„Amazon“ išaugo iš nedidelės internetinės parduotuvės. Tačiau dabar tai – viena brangiausių kompanijų planetoje, nusileidžianti tik „Apple“. Vis dėlto ne viskas giedra J.Bezoso karalystėje – patį turtingiausią pasaulio žmogų spaudžia JAV prezidentas Dolandas Trumpas.
Tikslą viršijo dešimt sykių
Kažkada „Amazon“ buvo paprastas internetinis knygynas, o J.Bezonas sėdėjo išsinuomotame garaže prie savadarbio, iš senų durų sukalto stalo. 1994 m. jis išėjo iš investicinės kompanijos Volstrite viceprezidento posto, kad galėtų siekti svajonės. O jau 1995 m. rugsėjį laikraštyje „The Seattle Times“ pasirodė vienas pirmųjų straipsnių apie „Amazon“. Tąsyk J.Bezoso startuolį kritikavo, o kai kurie iš jo atvirai juokėsi.
Pavyzdžiui, knygyno Sietle (JAV) „Elliott Bay Book“ vadybininkė kalbėjo, kad „Amazon“ jokio pavojaus jų verslui nekelia. Jos teigimu, „niekas niekada nepakeis ritualo nueiti į tikrą knygyną, kur galite pavaikštinėti tarp lentynų ir pavartyti patinkančias knygas“.
Vis dėlto J.Bezoso skeptikai netrikdė, todėl, pradėjęs verslą, jis išsikėlė gana ambicingą tikslą: iki 2000 m. „Amazon“ pajamos turi siekti 144 mln. JAV dolerių. Kaip paaiškėjo, tą padaryti nebuvo sunku, nes 2000-aisiais kompanijos pajamos siekė 1,6 mlrd. JAV dolerių, o ji prekiavo jau ne tik knygomis, bet ir CD, DVD, fotoaparatais, smulkia elektronika, atvirukais ir žaislais, rašo lenta.ru.
Nepaisant įspūdingo pajamų augimo, „Amazon“ nešė nuostolius. To priežastis slypėjo čia: visą pelną J.Bezosas skirdavo verslui plėsti. Kaip paaiškėjo vėliau, sprendimas buvo teisingas, nes būtent šis žingsnis kompanijai leido išgyventi per internetinių bendrovių burbulo, dar vadinamo dot com, sprogimą.
1995 m. laikraščio „The Seattle Times“ apklausti rinkodaros specialistai teigė, kad internetinė parduotuvė sėkmės sulauks, jei klientams be naujų potyrių pateiks dar ką nors. Per vėliau ėjusių dešimt metų „Amazon“ įsigijo moteriškų rūbų parduotuvę „Shopbop“, avalyne internete prekiavusią „Zappos“, debesijos serverių infrastruktūrą AWS, o savo vartotojams pasiūlė elektrinę knygų skaityklę „Kindle“.
Arkliukas – debesijos paslaugos
Prieš 20 metų sudėliota „Amazon“ verslo strategija aktuali ir šiandien: kompanija nekaupia pelno, o jį investuoja į agresyvią plėtrą ir naujas kryptis.
Šiemet, kaip rodo analitikų „Brand Finance“ ataskaita, „Amazon“ pirmą sykį tapo brangiausiu prekės ženklu pasaulyje. Jos konkurentai – „Apple“ ir „Google“ – liko užnugaryje.
Internetinė milžinė vertinama beveik 151 mlrd. JAV dolerių. Skaičiuojama, kad per mėnesį „Amazon“ aplanko 2,6 mlrd. žmonių. Be to, 2018 m. vasarį „Amazon“ pasiekė ketvirčio pelno rekordą – 1,86 mlrd. JAV dolerių. Kapitalizacijos sąraše iš trečiosios vietos ji išstūmė „Microsoft“ ir taip pakeitė lyderių trejetą. O jau po mėnesio J.Bezoso kompanija aplenkė „Google“, kuri buvo antroje eilutėje.
„Bloomberg“ analitikai sustiprėjusias „Amazon“ pozicijas sieja su sėkme teikiant debesijos paslaugas.
