Verslas sutrikęs – nebežino, kas galima, ko ne

Vis populiarėjusios jungtinės veiklos sutartys dabar pradėjo bauginti įmones. Daugelis jų nori suvienyti pajėgas, kad galėtų konkuruoti viešuosiuose pirkimuose, bet baiminasi sankcijų.

M.Patašiaus nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
Darbymečiui besirengiantys kelininkai svarsto, ar susivieniję nenukentės.
Darbymečiui besirengiantys kelininkai svarsto, ar susivieniję nenukentės.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Mar 27, 2018, 4:35 PM, atnaujinta Mar 27, 2018, 4:36 PM

Pavasarį daugelio sektorių įmonių laukia nauji užsakymai. Pavyzdžiui, Vyriausybė jau patvirtino keliams šįmet skirsianti kone pusę milijardo eurų, todėl kelininkai rengiasi konkursams.

Tačiau daugelis jų jaučiasi lyg ant parako statinės. Mat iki šiol buvo įprasta, kad darbus laiku ir tinkamai atlikti siekiančios įmonės kartais sudarydavo jungtinės veiklos sutartis, nes pavieniui joms trūkdavo pajėgumų.

Šįmet yra kitaip – verslininkai pradėjo abejoti tokių sutarčių nauda. Mat praėjusiais metais Konkurencijos taryba (KT) statybų bendrovei „Irdaiva“ skyrė 3,686 mln., o Panevėžio statybos trestui – net 8,513 mln. eurų baudas.

Priežastis – šios įmonės, dalyvaudamos Vilniaus vystymo kompanijos 2013–2015 metais paskelbtuose 24 viešuosiuose pirkimuose, sudarė jungtinės veiklos sutartis.

KT nuomone, bendrovės galėjo teikti paraiškas savarankiškai, tačiau nusprendė nekonkuruoti ir taip nusižengė įstatymams.

Vis dar laukia išaiškinimo

Abi bendrovės jau kreipėsi į teismą ir užginčijo KT sprendimą. Pasak jų vadovų, pavieniui įmonės niekaip nebūtų spėjusios visų darbų atlikti laiku. Tai patvirtino ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų atliktas tyrimas, kurio išvadose skelbiama, kad „Irdaiva“ savarankiškai įgyvendinti numatytų projektų negalėjo.

Akivaizdu, kad teismo procesai užtruks ilgai, bet ką daryti verslininkams, kurių laukia nauja konkursų banga, taip ir lieka neaišku.

„Visi yra sutrikę. Įmonių vadovai nežino, kas jiems leidžiama, kas galima, o kas ne. Su keliomis kitomis asociacijomis parašėme Ūkio ministerijai prašymą išaiškinti, kada jungtinės veiklos sutartys teisėtos, o kada už jas galime sulaukti sankcijų, bet kol kas jokio atsakymo nesulaukėme.

O realybė paprasta – jei reikia darbus atlikti sparčiai, tai dažniausiai viena įmonė to nepajėgia. Juk jei malkas kaposime dviese, tai ir įveiksime visą rietuvę dvigubai greičiau“, – aiškino kelininkų kompanijas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas.

Panašiai kalbėjo ir Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas: „Artėja statybų sezonas, pats darbymetis, tad norisi daugiau aiškumo. Kad neliktų rizika, kriterijai turi būti aiškesni.“

Geriausiai žino vadovai

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis irgi neslėpė, kad verslininkai pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų teikia nerimaudami.

„Prašėme, kad būtų parengtos rekomendacijos dėl jungtinės veiklos sutarčių, tačiau jų kol kas nėra. Iš esmės nėra jokių kriterijų nei Statybų įstatyme, nei Civiliniame kodekse. Tad bet kuri bendrovė gali patekti į bėdą“, – svarstė K.Sivickis.

Jo nuomone, iš šono nustatyti, ar bendrovė gali įvykdyti projektą savarankiškai, labai sunku: „Reikia įvertinti jos pajėgumus, jau prisiimtus įsipareigojimus. Geriausiai tai žino patys įmonių vadovai.“

Ieško tinkamos formos

Pasak KT narės Jolantos Ivanauskienės, Konkurencijos taryba kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) vertina, kokiomis tinkamiausiomis priemonėmis ir forma būtų galima atsižvelgti į verslo atstovų siūlymą parengti rekomendacijas ar ką nors panašaus.

„Vis dėlto pirmiausia atkreipiame verslo dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo nuostatos, draudžiančios konkurenciją ribojančius susitarimus, pastaruoju metu nesikeitė, šis draudimas nėra naujas.

Konkurentams bendradarbiaujant, o ypač sprendžiant dėl dalyvavimo viešajame pirkime kartu ar atskirai, tenka pareiga įvertinti, ar dėl tokio bendradarbiavimo nebus neleistinai apribota konkurencija.

