Naftos produktų krova – stabili
Nors metai nestokojo iššūkių, juos sėkmingai įveikti padėjo tai, jog "Klaipėdos nafta" nuolat stebi rinkos poreikius, reaguoja į permainas, tobulina procesus, ieško galimybių plėsti paslaugas, prisitaiko prie sąlygų.
Apibendrinus dar neaudituotus 2017-ųjų krovinių apyvartos duomenis, naftos produktų ir gamtinių dujų srautai praėjusiais metais, palyginus su 2016-aisiais, išliko beveik tokiame pat lygyje.
Gruodžio rezultatai ženkliai pagerino bendrąją „Klaipėdos naftos“ metų apyvartą - krauta net 834 tūkst. tonų naftos produktų (46 proc. daugiau nei pernai tą patį laikotarpį).
SGD terminalui reikšmingas buvo rugpjūtis – tuomet išdujinta ir perkrauta net 2,176 mln. MWh gamtinių dujų.
Bene didžiausi iššūkiai susiję su naftos produktų krova, ypač pirmąjį pusmetį, kai dėl sudėtingos geopolitinės situacijos rinkoje buvo jaučiama įtampa tarp Rusijos ir Baltarusijos.
Prioritetas - ne politika, o verslas
„Siekdami krauti ne mažiau nei 2016-aisiais, per antrąjį pusmetį atstatėme krovos apimtis pritaikę esamą ir naują infrastruktūrą skirtingiems kroviniams“, - pažymėjo KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius.
„Klaipėdos naftos“ vadovas akcentavo, jog stabilių rezultatų pasiekta aukštos kompetencijos specialistų pastangomis. Praėjusiais metais šioje valstybės valdomoje įmonėje vidutiniškai dirbo 382 darbuotojai.
Pasak KN vadovo, bendrovė praėjusiais metais ypač susitelkė į rizikų vertinimą ir jų kokybišką valdymą.
„Kraunantiems tokių šalių kaip Baltarusija produktus, labai svarbu ne tik kaip veiksime patys, bet ir kaip klostysis Rytų ir Vakarų santykiai. Pernai politika labiausiai neramino, dirgina ir siemet. Susitelkiame į svarbiausius ir pamatuotus sprendimus. Mūsų sprendimai bet kokiu atveju yra grindžiami ne politika, o pragmatiškais verslo interesais“, - rizikas naftos produktų rinkoje apibendrina M.Jusius.
Dujos plaukė iš visų žemynų
Suskystintųjų dujų terminalo veikla pernai taip pat įtakojo stabilius KN metų veiklos rezultatus – jo apkrova tarpais siekdavo net apie 90 proc., o tai - ko ne geriausias pasiekimas tarp visų SGD terminalų Europoje.
Pernai iš SGD terminalo dujos pasiekė septynias valstybes, o į patį terminalą jos plaukė iš keturių žemynų: Europos, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Afrikos. Lietuva suskystintas dujas gali įsigyti ten, kur jos kainuoja pigiau.
„Lietuvos vardas SGD rinkoje matomas ir vertinamas dėl aukštos kompetencijos darbuotojų, laiku ir biudžeto rėmuose įgyvendinamų projektų“, - SGD terminalo naudą valstybei įvardijo M.Jusius.
Subalansuota krovinių apyvarta praturtino ir KN akcininkus. Preliminariais duomenimis, pernykštės "Klaipėdos naftos" metų pardavimų pajamos siekia 106,5 mln. eurų - 2,6 proc. didesnės nei 2016-aisiais.
Naftos terminalai Klaipėdoje ir Subačiuje preliminariai uždirbo 38,3 mln. eurų (gruodį – 4,5 mln. eurų) - net 73 proc. daugiau nei 2016-aisiais.
Oro tarša neviršijo normų
„Preliminarios SGD terminalo metų pajamos siekia 68,2 mln. eurų – panašios kaip ir 2016-aisiais. Komandinis darbas, susitelkimas atneša naudą bendrovei, akcininkams ir valstybei“, - pasiekimais džiaugiasi M.Jusius.
Pradėjusi stabiliai dirbti „Klaipėdos nafta“ - geidžiamas darbdavys Vakarų Lietuvos regione. Įmonė remia pelno nesiekiančias organizacijas, įgyvendina inovatyvius atliekų rūšiavimo, oro taršos prevencijos projektus.
Nors klaipėdiečiais skundžiasi iš įmonės sklindančiais mazuto kvapais, stebėsenos rezultatai, pasak M.Jusiaus, rodo, jog lakiųjų organinių junginių, kitaip tariant, oro taršos rodikliai pernai neviršijo normų.
Rusija grasina sankcijomis
Dalį „Klaipėdos naftos“ krovos apyvartos sudaro iš Baltarusijos geležinkeliais vežami naftos produktai, kuriuos Rusija stengiasi nukreipti į Suomijos įlankoje pastatytą Ust Lugos uostą ir kitus naujus terminalus.
Tokios Rusijos ambicijos motyvuodama tuo, kad Baltarusija esą pelnosi savo gaminius iš rusiškos naftos pigiau eksportuodama artimiausiu keliu - per Klaipėdą, Ventsiplį, kitus rytinės Baltijos pakrantės valstybių uostus.
Rusai niršta ir dėlto, kad mažiau nei pusę didžiausios Baltarusijos Mozyrio naftos perdirbimo gamyklos kapitalo valdo Rusijos bendrovė "Slavneft", kurios akcininkės - "Rosneft" ir "Gazpromneft".
Baltarusiai siūlė perleisti likusias Mozyrio gamyklos akcijas "Rosneft" su sąlyga, kad Rusija per metus tiektų 20 mln. tonų naftos. Šios įmonės metų gamybos pajėgumas - apie 11 mln. tonų naftos produktų.
Importuos Venesuelos naftą
Užsimojusi keisti Baltarusijos naftos produktų eksporto vektorius sau palankia kryptimi Rusija grasina kelti tiekiamų žaliavų kainas, bet kaimynai, regis, nepasiduoda ekonominiam šantažui.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka stebisi kalbomis apie didesnes naftos kainas: "Mes nieko nebijome, pasaulyje pilna naftos. Baltarusijos naftos gamykloms žaliavų tikrai užteks, jos nesustos“.
A.Lukašenka jam būdingu stiliumi neseniai pareiškė, jog Rusijos sankcijos Baltarusijos iš vėžių neišmuš – esą naftos galima atsivežti iš Venesuelos, su kuria baltarusiai palaiko draugiškus santykius.
„Niekas mums nesutrukdys naudotis Venesuelos nafta – ir toliau dirbsime kaip dirbę, eksportuosime tuos pačius produktus. Galėsime jų ir Rusijai pasiūlyti“, - kalbėjo Baltarusijos vadovas.
„Klaipėdos naftos“ eksporto ir importo terminalui žaliavos iš Venesuelos - ne naujiena. Kelios bandomosios produktų iš šios šalies siuntos čia anksčiau jau buvo iškrautos.
Dar vienas kelias naftai iš Pietų Amerikos į Baltarusiją - per Ukrainą. Pirmosiomis šių metų dienomis Odesos uoste prisišvartavęs tanklaivis atplukdė 80 tūkst. tonų eksportonės naftos.
Pirmoji šiųmetė naftos siunta iš Venesuelos iš Odesos geležinkeliais gabenama į Mozyrio gamyklą.
