Pasak banko vadovo, didžiausias iššūkis – vis didėjantis darbo jėgos trūkumas, su kuriuo susiduria vis daugiau verslų.
– SVV įmonių finansavimas – viena iš pirmenybinių Šiaulių banko krypčių. Kokios tendencijas pastaruoju metu vyrauja SVV sektoriuje?
– Išskirčiau dvi ryškias teigiamas tendencijas. Pirma, daug SVV įmonių jau neišsitenka Lietuvoje ir plečiasi eksporto sąskaita. Vien pernai Lietuvos eksportas augo 18,2 proc. – prie šio rodiklio reikšmingai prisidėjo ir SVV įmonės.
Antra, auga SVV dėmesys našumo didinimui – tiek investuojant į modernizavimą, tiek į efektyvesnius veiklos procesus. Jau keletą pastarųjų metų pastebime, kad SVV įmonės vis drąsiau plečia veiklą eksporto rinkose. Džiugina, kad net ir mažos bendrovės geba rasti savo nišą užsienio rinkose ir jose sėkmingai įsitvirtinti.
Dar visai neseniai pagrindinis Lietuvos įmonių konkurencinis pranašumas buvo žemesnė produkcijos kaina, o dabar matome, kad Lietuvos verslai užsienyje vertinami dėl gero kainos ir kokybės santykio. Daug Europos užsakovų jau netenkina žema produkcijos kokybė Kinijoje ar kitose Azijos šalyse. Ieškoma gamybos partnerių geografiškai arčiau esančiose šalyse, o Lietuvos verslininkai tuo sėkmingai naudojasi, nes gali užtikrinti aukštą kokybę už konkurencingą kainą. Matome, kad Vakarų rinkose sėkmingai įsitvirtina tradicinių pramonės šakų – medienos, metalo apdirbimo, komponentų – gamybos įmonės.
– O kaip sekasi įmonėms, kurių pagrindinė rinka – Lietuva?
– Į vidaus rinką orientuotas verslas auga nuosaikiau. Pripažinkime, kad Lietuvos rinka yra riboto dydžio, o esant neigiamoms demografinėms tendencijoms vietos rinka netgi traukiasi. Vis dėlto galima išskirti sėkmingus sektorius – tai prekyba, paslaugos, ypač statybų sektorius, kurį maitina didelė nekilnojamojo turto paklausa. Didelis postūmis statybų sektoriui yra sėkmingai įgyvendinama daugiabučių namų renovacijos programa, suteikianti darbo mažesnio dydžio statybos bendrovėms. Šiaulių bankas yra didžiausias renovacijos projektų finansavimo partneris – užimame 60 proc. renovacijos programos finansavimo rinkos.
– Kokios priežastys skatina SVV įmones vis daugiau dėmesio skirti našumui didinti?
– Džiugu, kad vis daugiau įmonių vadovų supranta, jog norint kurti didesnę vertę reikia modernizuoti veiklą. Optimistiškai vertinu augančias SVV įmonių investicijas į plėtrą – tiek didinant gamybos apimtį, tiek našumą. Pastaruoju metu gauname daug kredito paraiškų dėl modernios techninės įrangos įsigijimo. Verslininkai supranta, kad nauji įrenginiai leidžia automatizuoti gamybos procesus, sumažinti darbo jėgos sąnaudas. Ypač džiugina, kad ne vien didelėse korporacijose, bet jau ir SVV įmonėse vis daugiau dėmesio skiriama veiklos procesų efektyvumui didinti. Diegdamos pažangius procesų valdymo modelius įmonės suranda būdų dirbti efektyviau.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais dažniausiai susiduria SVV įmonės?
– Didžiausias iššūkis yra darbo jėgos trūkumas. Bendraujant su verslininkais dažnai tenka išgirsti, kad jie pasirengę mokėti konkurencingą atlyginimą, tačiau kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų surasti ypač sunku. Esant dideliam emigracijos mastui geras sprendimas būtų protinga darbo jėgos imigracijos politika, skatinanti vertę kuriančius specialistus dirbti Lietuvoje. Deja, imigracijos barjerai mūsų šalyje yra dideli.
