Lietuvą pasveikino ceremonijoje dalyvavęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), EBPO vadovas Angelo Gurria (Anchelis Gurija), pranešė prezidentūra.
Prezidentūros teigimu, Lietuva yra viena greičiausiai stojimo į EBPO procesą užbaigusių šalių per visą šios organizacijos istoriją. Pasak D. Grybauskaitės, tai rodo sutelktas visos valstybės pastangas ir stiprią politinę valią.
„EBPO yra paskutinė iš svarbių tarptautinių organizacijų, į kurias įstojame. EBPO suteikia milžinišką potencialą Lietuvai. Jau pats stojimo procesas pastūmėjo seniai pribrendusias reformas, o visateisė narystė duos dar daugiau naudos. Didžiausios galimybės Lietuvai atsiveria 5 srityse: ekonomikos ir viešojo valdymo, finansų, švietimo, socialinės apsaugos ir kovos su korupcija“, – rašoma pranešime.
Prezidentūra teigia, kad EBPO formuoja geriausias šalių ūkio valdymo praktikas, todėl ekonomikos srityje Lietuva ir toliau koncentruosis į valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumą ir skaidrumo didinimą. Dar stojimo metu buvo imtasi svarbių urėdijų ir susisiekimo įmonių pertvarkų, realiai pradėtas valstybės valdomų įmonių depolitizavimas.
„Ypač Lietuvai svarbi narystės nauda švietimo srityje, nes EBPO narių patirtis vertinama kaip geriausia pasaulyje. Pasinaudodami ja galėsime spręsti konkrečius Lietuvos švietimo iššūkius“, – teigiama pranešime.
Pasak prezidentūros, vienas iš svarbiausių EBPO standartų – skaidrumas. Todėl Lietuva ketina ir toliau stiprinti antikorupcines priemones.
Prisijungimo prie EBPO sutartį pasirašiusi prezidentė tvirtino, kad siekis tapti organizacijos nare skatino Lietuvą vykdyti reformas.
Pasak jos, buvimas EBPO skatins Lietuvą ir toliau tobulinti įstatymus ir institucijas.
„Jeigu yra daromos klaidos, tai mums tiesiog bus įvairūs patarimai ir pagalba, kaip tas klaidas taisyti, bet šitą mes jaučiame būdami visose tarptautinėse institucijose, kokiose Lietuva yra narė“, – žurnalistams Paryžiuje tvirtino šalies vadovė.
„Tas spaudimas gerąja prasme nenuleisti kartelės, nenuslysti nuo demokratijos kelio, toliau užtikrinti žmogaus teises, (...) – tai yra tie reikalavimai, kad išliktume tokių organizacijų nariais ir kad būtumėme lygūs su lygiais“, – pridūrė ji.
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius teigia, kad Lietuva įrodė, jog yra pasirengusi greitai ir efektyviai vykdyti šalies ūkiui naudingas reformas. Vis dėlto, pasak jo, pasirašius stojimo sutartį būtina ir toliau atsižvelgti į užsienio ekspertų siūlymus siekiant didinti šalies konkurencingumą.
„Stojimas į EBPO nėra savitikslis ir baigtinis procesas, tačiau tai labai sustiprina teigiamą Lietuvos įvaizdį investuotojų akyse. (...) Sutarties pasirašymas suteikia prieigą prie geriausios užsienio praktikos, naujausių žinių ir aktualiausių ekspertų įžvalgų. Tai išnaudodami galėsime vykdyti mums reikalingas reformas, toliau didinti Lietuvos konkurencingumą, patrauklumą užsienio investicijoms“, – ministerijos pranešime teigia V. Sinkevičius.
Pasirašius stojimo sutartį, ją dar turės deponuoti Prancūzijos vyriausybė.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija preliminariai skaičiuoja, kad narystė EBPO Lietuvai per metus kainuos 2,5-3,5 mln. eurų.
Derybas dėl narystės Lietuva pradėjo prieš trejus metus ir baigė šiemet balandį. EBPO gegužės 3 dieną oficialiai pakvietė Lietuvą prisijungti prie EBPO konvencijos.
Stojimo procese Lietuva atsiliko nuo kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių – Lenkija organizacijos nare tapo 1996 metais, Estija – 2010 metais, o Latvija – 2016 metais.
EBPO – tarptautinė organizacija, besivadovaujanti atstovaujamosios demokratijos ir laisvosios rinkos ekonominiais principais. 1961 metais įkurtos organizacijos ištakos siekia 1948 metus, kai buvo įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija, skirta vykdyti Maršalo planą Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
