Tokiu atveju Lietuvos bankas taip pat turės teisę nurodyti tinklo paslaugų teikėjui skubiai panaikinti galimybę pasiekti minėtą informaciją. Už naujas nuostatas vieningai balsavo 98 Seimo nariai.
Kaip teigiama įstatymo pataisų aiškinamajame rašte, pastaruoju metu itin padažnėjo atvejų, kai Lietuvos Respublikos rezidentams yra nelegaliai, t. y. neturint tam finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos licencijos ar leidimo, teikiamos finansinės (ypač investicinės) paslaugos ar nesilaikant teisės aktuose nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų siūloma įsigyti ne Lietuvos Respublikoje įsteigtų abejotinos reputacijos įmonių finansinių priemonių, investuoti į rizikingus projektus.
„Tokia veikla paprastai yra vykdoma nuotoliniu būdu, nelegalias paslaugas ar finansines priemones reklamuojant, siūlant bei tokias paslaugas teikiant ryšio priemonių pagalba.
Dauguma nelegaliai teikiamų finansinių paslaugų modelių yra kuriami ne siekiant kurti ilgalaikį stabilų verslą, o turint tikslą greitai pasipelnyti iš nelegalios veiklos. Praktika rodo, kad dažniausiai yra sukuriamos realių buveinių neturinčių įmonių interneto svetainės, kuriose, imituojant finansinių paslaugų teikimą, iš patiklių neprofesionalių klientų yra išviliojamos ir pasisavinamos piniginės lėšos. <...> Priežiūros institucija gauna iš visuomenės vis daugiau pranešimų apie prarastas lėšas (2017 m. net 80 proc. Lietuvos banko gautų skundų dėl investicinių paslaugų sudarė skundai dėl nelegalių investicinių paslaugų teikimo internetu), tačiau jos turimi teisiniai įrankiai yra nepakankami apsaugoti klientus nuo nepagrįstų finansinių nuostolių“, – pažymima aiškinamajame rašte.
Priimtos pataisos įsigalios birželio 1 d.
