Europos Komisija mano, kad šis naujas dujotiekis pakenks ES energetinei nepriklausomybei ir taip pat sukels grėsmę stabilumui Ukrainoje. Sujungdamas Rusiją tiesiai su Vokietija, „Nord Stream-2“ atims iš Ukrainos pinigus, kuriuos „Gazprom“ moka šios šalies valdžiai už tai, kad jis eina per jos teritoriją.
Antradienį (balandžio 10 d. – Red.) kanclerė (Angela Merkel. – Red.) staiga pakeitė savo nuomonę. Dabar ji reikalauja, kad „Gazprom“, kitaip tariant, Maskva „aiškiai“ garantuotų, jog tranzito per Ukrainą neatsisakys. Vokietija kol kas dar nepalaidojo šio projekto. Tai yra atsakas į dabartinę krizę santykiuose su Kremliumi, karą Sirijoje ir Skripalio apnuodijimą.
Interviu su Europos Parlamento nariu, Liuksemburgo Žaliųjų partijos atstovu Claude'u Turmesu.
— „Ouest-France“: Kokia jūsų pozicija dėl „Nord Stream-2“ projekto?
— Claude`as Turmesas: Antrojo dujotiekio tiesimas iš Rusijos į Vokietiją aiškiai gresia Ukrainos stabilumui. Jis aplenks Ukrainos teritoriją ir atims iš jos pajamas už tranzitą. Projektas taip pat kelia grėsmę Europos šalių solidarumui ir didina problemas, kurios jau egzistuoja Slovakijoje, Bulgarijoje ir Serbijoje, nes jų aptarnavimo tinklas dar nėra parengtas. Be to, šis papildomas dujų tiekimas nereikalingas. Dujų kiekiai, kuriuos importuos ir vartos ES, mažės. Taigi, šis projektas neturi prasmės.
— Aš palankiai vertinu šį kanclerės sprendimą. Tai yra ženklas, kad ji suvokė, jog „Nord Stream-2“ negali būti paleistas be naujo susitarimo dėl tranzito, garantuojančio Ukrainai pajamas. Būtina peržiūrėti senąjį Ukrainos ir Rusijos susitarimą, kuris baigiasi 2020 metais.
— Ar dėl šio projekto Europos Parlamente nuomonės išsiskyrė?
— Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete (ITRE), kuris šiuo metu peržiūri Dujų direktyvą, 85 proc. pasisako prieš projektą ir 15 proc. – už. Politinės frakcijos yra susiskaldžiusios. Rusijos projektą remia Prancūzijos dešinieji ir kraštutiniai dešinieji, taip pat daugelis Vokietijos socialdemokratų. Pastarieji ir toliau palaiko savo buvusį kanclerį Gerhardą Schröderį, kuris paskutiniąją savo kadencijos savaitę (2005 metais) suteikė būtiną kredito garantiją pirmojo dujotiekio tiesimui, prieš tapdamas bendrovės – „Gazpromo“ operatorės – vadovu.
Konservatoriai iš CDU (Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos – valdančiosios daugumos politinės partijos, didžiausios konservatyvios, dešiniojo centro partijos Vokietijoje. – Red.) taip pat susiskaldė. Kai kurie mano, kad tai bus geras ėjimas kovoje su SDP (Vokietijos socialdemokratų partija – viena didžiausių Vokietijos partijų. – Red.), o kiti vis dar nusileidžia lobistams iš koncerno „BASF“, kuris yra suinteresuotas rusiškomis dujoms ir kurio buvęs prezidentas sudėjo viltis į Angelą Merkel dar praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje. Jis yra jos giminaitis.
— O kokia ES lyderių nuomonė?
— Visa Rytų Europa yra prieš, išskyrus Bulgariją, kuri yra labai sudėtingoje situacijoje. Kartu su Lenkijos konservatoriais mes kovojame su Vokietijos dujų diplomatija. Austrija atvirai užima prorusišką poziciją, kadangi jos kompanija „OMV“ finansuoja 10 proc. projekto. Prancūzijos pozicija dviprasmiška.
— Kaip?
— Ji leidžia pramoninei grupei slapta derėtis. Ir jei Vokietijoje aukšti pareigūnai nežinojo apie G. Schröderio iniciatyvas, tai Prancūzijoje būtent Gérardas Mestralletas, buvęs „Angie“ prezidentas, gina šį projektą, nepaisydamas ES interesų. Emmanuelis Macronas turi nutraukti šią anomaliją Prancūzijos užsienio politikoje, jei jis nori laikytis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, kurį jis, atrodo, cituoja kas rytą. G.Mestralletas smogia įsipareigojimams pagal šį susitarimą. Taip pat kompanijai „Angie“, kuri šiuo metu rengia modernesnį atsinaujinančių energijos šaltinių projektą.
Priminsiu, kad Prancūzija ir Vokietija yra Minsko susitarimų (2015 metų vasario mėn.) iniciatorės, o jie, be ugnies nutraukimo Donbase, numatė ekonominių santykių atkūrimą.
— „Gazprom“, atrodo, laimėjo šį žaidimą ... Vamzdžiai jau atkeliavo į Vokietiją, Zasnico uostą.
— Reikia būti atsargiems su „Gazpromo“ propaganda. Tai yra jų metodas – perkelti įrenginius iš vieno projekto į kitą, sušaukti žiniasklaidos atstovus ir pranešti, kad procesas jau vyksta... Tie vamzdžiai, sukrauti prieš fotografus 2016 metais, atrodė visiškai įtikinamai.
— Ar pritariate Ukrainos nuomonei: „Gazprom“ ir Rusija nėra patikimi partneriai?
— V.Putino režimą susilpnino naftos kainų kritimas, ir tai perpus sumažino jo pajamas. Rusija naudoja dujas kaip politinio spaudimo ginklą. Kita vertus, ES taip pat turi reikalauti iš Ukrainos didesnio skaidrumo. Ji turi turėti galimybę patikrinti, ar pinigai už dujų tranzitą, užuot keliavę į Šveicariją, patenka į Ukrainos iždą. Šį požiūrį palaiko ir amerikiečiai, kurie atidžiai seka situaciją.
Parengė Leonas Grybauskas