„Tokia rizika yra. Tai spyruoklės principas – kuo labiau suspaudi, tuo labiau ji atšoka atgal“, – įsitikinusi psichologė Kristina Jankūnienė.
Nusipirko alaus, nors tai draudžiama
„Aš ateinu į barą ar į parduotuvę ir manęs neprašo jokio pažymėjimo. Turiu barzdą, atrodau vyresnis, todėl, matyt, ir neprašo“, – iš valstiečių užmojų uždrausti jam vartoti alkoholį juokėsi Paulius.
Su jaunuoju pašnekovu susitikau vėlų sausio vakarą uostamiesčio centre įsikūrusiame viename populiariame bare. Apie tai, kad jam pavyksta lyg niekur nieko nusipirkti alkoholio, nors tai draudžia įstatymai, jis gyrėsi ne kartą, todėl tuo panorau įsitikinti savo akimis. Ir štai – priėjęs prie baro, Paulius padavėjo paprašė vieno bokalo alaus ir netrukus jau gurkšnojo jį sėdėdamas prie staliuko.
„Tai kvaila. Juk galiu legaliai vesti, dirbti, tarnauti kariuomenėje. Ir keista – atsigeri bokalo alaus jau negaliu“, – savo mintis dėstė 19-metis.
Alkoholizmo rizika
Tiesa, kai kalba pasisuko apie tai, kaip dažnai jis vartoja alkoholį, Paulius atsakė, kad tai daro tik retkarčiais, dažniausiai – savaitgaliais. Tačiau kodėl, jei tai nebūtina, jam taip norisi apeiti ribojimus?
„Mėgstu laužyti taisykles“, – nuo klausimo, ar jam nekyla grėsmė tapti priklausomam nuo alkoholio, iš pradžių mėgino išsisukti pašnekovas.
Tačiau galiausiai Paulius pripažino: „Manau, kad kiekvienam žmogui, vartojančiam alkoholį, yra grėsmė tapti alkoholiku. Taip pat ir man“.
17-metė Gintarė aiškino, kad jaunuolių tarpe alkoholio vartojimo problema – išties paplitusi.
„Manau, kad jaunimas per daug vartoja alkoholio, nes dauguma gauna pavyzdį iš tėvų, draugų, juos supančios aplinkos. Būtent tai priveda jaunus žmones prie pabandymo išgerti ir suprasti alkoholio poveikį, kuris, žinoma, patinka. Mes nebeapsieiname be jo, nes šis svaigulys tampa vakarėlių „stebuklu“ ir mes nežinome, kaip galima linksmintis be alkoholio“, – aiškino ji.
Šeimą ištiko tragedija
18-metei Akvilei alkoholizmas – skaudi tema: dėl alkoholio vartojimo problemų jos tėvą ištiko mirtis.
„Mano tėtis gėrė labai daug metų ir tos problemos, kad jis yra alkoholikas, nepripažino, nors visi puikiai tai žinojo. Mano mama stengėsi išsaugoti šeimą dėl vaikų, o tėvas pragerdavo visus pinigus. Mama neištvėrė – ji su juo išsiskyrė. O tėtis nusigėrė iki mirties“, – apie širdį draskančią savo šeimos dramą pasakojo mergina.
Nors išgyveno skaudžią tėvo netektį, paklausta, ar, jos nuomone, valstiečių vedlio Ramūno Karbauskio pateiktos ir Seime palaimintos kovos prieš alkoholizmą priemonės būtų išgelbėjusios jos tėvą, jei įstatymai būtų įsigalioję tuo metu, Akvilė atsakė vienareikšmiškai: „Ne!“.
„Su šia problema galima kovoti kiek nori ir daryti ką nori – su ja nepakovosi. Švietimas? Gali maža dalimi padėti, bet nemanau, kad tai būtų ilgam“, – nusivylimo neslėpė tėvo netekusi mergina.
Psichologė įsitikinusi – priemonės nėra efektyvios
Psichologė K.Jankūnienė tikina, kad alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, pagal kurias ribojamas alkoholio prieinamumas, nėra efektyvios.
„Draudimas niekada nebuvo sprendimas. Aš sakyčiau, kad reikėtų ne drausminti ar kažką apriboti, keisti įstatymus, o būtų sveika, jog žmonės suvoktų, kad alkoholio reikia atsisakyti patiems.
Deja, kiek teko susidurti praktikoje, alkoholio atsisakymo žmonės nesvarsto. Jie neįsivaizduoja gyvenimo be alkoholio. Ir toks požiūris, kad atsisakyti patiems, jog nereikėtų drausti, mūsų žmonių pasąmonėje dar neturi vietos. Tad ne sudrausminimas turi būti, o sąmoningas žmonių atsisakymas vartoti alkoholį“, – tikino ji.
Alkoholio nevartoja
17-metė Deimantė pripažįsta – daugeliui tai keista, bet ji nėra vartojusi alkoholio. Tačiau jos giminėje alkoholizmo problema yra pažįstama.