Šios kliūtys SVV įmonėms net neperžengiamos, nes mažos bendrovės dažniausiai neturi išteklių ir kompetencijos įdarbinti personalo iš užsienio šalių. Kitas iššūkis yra netolygus ekonomikos augimas didmiesčiuose ir regionuose. Didžiausia verslo plėtra vyksta trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, augantį verslo aktyvumą pastebime ir kituose regionuose. Matome, kad keičiasi vietos valdžios požiūris į verslą – lengviau gauti įvairius leidimus, derinti sklypų įsigijimo sąlygas ir kitas procedūras.
Vis dėlto periferijoje verslui plėsti veiklą dar sudėtinga. Vakarų Europoje regionų verslas dažnai yra proteguojamas, netgi pasitelkiant įvairias užslėptas subsidijas, o Lietuvos regionų įmonėms lengvesnės sąlygos netaikomos. Valstybė galėtų pagalvoti apie mokesčių lengvatas.
– Kaip keičiasi SVV kreditavimo apimtis?
– Praėjusiais metais bendras Lietuvos bankų išduotų paskolų portfelis verslui padidėjo daugiau nei 600 mln. eurų. Šiaulių bankui metai buvo aktyvūs, ir mūsų kreditų portfelis verslui išaugo 25 proc. – iki 901 mln. eurų. Matome, kad SVV įmonės po praėjusios ekonominės krizės skolinasi atsargiau ir atsakingiau. Tiesa, šių metų pirmojo ketvirčio verslo kreditavimo rodikliai ypač optimistiški ir rodo didėjantį verslo norą investuoti į verslo apimties ar našumo didinimą.
Pastebime augantį susidomėjimą kreditais su garantinėmis priemonėmis – praėjusiais metais tokios paskolos sudarė beveik penktadalį banko išduotų paskolų verslui. Bendradarbiaujant su INVEGA bei Europos investicijų fondu teikiami kreditai su portfelinėmis garantijomis leidžia mums finansuoti net ir tas įmones, kurios kitais atvejais banko finansavimo negalėtų gauti. Taip daugiau bendrovių turi galimybių planuoti plėtrą.
– Kuo SVV įmonių kreditavimas skiriasi nuo didelių įmonių kreditavimo?
– Pirmiausia SVV įmonės iš banko tikisi greitų sprendimų. Kitaip nei didelės korporacijos, SVV bendrovės yra lankstesnės, greičiau reaguoja į rinkos situaciją ir priima sprendimus. Natūralu, kad tokio pat požiūrio verslas tikisi ir iš banko. Kitas SVV lūkestis – prognozuojami banko sprendimai.
Jei įmonė po trijų mėnesių sieks gauti kreditą, jau šiandien bankas turi būti pasirengęs pateikti atsakymą, ar tuo laiku ir kokiomis sąlygomis kreditas galės būti suteiktas. Mažesnėms įmonėms labai svarbus yra tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas – SVV įmonių vadovai iš banko tikisi gebėjimo suprasti jų verslą ir patarti.
– Ar šiuo metu palankios sąlygos verslui skolintis ir kaip šios sąlygos keisis ateityje?
– Europoje jau ne vienus metus vyrauja žemų palūkanų normų aplinka ir sąlygos skolintis yra palankios. Žvelgiant į ateitį tarpbankiniai palūkanų apsikeitimo sandoriai rodo, kad spartaus palūkanų augimo bent jau artimiausiu metu nereikėtų tikėtis.
Tačiau verslininkams visada patariu žemomis palūkanomis nesižavėti ir skolintis atsakingai – įmonė turi būti pasirengusi įvertinti, ar galės mokėti kredito įmokas, jei palūkanos šiek tiek išaugtų.