Civilinės teisės leidžiamas sutartis būtina įvertinti ir pagal konkurencijos teisės nuostatas.

Šis reikalavimas nėra naujas. Konkurencijos tarybos specialistai gali pateikti bendro pobūdžio vertinimo kriterijus, tačiau kiekvieno atvejo vertinimas priklauso nuo individualių aplinkybių.

Taigi būtent pačios įmonės geriausiai žino savo veiklą ir objektyvias galimybes dalyvauti pirkimuose“, – teigė J.Ivanauskienė.

Pasak jos, paprastai jungtinė veikla viešuosiuose pirkimuose galima, kai prekių ar paslaugų tiekėjai nėra tiesioginiai konkurentai, kai tiekėjas objektyviai negali pateikti pasiūlymo vienas ar tiekėjai yra vienos įmonių grupės nariai.

Jeigu jungtinė veikla nėra objektyviai reikalinga ir bendrovės yra pajėgios varžytis savarankiškai, toks bendradarbiavimas gali prieštarauti Konkurencijos įstatymo reikalavimams.

Parengs metams baigiantis

Perkančiosios organizacijos, nustatydamos sąlygas, turi užtikrinti konkurencingą viešųjų pirkimų procedūrą.

Tai reiškia, kad reikalavimai dėl tiekėjų kvalifikacijos turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs bei aiškūs ir nesudaryti pagrindo konkurencijai riboti. Bendrovės, manydamos, kad nustatytos sąlygos neatitinka minėtų reikalavimų, turi teisę tokias sąlygas skųsti.

„Vis dėlto galimai nepagrįsti perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai ar pirkimo sąlygos nesuteikia teisės pirkime dalyvaujantiems tiekėjams sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus ir nepanaikina jų atsakomybės už savo veiksmus“, – įspėjo J.Ivanauskienė.

Savo ruožtu VPT tvirtino, kad verslui skirtų rekomendacijų su baigtiniu atvejų sąrašu negali būti.

„Bet Viešųjų pirkimų tarnyba, siekdama suteikti aiškumo dėl to, į ką reikia atkreipti dėmesį ir kas aktualu perkant statybos darbus, bendrus principus numato įtraukti į šiuo metu rengiamas statybos darbų pirkimo gaires, kurias numatoma paviešinti iki šių metų pabaigos“, – pranešė VPT atstovė Sigita Arlauskienė.

Sutarčių tik daugėja

VPT duomenimis, 2015 metais ūkio subjektų grupėms atiteko 4,8 proc. laimėtų pirkimų, 2016 metais – jau 5,5 proc., o iki praėjusių metų vidurio – 6 proc.

2015-aisiais ūkio subjektų grupėms teko 8,5 proc. visų sudarytų sutarčių vertės, 2016 metais – net 21,6 proc., pernai pirmąjį pusmetį – 9,5 proc.

2016-ųjų šuolį nulėmė tai, kad ūkio subjektų grupės sudarė didžiulės vertės sutartis dėl Kauno miesto gatvių taisymo ir Vilniaus kogeneracinės elektrinės statybų.

Rekomendacijos verslui palengvintų gyvenimą

Deivis Valiulis

Advokatų įmonės „Triniti“ partneris

„Jungtinės veiklos sutartys yra leidžiamos ir labai dažnai pirkimuose dalyvauja tiekėjų grupės, sudariusios būtent tokias sutartis. Galimybė dalyvauti savarankiškai pirmiausia turėtų būti vertinama atsižvelgiant į konkurso sąlygas, kvalifikacijos reikalavimus, darbų apimtį ir jų įvykdymo terminus.

Teisinio reguliavimo prasme vertinga, kad ūkio subjektai dėl Konkurencijos tarybos paskirtų baudų kreipėsi į teismą, – tikėtina, jog tokie kriterijai bus suformuoti teismų praktikoje.

Akivaizdu, kad klausimas labai sudėtingas ir tik įsigilinus į visas aplinkybes bus galima daryti išvadas. Skirtingas ginčo šalių tos pačios faktinės situacijos vertinimas tik patvirtina teiginį, kad labai sunku įvardinti universalias tokių susitarimų vertinimo taisykles.

Reikėtų prisiminti, kad teisinę reikšmę turi teismų formuojama praktika, o ne institucijų rekomendacijos. Tačiau, turint omenyje bylos apimtį, teisminis procesas gali užtrukti ne vienus metus.

O rekomendacijos, jei jos būtų parengtos, yra visada sveikintinos, nes turint jas lengviau įvertinti konkretų susitarimą. Jau ir šiuo metu yra KT rekomendacijos dėl konkurenciją ribojančių susitarimų viešuosiuose pirkimuose, kurios iš dalies palengvina ir aptariamų sutarčių vertinimą.“

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.