Statistika negailestinga: nuosekliai mažėjęs šešėlis alkoholio prekyboje vėl auga

Nors valdančiųjų užmojis blaivinti tautą bei trumpinti prekybos alkoholiniai gėrimais laiką, rodos, iš tiesų sumažino alkoholio pardavimų mastą, dar būtų per drąsu teigti, kad alkoholio suvartojama išties mažiau.

Kaip rodo Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turima statistika, lyginant praėjusių metų pirmą ketvirtį su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, užregistruotų nusikaltimų, susijusių su nelegaliai gaminamu alkoholiu, skaičius išaugo 19 proc. – nuo 42 iki 50.<br> lrytas.lt nuotr.
Kaip rodo Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turima statistika, lyginant praėjusių metų pirmą ketvirtį su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, užregistruotų nusikaltimų, susijusių su nelegaliai gaminamu alkoholiu, skaičius išaugo 19 proc. – nuo 42 iki 50.<br> lrytas.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 26, 2018, 12:33 PM, atnaujinta Apr 26, 2018, 1:11 PM

Tyrimų duomenimis, iki šiol nuosekliai mažėjusi prekyba nelegaliais alkoholiniais gėrimais vėl įgauna pagreitį, o išradingi lietuviai alkoholį keičia kvėpinimuisi skirtu kosmetiniu spiritu bei dantų skalavimo skysčiu.

Ekspertų teigimu, šešėlinės prekybos didėjimą rodo ne tik viešojoje erdvėje suaktyvėję skelbimai, siūlantys įsigyti alkoholio draudžiamu laiku, bet ir vis dažniau pasirodanti informacija apie policijos sulaikytus nelegalų alkoholį gaminančius asmenis.

Parduotuvėse – alkoholio pakaitalai

Viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys įspėjo, kad jau matomi ženklai, rodantys šešėlio alkoholinių gėrimų prekyboje didėjimą, kurių dar negali užfiksuoti įvairios statistikos.

„Mūsų tikslas – iš anksto įspėti, kad mes jau matome tuos ženklus, tačiau dar turi praeiti šiek tiek laiko, kol tie ženklai virs įrodymais“, – situaciją komentavo jis.

Pasak K.Kupšio, vis dažniau pastebima žmonių, kurie iš nelegalios prekybos alkoholiu draudžiamomis valandomis bando užsidirbti. Ypač tai matoma internetinėje erdvėje.

„Šėšėlis keliasi į elektroninę erdvę. Jaunimas nebeperka iš taškų, jaunimas pats yra taškai, kurie pardavinėja. Jiems atsiveria nauja verslo rūšis, kuria jie gali pagerinti savo gerbūvį, nes staiga jau ir 18-mečiams bei 19-mečiams jau reikia tokių paslaugų“, – aiškino jis.

Per daug nesistengiant, įvairių taškų, kur galima įsigyti nelegalaus alkoholio, anot K.Kupšio, galima rasti ir pačioje sostinėje, tereikia apsilankyti senuose turguose ir kitose nuo seno žinomose vietose, garsėjančiose šešėline prekyba. Apskritai, nelegali prekyba alkoholiu per 2017-2018 metus išaugo maždaug penktadaliu.

K.Kupšio teigimu, alkoholio laiku negavę lietuviai galiausiai vis tiek randa sprendimą – pardutuvėse ieško jo pakaitalų:

„Į mažas parduotuves jau grįžta dantų skalavimo skysčiai, kuriais buvo uždrausta prekiauti kioskuose. Klausimas, ar jie naudojami iš tiesų skalauti burną. Taip pat ir su pigiu odekolonu.“

Kaip rodo Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turima statistika, lyginant praėjusių metų pirmą ketvirtį su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, užregistruotų nusikaltimų, susijusių su nelegaliai gaminamu alkoholiu, skaičius išaugo 19 proc.

Akcizinių prekių šešėlis didėja

Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovo Vytauto Žukausko, suaktyvėjusią šešėlinę prekybą lemia nepamatuoti valdžios sprendimai. Dėl padidintų akcizų ir griežtesnių prekybos apribojimų žmonės ieško alternatyvų.

