Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pradėjo remti prie sienos vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, kurie pasirašė nuo metų pradžios įsigaliojusius Šengeno vizos išdavimo trečiųjų šalių juridiniams asmenims tvarkos pakeitimus.
LPK teigimu, tokie pakeitimai, tariamai skirti Šengeno erdvei nuo nelegalios migracijos iš Rytų apsaugoti, iš esmės pakirto tranzito prekybos automobiliais verslą, valstybė jau neteko milijoninių pajamų, o automobilių turgavietės Lietuvoje atsidūrė ties bankroto riba.
Sąmyšį rinkoje sukėlė paprasti biurokratiniai apribojimai. Iki šių metų tarpininkavimo paslaugas perkant vakarietiškus automobilius teikusios įmonės galėjo pateikti neribotą skaičių prašymų išduoti Šengeno verslo vizą partneriams iš trečiųjų šalių.
Tuo mielai naudojosi tūkstančiai pirkėjų iš Kazachstano ir Kirgizijos, tiesiog šlavę Lietuvoje iš Vakarų atvežtus automobilius.
O pagal naują potvarkį, per kalendorinius metus bus galima pateikti ne daugiau kaip 50 prašymų patvirtinti kvietimą verslo vizai. Tiek iš esmės reiškia beveik nieko.
Sustabdė paskutinę dieną
„Su automobilių tranzito verslu galime atsisveikinti, su įplaukomis į biudžetą – taip pat.
Automobilių turgavietėse galime statyti kryžius su liūdinčiais rūpintojėliais, jų dienos suskaičiuotos“, – niūriai juokavo beveik dvidešimt metų rinkoje sėkmingai dirbančios turizmo bendrovės „Sigida“ direktorius, 59 metų Sigitas Daugirda.
Viena jo verslo atšakų susijusi su tarpininkavimo paslaugomis automobilių prekeiviams.
Jis iki šiol kasmet pakviesdavo tūkstančius prekybininkų iš Kirgizijos ir Kazachstano. Ilgamečiai ryšiai su turtingais tų šalių verslininkais atnešė ne vieną naudingą sandorį.
Tačiau praėjusių metų gruodžio 28-ąją, likus vos kelioms dienoms iki Naujųjų metų, jam buvo pranešta, kad bus galima patvirtinti ne daugiau kaip 50 verslo vizos kvietimų juridiniams asmenims. Nors vilnietis jau buvo pasirengęs pasitikti daugiau kaip tūkstantį verslo partnerių.
„Kazachai ir kirgizai ne tik palikdavo milijonus eurų išsiveždami automobilių pilnus vilkikus. Laimėdavo viešojo maitinimo sektorius, ekonominės klasės viešbučiai.
Turint galvoje tų šalių verslininkų užmojus, pinigai į Lietuvos iždą plaukė ne vien iš automobilių prekybos“, – teigė S.Daugirda.
Geri laikai – jau praeitis
Didžiausiame šalies Kauno automobilių turguje kazachų ir kirgizų galima išvysti vis rečiau. Viešbučiai netoli Kauno Urmo bazės po Naujųjų metų – apytuščiai.
„Nelengvas mūsų verslas, bet valdžia, užuot paskatinusi ir palengvinusi tranzitinę prekybą, stato dirbtines užtvaras. Kodėl apribotas kvietimų skaičius – nežinau.
Tik girdėjau, kad buvo piktnaudžiavimo Šengeno vizomis atvejų, korupcinių reiškinių Kazachijoje ir Kirgizijoje“, – kalbėjo Kauno automobilių turgų valdančios įmonės direktorius Valentinas Naujanis.
Užkirto kelią nelegalams
VRM Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė paaiškino, jog Šengeno vizų išdavimo tvarka buvo sugriežtinta siekiant užkirsti kelią nelegaliai emigracijai.
„Žinoma keletas atvejų, kai asmenys iš Kirgizijos, pasinaudodami per kvietimus gautomis vizomis, išvyko į ES šalis. Juos teko gaudyti, grąžinti į tėvynę Lietuvos lėšomis. Taigi turėjome daugiau žalos negu naudos“, – tikino E.Gudzinskaitė.
Anot jos, medis nebuvo kertamas dėl kelių nudžiūvusių šakelių. „Problema tapo sisteminė“, – tvirtino Migracijos departamento vadovė.
Ji smerkė turizmo bendroves, teikiančias tarpininkavimo paslaugas gaunant metus ir ilgiau galiojančias Šengeno vizas.
„Jas galima gauti ir be kvietimų. Kirgizijos, Kazachijos ar kitos trečiosios šalies pilietis gali tiesiogiai kreiptis vizos ir atvažiavęs pirkti automobilių. Tarpininkai nebūtini.
Verslo vizos pagal kvietimus patogesnės dėl apgyvendinimo, kitų dalykų, aš tiksliai nežinau“, – kalbėjo E.Gudzinskaitė.
Ji tikino, kad gali būti kviečiami tik įrodytais verslo ryšiais susiję partneriai, pavyzdžiui, pasirašyti sutarčių, dalyvauti verslo renginiuose. O pagal biurokratinę aritmetiką, 50 kvietimų tokiu verslu užsiimančioms įmonėms visiškai užtenka.
Atiduoda rinką lenkams
Tuo metu verslininkas S.Daugirda tvirtino, kad toks būdas – imti vienkartinę vizą – yra neveiksmingas ir nepatogus.
„Pirkėjams iš Vidurinės Azijos trenktis į Lietuvą apie 7 tūkstančius kilometrų ir kiekvieną kartą forminti vizą atskirai – visiškas absurdas.
Klientai iš tų šalių jau dairosi į Lenkijos ir Latvijos rinkas. Atidavėme lenkams maisto prekių rinkas, atiduosime ir automobilių turgus“, – apgailestavo S.Daugirda.
Kauno automobilių turgaus direktorius V.Naujanis pripažino, kad, apsunkinusi kelią į Lietuvą verslininkams iš Vidurinės Azijos, valdžia palengvino jį ukrainiečiams.
Tačiau didelės naudos iš to naudotų automobilių verslui nėra.
„Skirtumas didelis, nes ukrainietis statistiškai nusiperka vieną ar du automobilius, o pirkėjai iš Vidurinės Azijos išsiveždavo pilnus vilkikus“, – aiškino V.Naujanis.
Kartu su vandeniu išpylė ir kūdikį
Žilvinas Abaravičius
Vilniaus amatų, prekybos ir pramonės rūmų narys
„Vizos išdavimo taisyklių papildymus verslo bendruomenė sutiko kritiškai. Nemanome, kad, per metus leidus pateikti ne daugiau kaip 50 prašymų patvirtinti kvietimus juridiniams asmenims, bus geriau apsaugota Šengeno erdvė.
Juk nėra duomenų, kad piktnaudžiavimo vizų lengvatomis atvejai būtų masiniai. Jeigu ir pasitaikė tokių dalykų, ar vertėjo su nešvariu vandeniu išpilti lauk ir kūdikį?
Ryšiams su trečiųjų šalių verslo partneriais tranzito srityje užmegzti paaukota daug laiko, o įvesti apribojimai pastangas pavertė niekais.
Juk buvo galima sudaryti įmonių, kurios piktnaudžiavo tarpininkavimo paslaugomis, sąrašą. Arba rasti kitų būdų Šengeno erdvės saugumui užtikrinti, o ne kirsti iš peties, užgniaužti verslą ir atiduoti tranzito rinką kaimynams. Tikimės, kad ministerijų vadovai dar apsigalvos ir sveikas protas nugalės.“
