„Viena vertus, Sovietų Sąjungai šaltojo karo laikai buvo sunkus išmėginimas, bet, kita vertus, jie tapo galingu impulsu milžiniškam pramonės šuoliui pasiekti, – rašo Irina Pasynkova portale „travelask.ru“. – Pagreitintais tempais pradėtos kurti technologijos, reikalaujančios nemažo kapitalo. Lėšų pakako ne visiems projektams, todėl kai kurie monumentalūs SSRS laikų statiniai – mirę milžinai – iki šiol tebestovi kaip grandioziniai atgyvenusios epochos paminklai“.
Kartu su šiuo portalu kviečiame pasižvalgyti po liūdnai pagarsėjusio stadiono „brolius ir seseris“, kurie savo gyvavimą baigė iširus „neišardomai sovietinių respublikų sąjungai“.
Naftos gavybos miestelis Neft Dašlaris, Azerbaidžanas
Nuostabus miestelis, kurio pavadinimas išvertus iš azerbaidžaniečių kalbos reiškia „Naftingos uolos“ ir kuris sovietmečiu rusiškai vadintas Nieftianyje Kamni (Naftos Akmenys), buvo pastatytas ant polių Kaspijos jūroje, Azerbaidžano rytinėje dalyje, apie 100 kilometrų nuo kranto 1949 metais. Sovietų Sąjungos laikais čia buvo eksploatuojamas didžiausias naftos telkinys. Dabar šioje vietoje jau nebevykdomi jokie darbai, tačiau čia dar tebegyvena apie 2000 žmonių.
Jonosferos tyrimų stotis, Zmijivas (Ukraina)
Šį kompleksą prie Zmijivo miesto Charkovo srityje, kuris 1976–1990 metais vadinosi Gotvaldu („perkrikštytu“ anuometinės Čekoslovakijos politiko Klemento Gotvaldo garbei), sukūrė sovietų inžinieriai pagal amerikiečių projekto HAARP brėžinius, tik jo užmojai buvo žymiai platesni.
Tarkim, parabolinių antenų skersmuo čia siekė 25 metrus. Liūdnas likimas šio projekto laukė prasidėjus perestroikai. Jonosferos tyrinėjimai atsitraukė į antrą planą, finansavimas nutrūko, o po Sovietų Sąjungos griūties stotis atiteko Ukrainai. Bendros sumaišties ir painiavos sąlygomis, kol objektas vėl buvo prisimintas, dauguma jo įrangos jau buvo ištąsyta ir priduota į tauriųjų metalų laužo supirktuves.
Kompleksas „Proton“, Protvinas
Galbūt jūs nustebsite, tačiau dar Sovietų Sąjungos laikais mokslininkai kūrė savąjį didįjį hadronų priešpriešinių srautų greitintuvą. Mokslinius tyrimus šioje srityje vykdė didelių energijų fizikos institutas „Proton“ Maskvos srities Protvino mieste. Jam net pavyko pastatyti pagrindinį greitintuvo žiedą, kurio ilgis – daugiau nei 20 kilometrų. Tačiau prasidėjus perestroikai buvo sustabdytas ir šis projektas.
Povandeninių laivų bazė, Balaklava
SSRS laikų slaptuose žemėlapiuose ši vieta buvo pažymėta kaip „Objektas 825 GTS“. Povandeninių laivų bazė pastatyta 1961 metais Kryme, netoli Balaklavos. Patekti į ją buvo galima per dvejas duris, kiekvienos iš kurių buvo nepralaidžios vandeniui ir gerai užmaskuotos. Bazė buvo neįtikėtino dydžio ir užėmė daugiau kaip 5000 kvadratinių metrų plotą, čia buvo sava kepykla, sporto centras ir ligoninė. Kilus kokiai nors grėsmei, čia būtų galėję pasislėpti visi Balaklavos gyventojai, o maisto atsargų jiems būtų pakakę išgyventi net trejus metus.
Radiolokacijos stotis „Černobylis-2“
Monumentali radiolokacijos stotis „Duga“ (liet. „Lankas“) įvairiems dar toli už horizonto pasirodantiems objektams greitai aptikti ir atpažinti buvo įkurta 1985 metais, siekiant operatyviai nustatyti galimo tarpžemyninių balistinių raketų paleidimo faktą. Stoties antenų stiebai į dangų kilo iki 150 metrų. Čia buvo įsikūrusi įgula, 1985 metais kariškiai pradėjo budėti, tačiau po avarijos Černobylio AE stotis buvo laikinai uždaryta. Vėliau, supratus, kad susidariusiomis sąlygomis toliau ją ekploatuoti nebeįmanoma, pagrindiniai stoties mazgai buvo demontuoti ir išvežti į Komsomolską prie Amūro, kur nuo 1975 metų veikė pirmoji tokio pobūdžio radiolokacijos stotis.
Parengė Leonas Grybauskas