Jo teigimu, nors bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje dėl gerėjančios ekonominės šalies padėties mažėja, tačiau akcizinių prekių rinkoje fiksuojamos priešingos tendencijos – ten šešėlis išaugo net ir geros ekonominės situacijos sąlygomis.

„Praėjusių metų kovo mėnesį buvo padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams, šiais metais buvo įvesti griežtesni prekybos apribojimai. Tai paskatino žmones ieškoti pigesnių ir lengviau prieinamų alternatyvų šešėlyje. Šią tendenciją pastebėjome dar prieš Naujuosius metus. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad nuosekliai trejus metus iš eilės mažėjęs stipriojo alkoholio rinkos šešėlis padidėjo. Jei ekonomika nustotų augti, pablogėtų žmonių finansinė padėtis, galime turėti ir dar didesnį šuolį“, – prognozavo V.Žukauskas.

Visuomenė tampa tolerantiška šešėliui

Taip pat pastebima, kad lietuviai dėl susidariusios situacijos tampa vis tolerantiškesni nelegaliai prekybai alkoholiu. V.Žukauskas pasakojo, kad neseniai darė apklausą, ar žmonės patys neleistinai įsigyja alkoholinių gėrimų, ir jų atsakymai pribloškė, nes jie ne tik pripažino, kad pradėjo pirkti šešėlyje dažniau, bet ir nebemato tame blogybės, o didėjantis šešėlis, pasak jo, rodo ir tam tikrą protesto formą.

„Matomas pateisinimo tendencijų pasikeitimas. Anksčiau nepateisinamumas griežtėjo, žmonės kritiškai vertino nelegalių gėrimų vatojimą. Tačiau, kai akcizai buvo pakelti, žmonės į tai sureagavo ir jų perkamoji galia smarkiai sumažėjo, jie pradėjo ieškoti alternatyvų. O tos alternatyvos dažniausiai yra nelegalios. Tai rodo, kad žmonės kritiškai vertina tuos veiksnius, kurie buvo padaryti.“

Jam pridarė ir „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas, kurio teigimu, apie 50 proc. šalies gyventojų yra tolerantiški ir pablogėjus ekonominei situacijai apskritai rinktųsi pirkti be čekio ar eitų dirbti nelegaliai.

„Sąžinė šioje vietoje yra lanksti: vienas dalykas dėl paties fakto, o kitas, kad mes, lietuviai, esame labai emocionalūs. Jeigu mums kažkoks sprendimas nepatinka, mūsų nuostatos gali labai greitai pasikeisti.“

Žmonių įpročius pakeisti sunku

Parduotuvėlę šalia Jurbarko turintis smulkusis verslininkas Vidas Šukys tikino, kad valdžios įvesti griežti prekybos alkoholiu ribojimai jį privertė atleisti vieną iš trijų jam dirbusių pardavėjų.

„Kuo daugiau valdžia spaudžia, tuo labiau žmonės ieško, kaip tuos draudimus apeiti. Deja, tai sukelia dar daugiau problemų. Tačiau nukenčia ne kas kitas, o sąžiningai užsidirbti bandantys verslininkai. Negalėdami legaliai įsigyti alkoholio norimu laiku, žmonės ieško kitų būdų, kaip jo gauti, kartais net neatsižvelgiant į kainą. Važiuojama alkoholio pirkti į kaimynines valstybes, tad pildomas jų biudžetas“, – guodėsi V.Šukys.

Jo teigimu, pagrindis šešėlinės prekybos aspektas – prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas, nes laiko mažinimas žmonių įpročių pakeisti negali.

„Jeigu jie norėjo vartoti alkoholį po 8 vakaro, jie ir vartos. Žmonės yra gyvas organizmas, kuris moka prisitaikyti. Dabar, po laiko apribojimų, pradedame pastebėti, kad ne darbo valandomis žmonės eina ir ieško, kur galima įsigyti pigiau. Šį rytą, 8 valandą, jau mačiau žmogų, kuris „nebetilpo“ į šaligatvį. Tai iš kur jis gavo?“, - sakė jis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: LSDP pirmininkės V. Blinkevičiūtės spaudos konferencija