Kaune, kartu su pareigūnais, žurnalistas dalyvavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento organizuotame reide.
Pareigūnai neieškojo narkotikų prekeivių ar cigarečių kontrabandininkų, jiems labiau rūpėjo prekeiviai, pardavinėjantys alkoholį po 20 valandos, rašo G.Skorwidas.
Metų pradžioje, įsigaliojus naujiems įstatymams, Lietuvoje alkoholio įsigyti galima nebe nuo 18, bet nuo 20 metų, o prekybos alkoholiu laikas sutrumpintas nuo 22 iki 20 valandos.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra atsakingas už naujų taisyklių laikymosi priežiūrą.
Alkoholis liejasi
Pirmasis pareigūnų taikinys – viena iš daugelio parduotuvių Kaune, kurios atsidaro vėlai vakare tam, kad patenkintų „vėlyvųjų pirkėjų“ poreikius.
Parduotuvės „Broliai Juodvarniai“ iškaba šviečia sovietinių daugiabučių fone. Kas kelias minutes parduotuvę palieka žmonės su vienu ar net keliais plastikiniais bokalais rankose.
Netoli parduotuvės įrengta nedidelė pavėsinė, apstatyta plastikiniais baldais. To reikia, kad būtų galima prekiauti alkoholiu – tokiu atveju jis parduodamas ne išsinešti, o išgerti vietoje. Tiesa, lankytojai pastogėje neužsibūna – čia nėra šildymo, o temperatūra siekia apie nulį laipsnių.
Po 20 valandos kasdien, o sekmadieniais – po 15 val., visi pardavėjai alkoholį turi pilti į stiklines, prieš jį parduodami, ir pasirūpinti, kas jis būtų išgeriamas ten, kur yra parduodamas. Tam, kad patenkintų šiuos reikalavimus, dauguma naktinių parduotuvių pasistengė „pavirsti“ barais.
Alus, degtinė ir vynas čia pilstomi į pusės litro plastikinius bokalus už 2 eurų užstatą. Taip bandoma atbaidyti pirkėjus nuo keliavimo su bokalais namo.
Tai ne visuomet padeda, bet „Broliai Juodvarniai“ stengiasi – taisyklių nesilaikymas prekybininkams gali užtraukti baudą nuo 150 iki 1,45 tūkst. eurų.
Per poros valandų reidą ne vienas įkaušęs žmogus pasirodo prie parduotuvės.
Vienas jų, vardu Vaclovas, pasidalino savo mintimis: „Nekenčiu naujos tvarkos, nes kartais tiesiog negaliu savęs sustabdyti. Ką man daryti, jeigu baigiu darbą po 20 valandos?“
Jis atsisuka į laukiančius eilėje už jo: „Apsisukit, šiandien čia nebus alkoholio“.
Žmonės nusivylę kulniuoja nuo parduotuvės. Dauguma jų yra lojalūs lankytojai, nors alkoholis čia kainuoja daugiau, o užsimanę iš parduotuvės išeiti nešini bokalais rizikuoja gauti 14-30 eurų baudą.
Ieško sprendimų
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas, vadovaujantis reidui, Jurgis Kazlauskas skundžiasi: „Prekybininkai lengvai randa būdų apeiti draudimus ir drąsiai gina save teismuose. Tokie patikrinimai reikalauja daug resursų, o tam, kad byla pasiektų teismą, kartais reikia laukti iki pusantrų metų“.
Nuo metų pradžios departamentas kas savaitę atlieka po kelis tokius reidus.
J.Kazlauskas pasakojo, kad ieškoma efektyvesnių būdų kontroliuoti prekybą alkoholiu, bet kol kas galima sužiūrėti tik nedidelę dalį prekybininkų.
Baro Vilniuje „Plumbum“ savininkė Rasa Lapinskienė pasakoja nematanti jokių ženklų, kad daug geriantys lietuviai keistų savo įpročius: „Žmonės, kurie nori prisigerti, vis tiek renkasi naktines parduotuves vietoje barų“.
Lietuvoje naktinės parduotuvės, vadinamos „načnykais“, gausiai paplitusios.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skaičiavimais, vien Vilniuje ir Kaune yra apie 20 parduotuvių, nelegaliai prekiaujančių alkoholiu. Viena jų Vilniuje alkoholiu išsinešimui prekiauja vos 50 metrų nuo miesto savivaldybės.
Stebi ir „Facebook“
Kitas Kontrolės departamento taikinys – prekybininkai, alų ir brendį pardavinėjantys per socialinio tinklo „Facebook“ grupes.
Vienas tokių, prisistatantis Miku Kekenonu, iš karto po 20 valandos dalinasi nuotrauka su įvairiais alkoholiniais gėrimais ir prierašu: „Pristatymas Kaune“.
Sausį, pasikeitus įstatymais, „Facebook“ atsirado ne viena grupė su pavadinimu „Alko 8pm+“, „Alkoholis Kaune“ ar „Pagalba 24/7“. Žvilgtelėjus į šiose grupėse besilankančių žmonių profilius, matyti, kad ne vienas jų – nepilnametis.
