomą darbą. 

„Tai yra dalykai, dėl kurių žmonės turėtų sunerimti, o viešasis sektorius – pradėti imtis kažkokių veiksmų“, - Amerikos prekybos rūmų organizuotoje diskusijoje kalbėjo „Verslios Lietuvos" atstovas. 

Advokatų kontoros „TSG Baltics“ vadovaujančioji partnerė Lietuvoje Eugenija Sutkienė taip pat pripažino, kad situacija Lietuvoje nėra puiki: „Tai, kad pradėjome stagnuoti, šiek tiek neramina. Mūsų šalies ekonomikos augimas iki šiol buvo gana greitais, net buvome vadinami Baltijos tigrais, o dabar viskas kitaip“.

Verslas nebedomina?

„Rinkoje trūksta naujo kraujo“, - kalbėjo E.Sutkienė.

Austė Kiškienė pasakojo, kad anksčiau studentų paklaususi, kas jų nori ateityje turėti savo verslą, sulaukdavo rankų miško, o šiandien to nori mažiau jaunuolių. Ir net tarp galvojančių apie nuosavą verslą, realių veiksmų šioje srityje imasi nedaugelis. 

„Pagal tai kiek žmonių nori turėti savo verslus ir tai, kiek jų iš tikro dirba sau, tai lietuviai labiau yra svajotojai, o ne verslininkai“, - kalbėjo G.Morkūnas. 

A.Kiškienės teigimu, didžiausia lietuvių baimė – bankrutuoti. Remiantis pasaulinio verslumo tyrimo AGER duomenimis, 64 proc. lietuvių įvardija nesėkmės baimę kaip pagrindinę kliūtį, imantis verslo. 

„Lietuvoje kol kas nesame tolerantiški rizikai ir nesėkmei. Žmonėms dažnai atrodo, kad bankrotas ar verslo nesėkmė yra „nuosprendis” visam gyvenimui“, - kalbėjo A.Kiškienė.

Nepadeda ir valstybės požiūris į verslą. Nors tyrimai rodo, kad bendras požiūris į verslumą Lietuvoje yra itin pozityvus, tačiau didelė dalis lietuvių mano, kad aplinka, kurioje jie gyvena, yra nedraugiška verslumui. 

„Praktiškai visi verslumo tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų sąmonėje „aš“ ir visuomenė yra atskiros, netgi priešingos sąvokos. Tokią situaciją gali sąlygoti prasta ekonominė padėtis, maži atlyginimai, bendras nepasitenkinimas visuomene, kultūra, politiniu elitu ir valstybe bendrai“, – teigė A. Kiškienė. 

Verslumui Lietuvoje trukdo ir neišnaudotas potencialas, ypač – moterų ir vyresniosios kartos. Remiantis tyrimu, tik 47 proc. Lietuvos moterų gali įsivaizduoti save, kuriančias verslą – 10 proc. mažiau už vyrus.
 
Mažiau savo jėgomis pasitiki ir vyresnio amžiaus žmonės – 77 proc. jų nusiteikę pozityviai verslumo atžvilgiu, kai jaunimo čia – 90 proc.

Ką daryti?

Svajojantiems apie savo verslą, ekspertai pataria vieną dalyką – nebijoti ir daryti, o taip pat nepamiršti savo kūrybinio potencialo.

Personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partnerio Andriaus Franco teigimu, artėja ketvirtoji pramonės revoliucija, po kurios dirbančių žmonių reikės vis mažiau, dėl to svarbu mąstyti apie tai, kaip perorientuoti žmones, kurių darbus atims mašinos. 

„Ateityje kūrybiškumas bus pagrindinis dalykas, reikalingas ieškant darbo. O ką darome mes? Mes kūrybiškumą žudome dar mokyklos suole. Turime mokyti žmones kurti ir nebijoti – tėvai, nežudykite savo vaikų potencialo versdami juos rinktis universitetą iš karto po mokyklos. Tegul keliauja į Kiniją, tegul keliauja į Indiją ar eina į kariuomenę – leiskite jiems kaupti patirtį“, - patarimus dalino jis.

A.Francas ragino drąsiai imtis naujos veiklos: „Matau daug žmonių, kurie eina į visokiausius seminarus ir mokosi, mokosi, mokosi. Bet patarimą jiems galiu duoti tik vieną – pradėkite daryti, kitaip tie mokslai nebus nieko verti“. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.