Elonai, pasislink
Dar vienas „Amazon“ pasiekimas: 2017 m. duomenimis, ji tapo pačia inovatyviausia kompanija. Taip bent jau vertina „Fast Company“. Žurnalas išskyrė kelias kryptis, kurios kompaniją stumia pirmyn. Viena jų – srautinės transliacijos paslauga „Amazon Prime“. Abonementas metams čia kainuoja 99 JAV dolerius. Paslauga turi jau daugiau nei 100 mln. klientų. Viena jiems suteikiamų privilegijų – nemokamas prekių pristatymas per dvi dienas. Be to, pasinaudojant „Prime Now“ paslauga kompanija siūlo per mažiau nei valandą pristatyti dešimtis tūkstančių prekių.
Kas mėnesį dalis laimingųjų gauna nemokamą elektroninę knygą, kitiems suteikiama proga per vaizdo transliavimo paslaugą „Twitch“ žiūrėti laidas, kurių nepertraukia reklamos, ką jau bekalbėti apie įvairiausias „Amazon“ taikomas nuolaidas.
Už papildomą mokestį galima įsigyti teisę neribotai naudotis audioknygomis ar produktų pristatymą dronais. Siekdama taupyti laiką tokį būdą atgabenti prekes „Amazon“ sumanė dar 2013 metais. Bandomasis drono-kurjerio skrydis įvyko 2016 m. gruodį. Tąsyk bepilotė skraidyklė per 13 minučių gyventojui Didžiojoje Britanijoje atgabeno „Amazon Fire TV“ televizijos priedą ir pakelį spragėsių.
Pakartoti prekių pristatymą bepilotėmis skraidyklėmis nori daugelis J.Bezoso konkurentų.
Bet jiems vytis „Amazon“ tenka ir kitose srityse, nes kompanija aktyviai plečia lydinčiuosius produktus ir paslaugas.
2007 m. kompanija savo klientams pasiūlė pirmąją skaityklę „Kindle“, o po septynerių metų – išmaniąją kolonėlę „Amazon Echo“ bei televizijos priedą „Fire TV“.
Bandyta įžengti į išmaniųjų telefonų rinką, tačiau sumanymas nepavyko.
2015 m. kompanija paleido pirmąjį internetinį knygyną „Amazon Books“, o neseniai Sietle pradėjo veikti pirmoji „Amazon Go“ parduotuvė. Nuo įprastos parduotuvės ši skiriasi tuo, kad čia nėra kasų ir pardavėjų – juos pakeitė dirbtinio intelekto sistema. Ji suskaičiuoja, už kokią sumą prekių surinkta ir pinigus automatiškai nurašo nuo kliento banko kortelės. Vis dėlto paslaugių konsultantų čia yra.
Reitingų lentelės baimė
Apskritai kalbant, paslaugų, aptarnavimo klausimas „Amazon“ – pats svarbiausias. Ant jo gi laikosi visa prekės ženklo filosofija. „Mūsų klientai mums bus ištikimi tol, kol kas nors kitas jiems nepasiūlys geresnių paslaugų“, – yra sakęs J.Bezosas.
Jei „Amazon“ vartotojui kyla kokių nors rūpesčių, jis gali parašyti tiesiai pačiam J.Bezosui.
Tačiau fanatiškas lojalumas klientui kartais pasireiškia nuožmiu požiūriu į savo darbuotojus. Kaip yra sakęs vienas jų, „Amazon“, – tai vieta, kur itin produktyvūs žmonės ateina tam, kad pasijustų nenaudingi. Kitas žmogus tikina, kad kone kiekvieną, su kuriuo jam teko dirbti kompanijoje, jis bent sykį matė verkiantį prie savo darbo stalo.
„Amazon“ biuruose ir sandėliuose dirbantys samdiniai pluša po 55-60 valandų per savaitę. Jie verčiami skųsti kolegas ir stengtis atiduoti kiek įmanoma daugiau savęs vardan to, kad neatsidurtų reitingų lentelės uodegoje ir nebūtų atleisti.
Kalbama, kad į laiškus ir skambučius darbo klausimais samdiniai turi reaguoti ir naktį, ir per atostogas.
Tačiau į keblią situaciją patekę darbuotojai nesulaukia palaikymo. Laikraštis „The New York Times“ publikavo istoriją apie moterį, kurią „Amazon“ privertė vykti į komandiruotę kitą dieną po to, kai ji patyrė persileidimą. Kita nėščioji sulaukė darbdavio pastabų, kai darbe pasijuto prastai.
Dar viena absurdiška aplinkybė paaiškėjo visai neseniai. Pasirodo, kompanijos sandėliuose Didžiojoje Britanijoje dirbantys žmonės stengiasi darbe daryti kiek įmanoma mažiau pertraukų, todėl netgi šlapinasi į buteliukus.
