Užtat Lietuvoje ir toliau juntamas pieno stygius, ir kasmet už jį latviams bei estams mūsų šalies įmonės sumoka po 100 mln. eurų.
Apie situaciją – skaičiais
Žemės ūkio viceministro Sauliaus Savickio teigimu, apie 62 proc. viso Lietuvoje primelžiamo pieno tiekia ūkiai, kuriuose laikoma daugiau kaip 30 karvių. Situacija Lietuvoje nekinta, ir daugiausia tiekėjų – apie 80 proc. – vis dar sudaro smulkūs, melžiantys 1-10 karvių ūkiai.
Maždaug du trečdalius pieno (apie 57 proc.) supirkėjai įsigyja iš stambių pieno gamintojų.
„Pernai pieno tonos kaina, mokama stambiesiems ūkiams, sukosi apie 356 eurų, tuo tarpu vidutinė tonos kaina ES sudarė 348 eurus. Taigi tie pienininkai, kurie teikia daugiau kaip 1,3 tonos pieno per dieną, gavo už jį europinę kainą ir net daugiau“, – aiškino viceministaras.
Pienas, kuris superkamas iš smulkiųjų pieno gamintojų, pernai sudarė apie 43 proc. viso kiekio ir kainavo 254 eurus už toną. O tai už kilogramą yra kone 10 euro centų mažiau nei gauna stambieji gamintojai.
Dar viena nekintanti Lietuvos pieno sektoriaus ypatybė – ketvirtadalį pieno Lietuvoje superka įvairūs tarpininkai – kooperatyvai, kurių šalyje yra net 60. Jie ūkininkams moka 256 eurus už pieno toną.
„Jeigu palygintume perdirbimo įmonių mokamą kainą su kaina supirkimo punktuose, tai ji beveik nebesiskiria“, – aiškino S.Savickas.
Viceminitras taip pat pridūrė, jog pernai supirkėjai iš Lietuvos eksportavo 5 procentus jų nupirkto pieno, už kurį gavo didesnę nei europinę kainą, – 354 eurus už toną.
„Pieno importas taip pat kelia nuolatines diskusijas. Į Lietuvą kasmet importuojama virš 400 tonų pieno, ir jo tonos vidutinė kaina pernai pasiekė 329 eurus. Tai juk daugiau, nei gauna smulkūs pieno gamintojai, bet mažiau – nei stambieji“, – kalbėjo S.Savickas.
Lenkijos įtaka vis dar didelė
Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio teigimu, lenkai vis dar turi didžiulę įtaką mūsų šalies pieno kainoms. Lietuvoje jaučiamas nemažas pieno trūkumas, todėl eksportuodami pieną jie gali kelti kainas.
„Lenkai labai stipriai bando įsiveržti į mūsų šalies vidaus rinką. Apskritai jie bando veržtis visur. Prieš 3-4 metus lenkai bandė skverbtis ir į Čekiją, dėl to susipyko šių dviejų šalių premjerai, ir čekai turėjo skirti papildomų lėšų apsisaugti nuo lenkų invazijos“, – sakė jis.
Anot E.Simonio, Lietuva nuo ES vidurkio atsilieka 30 eurų už toną arba 3 centais už kilogramą pieno.
„Nuo Lenkijos mus skiria 4 eurai už toną arba 0,4 cento – už litrą. Problema iš tiesų egzistuoja. Jokiame kitame sektoriuje nėra tokio didelio susipriešinimo tarp gamintojų ir perdirbėjų, kaip pieno sektoriuje“, – kalbėjo E.Simonis.
Produktų importas išaugo
Apskritai Lietuvoje daugėja iš užsienio atgabenamų pieno produktų. Prieš penkerius metus užsienio jie sudarė apie penktadalį pieno gaminių rinkos, o šiuo metu – jau ketvirtadalį.
„Mes gerbiame kooperatyvus, kurie yra tikri kooperatyvai – kurie ne tik superka pieną, bet ir gamina produktus.
Produkciją vežti į Lenkiją dabar galima, tačiau nebeverta, nes Lenkija – didelė rinka, joje daug įmonių, perdirbančių 34 kartus daugiau pieno nei mes. Todėl kaimynai turi gir alimybių piginti produktus“, – sakė E.Simonis.
