Lietuvos banko metinėje NT konferencijoje A. Avulis pasidalino savo įžvalgomis apie tendencijas Vilniaus būsto rinkoje ir atskleidė, kodėl iš tikro kyla nekilnojamojo turto kainos. Pasirodo, realybė čia neretai prasilenkia su statistikos duomenimis.
Rinka klesti
Nekilnojamojo turto rinka Vilniuje klesti. Kalbant apie naujus projektus sostinėje, metų pradžioje mieste tokių buvo 74, metų pabaigoje 84, o jų viduryje – dar daugiau. Tiesa, ne visi nauji projektai sėkmingi – tokių Vilniaus mieste apie trečdalį.
„Nors investicijos į NT yra labai populiarios ir daugeliui atrodo, kad nėra čia ką veikti, skaičiai rodo, kad norint būti sėkmingu reikia pakankamo profesionalumo“, - sakė A.Avulis.
Auga ir butus nuomojančių žmonių skaičius. „Žinau, kad kai kurie su tuo nesutiks, bet man atrodo, kad tai protinga investicija“, - kalbėjo „Hanner“ vadovas.
Jis pasidalino įspūdingais skaičiais – Lietuvos bankas suskaičiavo, kad šalies gyventojai bankuose turi 11,5 milijardo eurų indėlių, kai įmonių pinigų čia – perpus mažiau.
„Septynis kartus turėjau patikrinti šiuos skaičius, kad jais patikėčiau. Dar įdomiau tai, kad 2015 metais gyventojų indėlių buvo tik 5 milijardai, taigi per du metus jų padidėjo pusantro karto“, - sakė A.Avulis.
Nuo 2015 metų infliacija šalyje siekė 5 proc. ir A.Avulis pasiūlė atlikti paprastą skaičiavimą: „Tai reiškia, kad gyventojai, pinigus laikantys bankuose, prarado apie 500 milijonų eurų. Tai užmušantys skaičiai. 2016 metais žmonės pradėjo investuoti į NT ir tai buvo racionalus sprendimas – kitaip jie būtų praradę dar daugiau“, - sakė verslininkas.
Kitokios tendencijos
„Hanner“ vadovas pasakojo, kad šiuo metu Vilniaus NT rinkoje pastebimo kelios tendencijos.
„Ankščiau lietuviai pirkdavo būstus-pusfabrikačius, o dabar tendencijos juda kita kryptimi. Jei prieš keletą metų būstą su pilna apdaila pirkdavo tik 10 proc., šiandien tokių gyventojų jau 30 proc.“, - sakė A.Avulis.
Šiandien nauji butai įrenginėjami ne tik su apdaila, bet ir su dizainerių pagalba bei buitine technika. „Rygoje sunkiai rasi pirkti neįrengta butą, o Bucharešte, kuriame taip pat prekiaujame nekilnojamuoju turtu, žmonės net nesupranta, kad dali būti butas be apdailos“, - pasakojo verslininkas.
Vis daugiau lietuvių būstus perka savo lėšomis – tam daugiausia įtakos turi žemos palūkanų normos ir nuvertėjantys pinigai.
Daugiausia žmonių, būstus įsigyjantis dėl šių priežasčių, ketina juos nuomoti. „Investicijos į būstų nuomą vertinamos nevienareikšmiškai, čia įžvelgiama grėsmių, bet reiktų atkreipti dėmesį, kad kai Vilniuje buvo daug investuota į nuomą, tai padėjo sumažinti nuomos kainų dinamiką“, - pastebėjo A.Avulis.
Statistika ir realybė
Pagal oficialią statistiką, per du metus darbo užmokesčio kaštai statybų sektoriuje padidėjo 22 proc., statybos kaštai 7 proc., o kainos – 10 proc.
Bet A.Avulis siūlo pažvelgti į realybę – konkretų „Hanner“ įmonės projektą „Žveryno namai“.
„Realiai dėl ko 2017 metais išaugo kainos, tai tik dėl vieno dalyko – dėl to, kad pagal naujus reikalavimus turėjome statyti A energetinės klasės pastatus. Šį kaštų pabrangimą nusprendėme uždėti ant vartotojo dėl to gavosi 8 proc. kainų padidėjimas. Bet čia nuo 2013 metų – vidutinis kainų augimas gaunasi 2 proc. per metus ir praktiškai yra lygus infliacijai“, - pasakojo verslininkas.
Jis teigė, kad kainas augina besikeičiančios tendencijos būsto rinkoje – daugiau gyventojų perka brangesnius, aukštesnio segmento būstus, daugiau namų parduodama centrinėje miesto dalyje, kyla energetinio naudingumo reikalavimai, statybos sektoriuje mažėja šešėlio.
„Dar visai neseniai, pokriziniu laikotarpiu, pas mus ateidavo potencialūs klientai su plastikiniais maišeliais grynųjų“, - prisiminė A.Avulis.
Kiek dar brangs?
Verslininkas nenori sutikti su oficialia statistika. „Tarkime fiksuojamas 7 proc. kaštų augimas – bet šie skaičiai visiškai nesutampa su realybe“, - sakė A.Avulis.
Jis teigė, kad „Hanner“ tikrai moka ženkliai daugiau - per du metus fasadai pabrango 16 proc., stogai – 27 proc., betonavimo darbai - 30 proc. „Taigi aš šia statistika nelabai tikiu“, - prisipažino verslininkas.
Jis teigė, kad darbo trūkumas į toliau didins atlyginimus statybų sektoriuje, griežtėjantys energetiniai reikalavimai ir aukštesnės kokybės sprendimai ir toliau brangins statomus būstus.
Vis dėlto, A.Avulis prognozuoja, kad kainos vartotojams neturėtų ženkliai augti: „Dėl aukštos konkurencijos ir pasiūlos pardavimų kainų didėjimas yra mažai tikėtinas. Nebelabai yra kur didėti. Nors kaštų brangimas neišvengiamas, juos investuotojai turės dengti savo sąskaita“, - sakė verslininkas.
