Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje kasdien verda darbas – priimamojo koridoriuje nusidriekia nemažos eilės. Žmonės laukia pažymų, kitų dokumentų. Kai kurie lankytojai nusiteikę linksmai, juokauja, tačiau galima išvysti ir nemažai rūškanų veidų.
„Nežinau, kuo viskas baigsis. Lietuvoje tikėjausi didesnės algos nei Ukrainoje, tačiau mane apgavo darbdavys, turintis firmą Prienų rajone.
Norint su juo nutraukti sutartį tenka iš naujo varstyti įstaigų duris“, – pasakojo 30-metis ukrainietis Ivanas Beniakas.
Vairuotojas pateko į pinkles
Tolimųjų reisų vairuotojas I.Beniakas iš Ukrainos užmezgė ryšį su Prienuose įsikūrusia krovinių gabenimo įmone. Užsieniečiui buvo žadamas maždaug 600–700 per mėnesį eurų atlygis.
Sukirtęs rankomis su lietuviu verslininku I.Beniakas gavo leidimą gyventi mūsų šalyje.
Tačiau ukrainietis skaudžiai nusivylė – paaiškėjo, jog nesąžiningas darbdavys siekė jam apdumti akis. I.Beniakas dirbo ištisą mėnesį, įveikė su kroviniais tūkstančius kilometrų, tačiau vietoj žadėto atlygio gavo špygą.
Bendrovės savininkas ėmė vengti samdinio, neatsakyti į telefono skambučius.
Sugaiš labai daug laiko
I.Beniakas neapsikentęs Lietuvoje susirado kitą darbdavį, tačiau paaiškėjo, jog pereiti pas jį nėra taip paprasta.
Pagal įstatymus užsieniečio darbovietės pakeitimas turi būti suderintas su atsakingomis Lietuvos institucijomis. Pirma reikia baigti reikalus su vienu darbdaviu, ir tik paskui pradėti dirbti pas kitą.
„Turėsiu vykti pas darbdavį aferistą, nutraukti su juo sutartį ir tvarkyti formalumus, susijusius su nauja darboviete.
Tačiau jei mane apgavęs verslininkas nesutiks nutraukti sutarties, ims žaisti slėpynių kaip dabar, manęs laukia vienintelis kelias – teismas“, – atsiduso Kauno VPK Migracijos skyriuje prie kabineto savo eilės laukęs I.Beniakas.
I.Beniakas nelinksmai juokavo – bandymai pereiti į kitą darbovietę gali užtrukti ilgiau nei pats darbas.
Turi gauti vizą arba leidimą
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkės Vilmos Venclovienės, legaliai dirbti norintys užsieniečiai privalo gauti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Šiuos dokumentus išduoda Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir policijos migracijos padaliniai, esantys Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Nacionalinė viza išduodama, jei planuojama gyventi ne ilgiau kaip vienus metus.
Laikinasis leidimas gyventi paprastai galioja dvejus, o aukštos kvalifikacijos darbuotojams – trejus metus.
Nacionalinė viza išduodama, kai teritorinė darbo birža užsieniečiui suteikia leidimą dirbti.
Šiuo leidimu turi pasirūpinti darbdavys, biržai pateikęs atitinkamą prašymą.
Darbdavys privalo tarpininkauti ir išduodant leidimą dėl laikino apsigyvenimo mūsų šalyje.
Laukia kryžiaus keliai
Problemų iškyla, jei atvykėliai nusprendžia pakeisti darbovietę – taip, kaip atsitiko ukrainiečiui I.Beniakui.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo laikotarpiu galima dirbti tik pas konkretų darbdavį, kuris jau yra prisiėmęs atitinkamus įsipareigojimus.
Norint pakeisti darbą reikia gauti naują leidimą gyventi – formalumų karuselė, kurioje dalyvauja jau kitas darbdavys, įsisuka iš naujo.
Reikalai ima strigti, jei ankstesnis darbdavys nenori paleisti samdinio, įsiplieskia ginčų dėl pinigų. Nesutarimams aštrėjant užsieniečiai užtrunka, kol jiems pavyksta įsidarbinti kitose vietose.
Įsikūrė 7000 užsieniečių
Kauno apskrityje leidimus gyventi gavusių užsienio piliečių per pastaruosius trejus metus padaugėjo nuo 3 tūkst. iki 6 tūkst. Be to, daugiau nei 1000 žmonių atvyko su nacionalinėmis vizomis.
Daugiau nei pusė užsieniečių – laikini gyventojai, Kaune ir aplinkiniuose miestuose susiradę darbą.
Maždaug 1000 atvykėlių pasinėrė į mokslus. Pastaruoju metu daugiausia studentų į Kauną atvažiuoja iš Indijos.
Be tolimųjų reisų vairuotojų, laikinojoje sostinėje paklausios statybininkų, virėjų, vadybininkų, padavėjų, masažo salonų darbuotojų specialybės.
Anot Kauno apskrities VPK Migracijos skyriaus viršininkės V.Venclovienės, eilės prie migracijos tarnybų kabinetų nusidriekia, nes neįmanoma reguliuoti atvykstančiųjų dirbti srautų: vienu laikotarpiu jie gali būti nedideli, o kitu – gerokai gausesni.
Griebiamasi ir įvairiausių gudrybių
Kauno automobilių turguje sukinėjasi nemažai kazachų ir svečių iš kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.
Pasirūpinę vizomis, leidžiančiomis gyventi 1–3 mėnesius, jie neretai pasilieka ilgesniam laikotarpiui.
2018 metų pradžioje pasikeitus įstatymams nesilaikantiems šio termino asmenims gresia švelnesnės sankcijos nei anksčiau.
Dabar įkliuvę pirmą kartą mašinų prekeiviai gali atsipirkti švelniausia administracine nuobauda – įspėjimu ir sugrąžinimu į savo šalį.
Skaudesnį įstatymų kirtį pajunta užsienio šalių studentai, be pateisinamos priežasties pavėlavę laiku prasitęsti 12 mėnesių trukmės vizas ar leidimus gyventi Lietuvoje. Tada jiems reikia grįžti į savo šalį ir rūpintis dokumentais iš naujo.
Kasmet iš viso maždaug 150 užsieniečių pavėluoja pratęsti buvimo šalyje terminą. Dažniausiai jie turi palikti Lietuvą.
Padarę įvairių pažeidimų jie kreipiasi į teismą, bet pralaimi 9 iš 10 atvejų.
Kai kurie užsieniečiai gudrauja – apsimeta Lietuvoje dirbantys.
Pavyzdžiui, dvi fiktyvias įmones įkūrę užsienio piliečiai ištisus metus pardavinėjo vienas kitam tą patį automobilį, taip imituodami veiklą ir siekdami išpešti leidimus gyventi. Tačiau apmulkinti Kauno pareigūnų jiems nepavyko.
