Jį turistai galės aplankyti savarankiškai ir taip pažinti ne tik jau šimto metų Vilniaus turgaus istoriją, bet ir leistis į kulinarinę kelionę. Lrytas.lt žurnalistai turėjo puikią progą patys pirmieji išbandyti naująjį maršrutą.
Papasakojo apie garsiausią sukčiuvienę
Su mūsų turo po Halę gide Orinta Labutyte ir dar būreliu kitų gidų susitinkame popiet prie pagrindinių turgaus laiptų. Kol laukiame vėluojančių, gidė prasitaria, kad Halę paversti turistams patraukliu objektu buvo bandyta jau prieš trejetą metų, bet tąkart nepavyko ir pažymi, kad per tiek laiko Halės turgus tapo nebeatpažįstamas ir kardinaliai pasikeitė, todėl dabar planas tikrai išdegs.
Kai visi susirenka, gidė papasakoja, kad Halės turgaus statyba buvo inicijuota dar 1904-aisiais, o 1906-ais pabaigtas statyti pagrindinis turgaus pastatas. Šio pastato autorius – Vaclovas Michnevičius, garsus žemaičių plento statytojas. Pasak gidės, kai pastatas buvo baigtas, tuo metu Halės turgus buvo moderniausias statinys tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje, nes jame buvo pagalvota apie viską: elektros tiekimą, šildymą, vėdinimą ir vandentiekį.
Tuomet Halės turguje sekmadieniais daugiausia karaliavo žydai. „Jei žydų buvo 118 prekeivių, tai krikščionių buvo vos 18“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad krikščionys nebuvo nuskriausti ir pasiėmė savo dalį, mat žydai negalėjo prekiauti kiauliena.
„Pats turgaus pavadinimas – Halė – prigijo tik 1916-aisiais, nes 1915-aisiais vokiečiai okupavo Vilnių. Būtent dėl vokiškos tvarkos šis turgus ir pradėtas vadinti „mart Hale“, – pasakojo O. Labutytė.
Ji atskleidė ir tai, kad jau tais laikais turguje siautė sukčiai, kurie prisigalvodavo įvairiausių būdų, kaip apgauti turgaus prekeivius. Tiesa, kaip sakė gidė, tokių yra ir dabar, o viena žymiausių – ponia Vladislova, buvusi rusų kalbos mokytoja. „Ji valstybei dabar yra skolinga apie 400 tūkst. eurų, kurios susikaupė dėl gautų baudų už alkoholio ir tabako kontrabandą“, – aiškino O.Labutytė.
Tituluoja sulčių karaliene
Tik įėję vidun iškart pasukame į kairę ir ten sutinkame už prekystalio stovinčią Jeleną. Moteris – tikra žvaigždė Halės turguje, mat spaudžia ir maišo pačias skaniausias ir sveikiausias sultis iš vaisių ir įvairiausių žolelių. Tik mums priėjus Jelena jau vardina, kokių kokteilių visiems pritaisė: „Čia su ananasais, obuoliais, citrinomis ir apelsinais – jie gerina imunitetą“, – vardina ji.
Jelena prasitaria, kad Halės turguje sultis spaudžia jau 11 metų, o jos klientai dažnai būna ir turistai, kurie ją jau puikiai pažįsta.
„Užsieniečiai dažniausiai prašo saldžių kokteilių, maišome bananus su apelsinu“, – apie turistų pamėgtus kokteilius sakė ji, o šalia stovėjusi gidė prasitarė, kad apie Jeleną ir jos spaudžiamas sultis rašo net Japonijos spauda.
Šiuo metu populiariausios sultys – nuo peršalimo: „Su imbieru, su želmenimis, bet morkų – burokėlių Lietuvoje yra perkamiausios. Tai tikras lietuviškas hitas“, – juokiasi Jelena.
Moteris dažnai atėjusiems klientams sulčių kokteilius parenka ir pagal tam tikrus negalavimus ar turimas ligas: „Ką išrašau, tą žmonės ir geria. Jie manimi pasitiki“, – sakė ji.
