Vis dėlto, lyginant su Sočio olimpiada, kuriai nepagailėta 46 mlrd. JAV dolerių, žaidynės Pjongčange – labai taupios. Beje, apie taip išsyk ir buvo paskelbę organizatoriai.
Pasiima be konkurencijos
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) išgyvena, kad olimpiada turi biudžeto niokotojos reputaciją. Dėl šios priežasties daugelis miestų atsiėmė savo paraiškas rengti 2022 m. žiemos olimpines žaidynes. Dėl šios teisės varžėsi tik Pekinas (Kinija) ir Almata (Kazachija). O 2024-ųjų ir 2028-ųjų žaidynes be konkurencijos pasidalijo Paryžius (Prancūzija) ir Los Andželas (JAV).
TOK baiminasi ne tiek dėl didelių renginiui išleistų sumų, kiek dėl nepateisinamų išlaidų, rašo forbes.ru. Būtent dėl to P.Korėjos paprašyta nuspręsti, kas bus su olimpiniais objektais žaidynėms pasibaigus, kad nepasikartotų Brazilijos „baltų dramblių“, kaip vadinami apleisti olimpiados objektai, istorija.
Po žaidynių Rio olimpinis kaimelis buvo pertvarkytas į kondominiumus. Tačiau 90 proc. jų ir dabar neparduoti. Marakanos stadionas, į kurį rekonstruojant prieš olimpiadą 2014 m. investuota per 400 mln. JAV dolerių, po žaidynių liko be priežiūros: elektra atjungta, danga – nebetinkama.
Sutrumpino kelionę
Ruošiantis dabar vykstančiai olimpiadai daugiausia išlaidų teko transporto infrastruktūrai. Greitųjų geležinkelių linija iš Seulo oro uosto iki Pjongčango kelionę dvigubai sutrumpino. Jei anksčiau šiam atstumui įveikti reikėdavo 2,5 valandos, tai dabar kelionė tęsiasi 69 minutes. Tačiau toks patogumas kainavo 3,7 mlrd. JAV dolerių.
Transportas visur ir visada yra ta sritis, kuriai tenka atriekti nemenką dalį biudžeto. Pavyzdžiui, naujų metro linijų tiesimas ir senųjų rekonstrukcija Rio kainavo 10 mlrd. JAV dolerių, Londone (Didžioji Britanija) – 3 mlrd. JAV dolerių. Nauja geležinkelio trasa, kuri atsirado prieš Sočio olimpiadą, kainavo 8,7 mlrd. JAV dolerių. Besiruošdamas 2022-ųjų žaidynėms Pekinas tam numato išleisti 8,95 mlrd. JAV dolerių.
Pietų korėjiečiai tikisi, kad naujasis greitasis geležinkelis bus naudingas ne tik per olimpiadą, bet ir vėliau, pritraukiant turistų į snieguotus kurortus.
Nemėgsta žiemos sporto
Suskaičiuota, kad daugiausia išlaidų – 1,5 mlrd. JAV dolerių – šioje žiemos olimpiadoje reikėjo Alpensijai, kur rengiamos biatlono, slidinėjimo kroso, šuolių nuo tramplino ir šiaurės dvikovės rungtys. Tačiau šių objektų ateitis miglota.
Slidinėjimo kroso ir biatlono trasos vargu išliks. Jas saugoti brangu, o naudos – nėra.
Didžiausia problema, su kuria gali susidurti Pjongčango žaidynių organizatoriai ieškodami, kaip pritaikyti sporto objektus – atstumas nuo tankiai apgyventų miestų. Dar vienas aspektas – šalyje žiemos sportas apskritai nepopuliarus.
Tiesa, kaip panaudoti trampliną, korėjiečiai sumanė. Aikštelė, kurioje nusileidžia sportininkai, nutirpus sniegus bus paversta futbolo aikštynu, kuriame žais P.Korėjos lygoje šeštąją vietą užimantis klubas. Tačiau dangos kokybė, nepatogi logistine prasme vieta ir brangūs bilietai vargu ar sutrauks didelius sirgalių būrius.
Vietoj arenos – šaldytuvas žuvims?
Pakrantėje esančiame Gangninge gyventojų keturis kartus daugiau nei Pjongčange – 200 tūkstančių. Čia stovintį ledo ritulio centrą, kurio statybos atsiėjo 90 mln. JAV dolerių, žaidynių organizatoriai ketina nugriauti. Tik prieš tai įvertins jo rentabilumą. Jei rezultatai nebus optimistiniai, objektas grius. Įdomu tai, kad jo ardymo darbai kainuos tuos pačius 90 mln. JAV dolerių.
Pastatyti greitojo čiuožimo areną kainavo 120 mln. JAV dolerių. Tačiau jos panaudoti kaip sportininkų ruošimo bazės nepavyks. Toks objektas jau stovi Seule, o šalyje nėra tiek sportininkų, kad būtų reikalingi du tokios paskirties statiniai.
Idėjų, ką daryti su arena, yra: perkurti jį į kongresų centrą, dengtą atrakcionų parką, futbolo aikštę ar netgi didelį šaldytuvą jūroje sugautai žuviai saugoti. Tačiau kol kas nieko konkrečiai nenutarta.
Po olimpiados neabejotinai nugriaus dar vieną statinį – naujai pastatytą greitojo nusileidimo slidėmis centrą. Ekologai skundėsi, kad per statybas buvo iškirsta daug retų medžių. Jų skaičiavimais, kad būtų atstatyta gamtai padaryta žala, reikės 40 mln. JAV dolerių.
