Ir štai kovo 8-ąją prezidentas D.Trumpas paskelbė apie naujus tarifus plienui ir aliuminiui. Pasaulio žiniasklaidos reakcijos į tai ilgai laukti nereikėjo. Tai liudija ir straipsnis, pasirodęs viename iš didžiausių Japonijos nacionalinių dienraščių „Mainichi Shimbun“.
Susiję straipsniai
Nesilaiko taisyklių
Supervalstybė nesilaiko taisyklių, elgiasi grubiai ir daro spaudimą kitiems, reikalaudama nusileisti. Tokiomis sąlygomis tarptautinės tvarkos negali būti, rašo „Mainichi Shimbun“.
JAV prezidentas D.Trumpas nusprendė riboti importą, nustatydamas didelius tarifus aliuminiui ir plienui, kurie netrukus įsigalios. Tai labai neįprasta ir šiurkšti protekcionistinė politika, teigia leidinys.
Visų pirma, kyla abejonių, ar tokių tarifų įvedimas neprieštarauja Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėms.
JAV tvirtina, kad pigaus plieno importas smukdo Jungtinių Valstijų karinę pramonę, o tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui.
Tačiau PPO tokį argumentą laiko pagrįstu tik susiklosčiusių ypatingųjų situacijų atveju, todėl galima manyti, kad jis čia naudojamas tik kaip politinis manevras.
Nerimą kelia ir tai, kad Japonija ir Europos Sąjunga yra įtrauktos į šalių, kurioms bus taikomi naujieji tarifai, sąrašą. JAV vyriausybė leido aiškiai suprasti, kad šių tarifų atšaukimas ateityje priklausys nuo tų šalių indėlio į JAV užsienio prekybą ir gynybą.
Derybose – nelygios jėgos
Nors Japonija ir ES iš karto pareikalavo netaikyti joms šių tarifų, tačiau tikėtina, kad JAV mainais gali pareikalauti iš jų atverti rinkas ir padidinti išlaidas gynybai.
O dvišalėse derybose JAV su savo didžiule ekonomine ir karine galia turės pranašumą. Galima teigti, kad tai yra tarsi patikrinimas, kaip Japonija ir ES reaguos į JAV prezidento paskelbtą šūkį „Amerika – pirmiausia“.
D.Trumpas pareiškė, kad JAV prekybos balanso deficito sumažinimas yra jo svarbiausias prioritetas. Naudodamas griežtą prekybos politiką, jis norėtų pasiekti teigiamų rezultatų prieš artėjančius JAV kadencijos vidurio rinkimus (šių metų lapkritį. – Red.).
Tačiau iš pradžių buvo laikoma, kad problema Jungtinėms Valstijoms yra Kinija, kuri eksportuoja pigų plieną. Bet jeigu importo apribojimai taikomi prekyboje su sąjungininkais, teorija, grindžiama nacionalinio saugumo sumetimais, neturi pagrindo.
Būtina sąlyga laisvai prekybai, kuri pirmiausia skatina pasaulio ekonomikos plėtrą, yra daugiašalis bendradarbiavimas.
Bandymai apsaugoti vienos šalies pramonę, įvedant griežtus tarifus, tik padidina importuojamų prekių kainas, o tai neigiamai atsiliepia ekonomikai. Abipusis rinkų liberalizavimas ir užsienio prekybos skatinimas labiau atitinka nacionalinius interesus.
Kalbant apie tarptautinę prekybą, iškilus kokiems nors tarpvalstybiniams prekybos ginčams, būtina ieškoti jų sprendimo, vadovaujantis PPO protoku, bet ne pradėti taikyti vienašalius importo apribojimus.
Kaip šalis – pasaulio ekonomikos lyderė, Jungtinės Amerikos Valstijos yra atsakingos už prekybinio bendradarbiavimo inicijavimą ir plėtrą visame pasulyje. O vienašališkas politikos „Amerika – pirmiausia“ laikymasis, visiškai nekreipiant dėmesio į realybę, griauna laisvos prekybos pamatus.
Keičia tarifus eksporto prekėms
Europos Sąjunga jau pradėjo rengtis atsakomajai priemonei – nustatyti tarifus pagrindinėms Amerikos eksporto prekėms. Kinija taip pat davė suprasti, kad imsis prieš JAV kontrpriemonių. Prekybos karas sukeltų chaosą pasaulio ekonomikoje, kuris tikrai neduos naudos Jungtinėms Valstijoms.
Japonija turi ne tik pasirūpinti, kad jos eksporto prekėms nebūtų taikomi griežti JAV tarifai.
Ji taip pat yra atsakinga už laisvos prekybos skatinimą kaip viena iš pagrindinių joje dalyvaujančių valstybių. Japonijos vyriausybė turi prisijungti prie ES ir kitų šalių ir paraginti JAV panaikinti naujuosius prekybos tarifus, teigia „Mainichi Shimbun“.
Parengė Leonas Grybauskas