Turguje – ir beigeliai
Kita mūsų stotelė – beigeliai. Gidė vedasi arčiau Halės turguje įrengtos kavinukės „Beigelistai“ ir papasakoja apie atgal į Lietuvą grąžintą maistą – beigelius.
„Beigeliai – tai traški bandelė, kuri prieš ją kepant yra plikoma“, – iškart paaiškina ji ir informuoja, kad jie buvo pradėti kepti dar Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) teritorijoje maždaug 16-ame amžiuje.
Tiesa, O.Labutytė patikina, kad kone visi turistai žino kas tai per skanėstas, tačiau niekada nebuvo pagalvoję, kad jie pradėti kepti būtent čia – LDK.
Halės turguje esančios krautuvėlės įkūrėja Nomeda šią idėją gaminti beigelius į Lietuvą parsivežė iš Niujorko. Pasak gidės, per savaitgalį parduodami keli šimtai beigelių, kurie gali būti įvairiausių skonių: nuo desertinių su medumi ir riešutų sviestu iki beigelių su lašiša ar kiauliena.
Lietuva, ne tik cepelinų kraštas?
Įeiname ir į nedidelę krautuvėlę pavadinimu „Roots“, už kurios prekystalio stovi dvi moterys – Redita ir jos mama Lolita. Moterys čia prekiauja sūriu, medumi, midumi ir vynu, o visi produktai – griežtai tik lietuviški.
„Pat mėgau natūralius ir kokybiškus gaminius, kuriuos buvo galima rasti ne vienoje vietoje, todėl taip ir gimė idėja – surinkti visus gaminius ir pasiūlyti juos vienoje krautuvėje“, – apie verslo pradžią pasakojo Redita.
Moteris pasakojo, kad jos krautuvėje galima rasti įvairiausių ir įdomiausių produktų: pienių midaus, kadagių vyno, kastinio, sausainius su rožiniu pipiru, medaus su vaisiais ir panašiai.
Šiuo metu krautuvei produkciją tiekia 10 ūkininkų, kurie dirba su pieno produktais, midininkai ir galybė vyndarių, kurių skaičiaus pati Redita įvardinti nė negalėjo.
„Tai nėra produkcija kiekvienam, tačiau mes orientuojamės į įdomesnius, gurmaniškus gaminius. Norime, kad Lietuva būtų ne tik cepelinų kraštas“, – sakė parduotuvės savininkė ir užsiminė, kad parduoda vieną vyno rūšį, kurį vyndarys sukūrė savo žmonai ir net pavadino jos vardu.
Jos teigimu, lietuvišką midų ypač pamėgo ir į krautuvę užsukantys turistai.
„Užsieniečiams midūs labai patinka, jie labai populiarūs“, – sakė Redita. Kaip užsiminė kita kartu buvusi gidė, kartą viena turistų grupė prašė juos į Halės turgų nuvežti tam, kad šie galėtų įsigyti midaus.
„Ir patikėkite, jie perka ne po vieną butelį ir vežasi midų lauktuvėms“, – sakė krautuvės savininkė.
Išsiskiria asortimentu
Galiausiai turistinę kelionę po Halės turgų pabaigiame pas poną Valerą, kuris prekiauja rūkytais ir sūdytais mėsos gaminiais. Jie ypatingi tuo, kad Valeras taip tęsia savo žmonos giminės tradiciją, o pas jį ant prekystalio galima rasti net rūkytą kiaulės liežuvį.
„Kiekvieną rytą važiuoju prieš darbą į cechą, pasiimu produkciją ir šviežią atsivežu į turgų prekybai“, – pasakojo pardavėjas, pasigyręs, kad kituose krautuvėse mes kai kurių mėsos gaminių mes net nepamatysime.
„Dauguma nenori žaisti, nes gerai pagaminti reikia kantrybės ir ilgai laukti. Pavyzdžiui, vieną kartą su žmona dviese ruošėme karką, tai sakiau, kad ją pardavinėsiu ne po 9 eurus, o po 18-iką. Kai pats pabandai, pamatai, kiek darbo reikia įdėti, kad gerai pavyktų“, – aiškino Valera.
Šį maršrutą turistams sukūrė Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.
