Taip pat ruošiamasi nebeleisti degtinės pardavinėti labai mažuose indeliuose. Gamintojams bus palikta išimtis – gėrimus jie galės pilstyti į stiklo tarą, tačiau tuomet gėrimai pabrangs.
„Negerai. Kodėl? Nu, tai. Paėmei, nuplėšei, išgėrei, ir viskas, 100 gramų. Ir viskas gerai žmogui“, – aiškino Rudaminoje gyvenantis vyras.
Atitinkamą pataisą registravę parlamentarai sako norintys išmokyti žmones gerti kultūringai.
„Mažo tūrio tie indeliai, tokie kaip ir ledų porcija, ar kaip čia, šiaip vartojimo prasme labai ydingas reikalas. Jeigu žmogus nori pašvęsti ar pabūti su bičiuliais, aš jau nekalbu apie kitus kraštutinius variantus, turėtų būti kultūringas vartojimas, o ne vienkartinės injekcijos“, – sakė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Jai pritarė ir ministras Aurelijus Veryga: „Na, tai nebūtų kažkokia lemianti priemonė, kuri daug problemų išspręstų. Bet tai yra vienas iš mažų žingsnelių, turbūt, kuris mažintų prieinamumą ir padarytų tokias patogias pakuotes nebeprieinamomis. Ta priemonė, bent kiek žinau iš Seimo narių, skirta tiems, kurie yra probleminiai vartotojai, neturi pinigų.“
Į plastikinę tarą, didesnę nei 200 mililitrų, būtų draudžiama pilstyti gėrimus, kurių stiprumas viršija 6 laipsnius. Tai būtų taikoma ir pigiam spirituotam vynui, ir stipriam alui.
„Kažkoks toks apribojimas galbūt kažkokios rūšies alkoholio ar alaus, kuri labiau nusigėrimui yra skirta, nesam mes labai prieš, manau, prisitaikytume, nėra visiškai bloga idėja. Tik tiek, kad perlenkus šiek tiek lazdą vartotojai gana greitai persiorientuoja ir pereina prie stipresnių gėrimų. Tai padarius tokį apribojimą stipresniam alui, netgi būtų galima garantuoti, kad pereis jie prie degtinės“, – sakė Marius Horbačauskas, „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.
Tuo tarpu Seimo narė R.M.Mikulėnienė sako, kad tai yra tik pateikimo stadija ir dar galima diskutuoti.
„Galima tikrai dar diskutuot (…), galbūt atrasti ir papildomų pataisymų ir žiūrėt, jeigu tai yra didžiulė našta. Bet galvodami apie mažesnį alkoholio suvartojimą, ypač tų spirituotų vynų, kurie tikrai nėra nei labai geros kokybės, nei labai tinkami sveikatai, tai, manau, tas žingsnis vis tiek yra reikalingas“, – kalbėjo Seimo narė.
Jei bus priimta pataisa, stipresnius nei 6 laipsnių gėrimus būtų galima pilstyti į stiklinę, metalinę, medinę ar keraminę tarą. Bet dėl to pabrangtų pati produkcija.
„20 procentų galėtų brangt. Tai čia.. ir daug ir mažai, kaip čia paskaičiuosi. (…) Kadangi ir našumai krenta, ir pakuočių reikia šitoj vietoj“, – teigė M.Horbačauskas.
Anksčiau valstiečiai teigė, kad bambalių draudimas galėtų pažeisti Europos Sąjungos teises dėl laisvo prekių judėjimo. Uždraudus stiprų alų 2 litrų plastikiniuose buteliuose, Europos Komisija, nors ir perspėjo Lietuvą, išklausiusi argumentų, kad kovojama su alkoholizmu, jokių veiksmų nesiėmė.
„Tai tie, kurie yra priklausomi, taip, jie ieškos ko išgerti. Bet yra žmonių, kurie yra ties riba ir kuriems tokios priemonės suveikia prevenciškai. Žmogus visiškai tada nenusivažiuoja, nepraranda socialumo. Tai tokios priemonės skirtos pirmiausia tiems, kurie dar nėra priklausomi ir kurie gali dar sustoti“, – dėstė A.Veryga.
Pernai vasarą latvių parlamentas uždraudė plastikiniuose ir didesniuose nei pusės litro buteliuose pardavinėti alų, kurio stiprumas viršija 5 ir 8 dešimtąsias laipsnio. Draudimas galios nuo 2020-ųjų.