„Manau, kad tos pataisos yra visiška nesąmonė. Mums sako, kad būdami 18-kos metų mes esame vis dar neatsakingi vartodami alkoholį. Bet kai kurie nesubręsta būdami ir 60-ties.
Mano tėvai man įskiepijo, kad alkoholio vartojimas – pavojinga. Bet to, mano aplinkoje niekas nevartojo alkoholio, nebent per šventes.
Tiesa, mano giminėje yra žmonių, kurie turi problemų su alkoholiu. Kai kurie jų turi iki šiol. Kai nuo šių metų sausio įsigaliojo pataisos, jiems nėra lengviau spręsti savo problemas. Kalbant apie draugus, jie vis tiek randa, iš kur gauti, nes turi vyresnių draugų, kurie nuperka“, – kritiką rėžė Deimantė.
Jai pritarė ir 17-metė Gintarė: „Gatvėse kol kas girtuokliai tie patys, kadangi jų amžius leidžia vartoti svaigiuosius gėrimus. O jei jaunesni jaunuoliai turėdavo kaip gauti alkoholio, kol jis buvo leidžiamas vartoti tik nuo 18-kos metų, tai kaip jie nebegalės gauti alkoholio, kuris parduodamas tik nuo 20-ties metų? Nemanau, kad draudimai gali sustabdyti jaunus žmones“.
Trūksta informacijos
Psichologė K.Jankūnienė įsitikinusi, kad visuomenei dar trūksta informacijos, kas yra alkoholio vartojimas, alkoholizmas ir kuo tai skiriasi.
„Alkoholio vartojimas yra susijęs su sąvoka „norma“. Tarkime, mes vartojame prie progos, per šventes, medikai neva rekomenduoja, – yra 150 priežasčių, kaip pateisinti alkoholio vartojimą. Bet kad vėliau ta „norma“ pereina į alkoholizmą, tai šio ryšio beveik niekas nemato.
Nė vienas žmogus negimė su priklausomybe. Bet kokiu keliu jie nueina iki to? Kur buvo tas startas? Tai jei mūsų valstybė surastų informaciją, nuo ko viskas prasideda, problemos sprendimas būtų efektyvesnis“, – įsitikinusi K.Jankūnienė.
Pacientų išpažintys glumina
Psichologė pasakojo, kad į ją besikreipiančių pacientų, turinčių alkoholizmo problemų, išpažintys daugelį gali šokiruoti.
„Aš jų klausiu, kada jie pirmą kartą vartojo alkoholį. Ir tai nėra kalba apie 18 ar 19 metų – čia jau per vėlu. 9 iš 10 pacientų atsako, kad pirmą kartą pavartojo būdami 6 ar 9 metų. Tai įvyko šeimoje, namuose. Nebuvo pas tuos vaikus nei reklamos, nei laisvo prieinamumo, nei pinigų. Bet tai buvo pradžia“, – dėstė K.Jankūnienė.
Specialistė pasakojo, kad kai kurie jos pacientai dar būdami vos 11-kos ar 12-kos metų jau bandė atsikratyti alkoholio, bet jiems nepavyko.
Apie tai, kad tokio amžiaus paaugliai jau turi problemų su alkoholiu, yra prakalbęs ir valstietis R.Karbauskis. Nuo šių metų pradžios mūsų šalyje įsigaliojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iniciatyva pateikti alkoholio vartojimo ribojimai, tariamai turintys užkirsti kelią panašiems atvejams.
„Šios priemonės, kurios yra priimtos, – tai geriau nei nieko. Bet jei pasakyti griežčiau, mes tiesiog jau nebežinome ką daryti, todėl darome bet ką“, – kalbėjo K.Jankūnienė.
Reklama jaunuolių neveikia?
Ar alkoholio reklamos plėšymas iš žurnalų, remiantis tuo, kad pagal alkoholio kontrolės įstatymo pataisas alkoholio reklama Lietuvoje – draudžiama, yra viena iš perteklinių priemonių pavyzdžių?
„Reklama yra kuriama tam, kad ji veiktų. Bet ar ji veikia, ar neveikia, tai sunku pasakyti. Reklamos kūrime, nesvarbu, kokio produkto – automobilių, kvepalų, yra labai daug psichologinių niuansų: žaidimų su spalvomis, garsais, vaizdais. Ji yra kuriama tam, kad veiktų“, – kalbėjo psichologas Andrius Kaluginas.
Tačiau kalbinti jaunuoliai teigė, kad alkoholio reklama jų neveikė.
„Nekreipdavau dėmesio. Aš manau, kad ne reklama kalta, jog žmonės tą alkoholį pirko. Tie, kurie nori gerti, gers ir toliau, ir jokie reklamos apribojimai ar draudimai jų nesustabdys“, – įsitikinęs 19-metis Paulius.