Vis dėlto darbuotojai bijo netekti darbo, o pasitaikius progai skundžiasi, kad sandėlis primena kalėjimą. Darbo vietoje jiems draudžiama dėvėti džemperius su kapišonais, akinius nuo saulės ir naudotis mobiliaisiais telefonais.
Turtingiausias per visą istoriją
Brado Stone'o knygoje „The Everything Store: Jeff Bezos and the Age of Amazon“ pasakojama apie tai, kad liguistai isteriškas darbo stilius kompanijoje pradėjo formuotis nuo pat pradžių, o J.Bezoso įprasta bijoti ir nemėgti. Knygos autorius kompanijos įkūrėją piešia kaip užkietėjusį darboholiką, kietą lyderį, impulsyvų ir atkaklų ekstravertą, be kita ko garsėjantį taupumu ar netgi šykštumu.
Dėl to darbuotojai negauna priedų, o vadybininkai į komandiruotes vyksta savo sąskaita. J.Bezosas tiki, kad ribojimai provokuoja inovacijas, o šykštumas leidžia susitelkti į kur kas svarbesnius dalykus.
Vis dėlto labai tikėtina, kad būtent aistra taupyti leido J.Bezosui tapti pačiu turtingiausiu žmogumi pasaulyje.
2017 m. jis pirmą sykį aplenkė „Microsoft“ įkūrėją Billą Gatesą ir „Forbes“ reitinge išsikovojo teisę į pirmąją eilutę. Tąsyk J.Bezoso turtas įvertintas 90,5 mlrd. JAV dolerių. Šiemet verslininkas pozicijas įtvirtino – jis ir vėl turtingiausių pasaulio žmonių sąrašo pirmūnas.
J.Bezoso verslo imperija sparčiai plečiasi. Ir faktas, kad jis netrukus gali tapti pačiu turtingiausiu žmogumi visoje istorijoje, darosi vis labiau realus.
D.Trumpo nemalonė
Tačiau J.Bezosui pagalius į ratus kaišo pats JAV vadovas D.Trumpas, kuris neretai laido nepalankius komentarus į verslininko pusę.
D.Trumpas kaltina J.Bezosui priklausantį laikraštį „The Washington Post“ skleidžiant gandus ir „Amazon“ interesų lobizmu. Kliūva ir pačiai „Amazon“. D.Trumpas ją peikia, nes, prezidento teigimu, ji vengia mokesčių, engia pardavėjus ir piktnaudžiauja pašto paslaugomis. „JAV pašto tarnyba už kiekvieną „Amazon“ atsiųstą siuntinį patiria vidutiniškai 1,5 JAV dolerio nuostolį“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė D.Trumpas.
Kovo pabaigoje pasirodė žinių, jog JAV prezidentas ketina svarstyti griežtesnius mokesčius būtent kompanijai „Amazon“. Taip pat neatmeta ir tikimybės, kad kompanijos atžvilgiu bus pradėtas antimonopolinis tyrimas. Paskelbus tokias žinias „Amazon“ akcijų vertė smuko 7 proc., o kompanijos kapitalizacija sumenko 53 mlrd. JAV dolerių. Gruodžio pabaigoje D.Trumpas pasisakė už tai, kad JAV pašto tarnyba „Amazon“ padidintų mokestį už prekių pirkėjams pristatymą.
D.Trumpo išpuoliai prieš „Amazon“ siejami su tuo, kad prezidento bičiulių nekilnojamojo turto verslas kenčia dėl to, kad prekyba pereina į internetą.
Panašu, jog D.Trumpas pradėjo dar vieną prekybos karą, tik šį sykį – ne su Kinija. Naujienų agentūra „Bloomberg“ pabrėžė, kad prezidentas teoriškai gali pasiekti, kad „Amazon“ veikla būtų tikrinama pačiais įvairiausiais pjūviais: kaip laikomasi vartotojų teisių, konfidencialumo, antimonopolinių reikalavimų. Be to, Baltųjų rūmų šeimininkas gali sutrukdyti „Amazon“ laimėti daugiamilijardinę sutartį su Pentagonu dėl debesijos paslaugų atnaujinimo.
Ši konfrontacija gali užtrukti metų metus. Ir nors atrodo, kad prezidentui nepakaks galios nuskandinti „Amazon“, tai gali tapti didžiausiu istorijoje verslo ir valstybės konfliktu.