Kai kurie prekeiviai žada vos už kelis eurus atgabenti alkoholį iki pat namų durų. Kiti elgiasi atsargiau ir siūlo „paskolinti“ alkoholį, kuris paskui būtų grąžintas.
Tiesa, pareigūnai nesnaudžia ir čia.
Devyniolikmetis, prisistatantis Kakenonu, du butelius brendžio po 20 eurų pardavė pareigūnui, apsimetusiam pirkėju.
Kauno policijos Prevencijos skyriaus vadovė Joana Gudelytė pažeidėjo pasigailėjo ir skyrė jam minimalią baudą – 150 eurų.
Ant brendžio butelių – lenkiškos banderolės. Jis tikriausiai buvo už kokius 7 eurus nupirktas vienoje iš Lenkijos mažų kainų parduotuvių.
Apsiperka Lenkijoje
Alkoholiu prekiaujančios parduotuvės Lenkijoje ir Latvijoje pilnos pirkėjų iš Lietuvos. Čia alkoholio galima nusipirkti nuo 18 metų, o pasienyje nevykdoma kontrolė. Kainos taip pat kur kas mažesnės.
Padidinus akcizus alkoholiui net latviški prekybos alkoholiu tinklai pradėjo savo parduotuves atidarinėti pasienyje.
Prekybos tinklas „Vynoteka“ pernai pasiūlė naują paslaugą – autobusu nuvežti žmones į Lenkiją prisipirkti alkoholio.
Geria ir nesirūpina
Nuo sausio 1 dienos alkoholis tapo nelegaliu visiems, jaunesniems kaip 20 metų, tačiau nemažai 18-mečių teigia, kad ir toliau geria bei nepatiria sunkumų įsigyjant alkoholio.
Vasario viduryje dvyliktokai šventė Šimtadienį. Po oficialios ceremonijos vienoje iš prestižinių Vilniaus mokyklų moksleiviai iškeliauvo švęsti su draugais.
Devyniolikmetis Andrius dalinasi savo mintimis apie amžiaus ribojimus: „Jei galvoja, kad jauni žmonės yra kvaili. Mes visi turime būdų gauti alkoholio, aš gėriau net kai neturėjau 18 metų. Tuomet tai buvo dar įdomiau, nes buvo draudžiama.“
Kotryna, Greta ir Laura iš tos pačios mokyklos teigia, kad joms taip pat nekyla problemų: „Nėra problemų, kažkaip nusipirksim alkoholio, per daug apie tai negalvoju“.
Dauguma Vilniaus barų nesivargina prašyti lankytojų pažymėjimų – per daug vargo. Nepaisant to, ant sienų kabo priminimai apie pasikeitusį amžių, nuo kurio galima vartoti alkoholį.
„Žinau, kad turime prašyti kiekvieno žmogaus pažymėjimo. Bet tuomet turėtume samdyti apsauginį, kad jis neįleistų į barą tų, kuriems yra mažiau kaip 20 metų“, – kalbėjo baro savininkė R.Lapinskienė.
Tačiau tuomet atsiranda kita problema – ar tikrai prekybininkai turi teisę neįleisti į barą pilnamečio asmens, jeigu jis nesiruošia gerti?
Dvi perspektyvos
Kelerius metus alkoholio suvartojimas Lietuvoje buvo didesnis nei kaimyninėse šalyse, tai viena iš priežasčių, kodėl buvo priimti nauji ribojimai.
Nepaisant to, yra su sumanymai, kaip reikėtų kovoti su alkoholio vartojimu Lietuvoje.
2017 metų gegužę Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvą pristatė kaip daugiausia alkoholio vartojančią šalį pasaulyje, kurioje vienam žmogui per metus tenka 18,2 litrų alkoholio. Europos vidurkis – 11 litrų.
Tiesa, vietiniai tyrėjai, naudojantys kitokius metodus, rodo visiškai kitokius skaičius – jie teigia, kad alkoholio suvartojimas Lietuvoje mažėja.
Neseniai paskelbti Lietuvos verslo konfederacijos skaičiavimai, pagal kuriuos lietuviai per metus neišgeria svaigalų daugiau kaip 12 litrų.
Prekybininkai teigia, kad nauji draudimai turėtų būti nukreipti į žemų pajamų asmenis regionuose, kurie ir suvartoja daugiausia alkoholio.
Pasisakantys už griežtesnius ribojimus su tuo nesutinka ir yra įsitikinę, kad problema – kur kas didesnė ir reikia imtis visų veiksmų, galinčių ją sumažinti.
Lietuvos sveikatos centro vadovė Ona Davidonienė teigia, kad alkoholizmas išlieka rimta problema Lietuvoje, pabrėždama, kad tai prisideda ir prie didelio nusikalstamumo, smurto aplinkoje artimoje, nelaimingų atsitikimų keliuose bei savižudybių.
Tiesa, ji pripažįsta, kad pakeisti požiūrį yra kur kas sunkiau nei įstatymus.
„Imtis šių veiksmų nebus lengva, nes daug grupių tam prieštarauja visai įmanomais būdais“, – sakė ji.