Jo teigimu, apskritai lenkai labiau žiūri eksporto. Jie turi nemažą rinką Meksikoje, Kinijoje, Irane ir kitose valstybėse., taigi jiems reikalinga papildoma žaliava tam, jog įvykdytų kontraktus. Atvažiavę į Lietuvą jie pakelia kainą ir nusiperka reikiamą žaliavos kiekį.
E.Simonis pridūrė, jog Latvijoje bei Estijoje yra kitokia situacija.
„Pirkdami pieną iš estų bei latvių jiems mokame mažiau nei saviškiams. Pieno kokybė išties yra gera, tačiau mums patiems yra be galo sunku su savo produkcija patekti į jų rinką.
Tam, kad Latvijoje galėtume parduoti savo produkciją, esame eilėje 3-5 vietoje. Užtat mūsų prekybos tinklai į svetimšalius žiūri palankiau. Lietuvoje išskėtus rankas laukiama, kad atvažiuotų kiti, o savų gamintojų beveik nematoma“, – priekaištavo jis.
Gamyba – didelė, pieno – per mažai
Pasak E.Simonio, Lietuva yra ketvirta ES pagal pieno produktų suvartojimą.
Apskritai pieno sektorius yra geras darbdavys – jame dirba apie 65 tūkst. žmonių, o pieno gaminiai yra svarbiausias maisto produktas. Jų eksportuojame daug daugiau nei mėsos ar žuvies.
„Užimame 6 vietą pagal vienam gyventojui tenkantį superkamo pieno kiekį. Taip pat esame pieno perdirbimo lyderiai Baltijos šalių regione.
Ši sritis yra labai svarbi Lietuvai, nes sukuria apie 2 proc. šalies BVP. Ir šis skaičius dar padidėtų, jei tik Lietuva padidintų eksportą“, – sakė E.Simonis.
Taip pat didelę įtaką turi ir tam tikri sprendimai, kuriuos Estija bei Latvija priėmė anksčiau už mus“,
Anot E.Simonio, Estijos sėkmė – smulkių ūkių neliko, užtat stambių ūkių joje yra kone 650.
Latviai ilgą laiką buvo atsilikę pieno sektoriuje nuo Lietuvos, tačiau pastaruoju metu mus aplenkė.
„Mūsų šalyje stiprus perdirbimas, tačiau paties pieno gamyba – silpna. Todėl mes vežamės pieną iš Estijos bei Latvijos. Iš jų įsigyjame apie 25 procentus pieno, kuris kainuoja 10-15 procentų mažiau nei Lietuvoje ir taip paliekame kaimynams kasmet kone po 100 milijonų eurų. O juk tai galėtų būti mūsų žemdirbių pajamos“, – sakė E.Simonis.
Kainos ir „Brexit“
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys prognozavo, jog ateityje pieno produktų kainoms neigiamos įtakos gali turėti „Brexit“. Nes Didžioji Britanija sudaro apie 10 proc. viso ES pieno supirkimo rinkos.
„Didžioji Britanija apie 30 proc. produkcijos perka iš kitų ES šalių, tad įsivaizduokite, kas būtų, jeigu būtų apribotas laisvosios prekybos susitarimas tarp britų ir ES. Atsirastų didžiulis pieno produktų perteklius. Tai gali daryti įtaką pieno produktų kainai“, – aiškino A.Gapšys.
A.Gapšys minėjo, jog išaugęs gyvulinių riebalų suvartojimas nuo 2014 metų net dvigubai pakėlė sviesto ir riebalų gaminių kainas. Po pieno kainų krizės apie 20-30 procentų išaugo ir sūrių kaina. Nesikeitė tik pieno miltų kainos.
„Apskritai pastaruoju metu pastebimi dideli kainų svyravimai. Per 2004 ir 2017 metus įvyko praktiškai 6 jų kilimo ir kritimo pokyčiai, kurie buvo didesni nei 50 proc. ES šis skaičius buvo mažesnis, jis sudarė apie 30 proc“, – sakė A.Gapšys.
