Nors iki balandžio 20-osios liko vos kelios dienos, ir netrukus įmonėse bus pradėti mokestiniai patikrinimai, įtampa nė kiek neatslūgo.
Tad verslininkai, praėjusį penktadienį sėdę pokalbiui Vyriausybėje su premjeru ir ministerijų atstovais, atsigręžė ir į ūkio ministrą Virginijų Sinkevičių. Jam savo nuogąstavimus verslo organizacijų atstovai išguldė per susitikimą antradienį, balandžio 17-ąją.
Išguldė istoriją
Visas šis atliekų skandalas yra susijęs teisėsaugos akiratyje atsidūrusia bendrove „Metrail“.
Įtariama, kad 2013-2015 metais ši įmonė, turėjusi Aplinkos ministerijos valdininkų išduotą atliekų tvarkytojo licenciją, nesutvarkė maždaug 15 tūkst. tonų panaudotų metalo bei plastiko pakuočių.
Dabartinis Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Raimondas Sakalauskas anksčiau buvo nurodęs netgi netikrinti atliekas tvarkančių įmonių, todėl jos tapo nekontroliuojamos.
Manoma, kad dėl nesąžiningos „Metrail“ veiklos nukentėjo gausybė įmonių, kurios buvo atsiskaičiusios už atliekų tvarkymą bei gavo tai įrodančias pažymas.
Maždaug prieš keturis mėnesius jos sulaukė žinios iš Aplinkos ministerijos, kad teks susimokėti ir aplinkosaugos mokestį – kone 30 mln. eurų. Antrą sykį už tą patį mokėti verčiami verslininkai kreipėsi į teismus bei į pačią Aplinkos ministerija, siūlydami konfliktą išspręsti taikiai – derybose.
Bevaisės derybos
Anot užsienio investuotojus vienijančio Investuotojų forumo vadovės Rūtos Skyrienės, derybų su aplinkosaugininkais startas buvo neblogas, bet kone po kiekvieno susitikimo su Aplinkos ministerija jų sąlygos pablogėja.
„Tai nėra vien tik Aplinkos ministerijos ir verslo ginčų klausimas, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas. – Ūkio ministras yra vadovas institucijos, kuri girdi verslo balsą, todėl paprašėme, kad pagal galimybes jis dalyvautų procese.
Taikos sutartis būtų būdas rasti išeitį. Tačiau šioje derybų stadijoje pradedame abejoti, ar apskritai ji bus sudaryta“.
Pirmadienį, balandžio 16-ąją, įvyko dar vienas derybų raundas. Anot L.Vilimo, verslas pateikė įsipareigojimą, kuris galėtų užtvirtinti sutartį ir teisiškai, ir politiškai.
„Sutiktume papildomai sutvarkyti dar 15 tūkst. tonų įvairių atliekų: metalo, plastiko, stiklo. Prieš tai būtų sukurtas garantinis fondas, į kurį būtų pervestas toks kiekis lėšų, kuris atitinka šiandienę metalinių pakuočių sutvarkymo rinkos kainą – 60 eurų už toną. Tai jame atsirastų kone 1 mln. eurų.
Jei nepavyktų įvykdyti tokio plano, lėšas iš fondo galėtų pasiimti valstybė.
Deja, net ir po šio pasiūlymo Aplinkos ministerijos pozicijos nėra aiški“, – sakė L.Vilimas.
Rūpinasi investuotojais
„Ūkio ministerija negali nieko užtarti. Bet mums labai svarbu, kad konfliktas nepadarytų neigiamo poveikio šalies investiciniam klimatui. Faktas ir tai, kad sprendimą būtina rasti. Kartu su Aplinkos ministerija bandysime jo ieškoti“, – sakė V.Sinkevičius.
Jis sakė, kad iki šiol pats į konfliktinę situaciją smarkiai nesigilino: „Žinojau apie ją tik iš perskaitytų antraščių“.
Kelia vis daugiau sąlygų
Aludarius vienijančios gildijos vadovas Saulius Galadauskas yra sakęs, kad aplinkosaugininkai ignoruoja esminę detalę: iš tiesų tos 14,5 tūkst. tonų metalinių pakuočių, dėl kurių yra kilęs šis triukšmas, yra sutvarkytos ir jokios žalos gamtai nepadaryta. Pakuotės yra brangios, todėl jos tikrai nenugulė pamiškėse. O kur jos atsidūrė, tai ir turi išsiaiškinti teisėsauga.
Gamintojų ir investuotojų teigimu, derybos dėl mokesčio buksuoja, nes Aplinkos ministerija vis pateikia naujas ir naujas užduotis.
Neišsprendus taikiai šio konflikto laukia visos pakuočių tvarkymo sistemos griūtis, tūkstančiai bylų, kurios truks ne vienerius metus, bus švaistomi milžiniški valstybės ir verslo ištekliai. Ir pasekmės gali būti tragiškos – įmonių bankrotai bei kainų augimas.
